avaringumas

Vairuotojų budrumą dalyvaujant eisme įprastai pažadina prasidedančio šaltojo sezono akibrokštai. Tačiau vairavimo iššūkių netrūksta ir vasarą, ypač kai per šalį praslenka liūtys. Buvęs lenktynininkas Audrius Gelžinis pabrėžia, kad vasarinis lietus yra pavojingas dėl kelių priežasčių. Tinkamai neįvertinus situacijos kyla nemenka eismo įvykio tikimybė. Pavojai po ilgesnės sausros „Norisi atkreipti dėmesį į situaciją, kai ilgą laiką nelyja.

Transporto kompetencijų agentūra sudarė 2020 metų „Juodųjų dėmių“ valstybinės reikšmės keliuose žemėlapį – šiemet jame pažymėta 31 dėmė, t.y. 82 proc. daugiau negu praėjusiais metais, kai jų buvo 17. Ekspertų teigimu, lyginant su 2019-aisiais, išnyko 5 dėmės, tačiau atsirado 19 naujų, o 7 dėmės pakeitė savo vietą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nors prieš kelerius metus Vilniuje pradėtus žiedinių sankryžų ženklinimo pokyčius dalis vairuotojų pasitiko burnodami, Vilniaus miesto savivaldybė tvirtina, kad vietomis eismo įvykių sumažėjo 2–3 kartus. Tiesa, tikslesnę avaringumo statistiką savivaldybė ketina pristatyti balandį. „Aš ten gyvenu ir 25 metus važiuoju per šį žiedą po kelis kartus per dieną.

Panevėžio apskrities policija pristatė 2018 m. pirmojo pusmečio rezultatus. Panevėžio apskrities policijos viršininkas Egidijus Lapinskas kalbėjo, kad registruojamų įvykių skaičius auga dėl didėjančio gyventojų nepakantumo pastebint pažeidimus ir džiaugėsi, kad Panevėžio apskrities policijos registruotų nusikalstamų veikų ištyrimo procentas viršija šalies nusikaltimų ištyrimo procento vidurkį (62,6 proc.

Pirmieji 2018-ųjų mėnesiai keliuose tragiški. Lyginant su praėjusiais metais, sausį, vasarį eismo įvykių skaičius išaugo trečdaliu, sužeistų žmonių – ketvirtadaliu, o žuvusių beveik per 2 kartus daugiau. Kas kaltas dėl padažnėjusių nelaimių keliuose neaišku. Vieni kaltina išsiblaškiusius vairuotojus, kiti - pėsčiuosius, treti piktinasi, kad saugumu kelyje nustojo rūpintis ir valdžia. Vienas neatsargus žingsnis kelyje ar žvilgsnis į telefoną ir jūs jau esate eismo įvykio dalyvis.

  Ruduo vairuotojams yra nepalankus metas, tačiau lapkričio pirmoji kartais tampa tikrais spąstais. Taip yra dėl dviejų pagrindinių priežasčių – šią dieną keičiasi dalis reikalavimų transporto priemonėms ir jų vairuotojams bei stipriai išauga avaringumas. Prisiminti KET Tarp svarbiausių reikalavimų pirmiausiai rikiuojasi nauji greičio apribojimai.

Avaringiausios vietos Lietuvos eisme žemėlapiuose žymimos juodaisiais taškais. Anot specialistų, jų žinojimas gali padėti tam tikrose vietose būti atidesniems, išvengti nelaimių kelyje. Vilniuje tokių taškų daugiausiai – beveik šimtas, kituose miestuose situacija panaši. Juodoji – Kalvarijų gatvė Vilniuje Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, pavojingiausia Vilniuje yra Kalvarijų gatvė. Joje vyrauja pavojingos sankryžos, juodieji taškai čia yra kas kelis šimtus metrų.

Pastarąją savaitę per avarijas Lietuvoje žuvo 10 žmonių – tai didžiausias žuvusiųjų skaičius per tokį laikotarpį šiemet. Žuvusiųjų skaičius pastaruoju metu auga, anksčiau per savaitę dažniausiai žūdavo 2-4 žmonės. Palyginti pastarosios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko 26 eismo įvykiais daugiau, žmonių žuvo 7 daugiau, sužeista 40 daugiau.

Nespėjus laiku sustabdyti automobilio, nukenčia daug aplinkinių eismo dalyvių. Štai pirmadienį netoli Ozo gatvės viaduko važiuodamas į centro pusę automobilio „Toyota“ vairuotojas nepastebėjo spūsties priekyje ir trenkėsi į jos gale stovintį „Volvo“. Automobilis „Volvo“ nuo smarkaus smūgio pašoko į priekį ir palindo po visureigiu. O pastarasis irgi pajudėjo į priekį ir trenkėsi į ketvirtą automobilį.

Nors Vyriausybė giriasi, kad praėjusiais metais, lyginant su 2014 m., eismo įvykių Lietuvos keliuose smarkiai sumažėjo, o žuvusiųjų skaičius juose sumenko 9,7 proc., vis dėlto 2015-ieji metai buvo nusėti siaubingų avarijų, kuriose dėl Kelių eismo taisyklių (KET) nesilaikymo, vairuotojų girtumo, greičio viršijimo ar chuliganiško vairavimo žuvo ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji, policijos pareigūnai.

Eismo spūstys ir dažnos avarijos – tai dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių artimiausiu metu Savanorių prospekte nebeliks daugelio kairiųjų posūkių į kiemus ir privačias teritorijas. Jie bus perkelti į sankryžas, jose įrengiant papildomas lėtėjimo juostas. Šią savaitę pradėti pirmieji darbai Savanorių prospekto atkarpoje tarp Aukštaičių ir K. Petrausko gatvių. Vėliau darbininkai persikels į ruožą, esantį tarp K. Petrausko gatvės ir Taikos prospekto.

 Lietuvos kelių policijos tarnybos pirminiais duomenimis, per praėjusią savaitę, liepos 31–rugpjūčio 6 dienomis, šalyje žuvo 6 eismo dalyviai, tarp kurių 1 nepilnametis: 3 automobilių keleiviai, 2 automobilių vairuotojai, 1 pėsčiasis. Visi žuvusieji – vyrai, jų amžiaus vidurkis – 45-eri metai. Iki rugpjūčio 6 dienos Lietuvos kelių policija užfiksavo 64 eismo įvykius, kuriuose nukentėjo žmonės. Deja, statistika rodo, jog įvyko tik viena nelaime mažiau nei paskutiniąją liepos savaitę.

Lietuvoje avaringumas yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Per mėnesį mūsų šalyje vidutiniškai užfiksuojami apie 389 eismo įvykiai ir 29 mirtys jų metu. Taigi, kokios avaringumo priežastys ir kokie žmonės tas avarijas dažniausiai sukelia? Kalčiausias „kaimiškas mentalitetas“ Psichologas, Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto socialinio darbo katedros docentas Gediminas Navaitis teigia, kad avaringumo Lietuvoje šaknys slypi kur kas giliau.

Besitęsiant diskusijoms dėl galimybės registruoti dešiniavaires transporto priemones Lietuvoje, įdomu, kaip patys vairuotojai vertintų vienokį ar kitokį sprendimą. Transporto portalo Autogidas.lt atliktas tyrimas atskleidė, kad pritariančių leidimui Lietuvoje registruoti dešiniavaires transporto priemones yra tiek pat, kiek prieštaraujančių: po 42 proc. respondentų pritartų arba, priešingai, prieštarautų leidimui registruoti Lietuvoje tokius automobilius. Dar beveik penktadalis (18 proc.

Birželio 29 d. Panevėžyje oficialiai prasidės naujas Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamas renginių ciklas „Saugokime vieni kitus kelyje“, kurio metu visuomenės dėmesį į aukų pareikalaujančius tragiškus eismo įvykius bus mėginama atkreipti netradiciniu būdu. Dešimtyje renginių, birželį – lapkričio mėnesiais vyksiančių įvairiose šalies vietose, bus dalinami keturi laiškai, žuvusiesiems parašyti jų artimųjų. „Tekstai tikrai sukrečiantys.

Vaida Ražaitytė, LRT radijas, LRT.lt Ketivrtadienį policijos pareigūnai atliks intensyvų patikrinimą kelyje „Via Baltica“. Nustatyta, jog šis kelias yra avaringiausias šalyje. Pasak kelių policijos tarnybos, vienu metu Baltijos šalyse ir Suomijoje bus tikrinamos transporto priemonės, jų vairuotojai, keleiviai bei vežami kroviniai Tokiu būdu kartu su Europos kelių policijos tinklu „TISPOL“ įgyvendinama tarptautinė prevencinė priemonė.

Anksčiau į Lietuvą atklydęs pavasaris ir mažesnis kritulių kiekis paankstino ir dviračių sezono pradžią miestų gatvėse. Remdamiesi karčia praėjusių metų patirtimi, draudikai ragina tiek vairuotojus, tiek dviratininkus neprarasti budrumo ir adekvačiai įvertinti pavojus.

Draudimo ekspertai apskaičiavo avaringiausią metų dieną. Susumavus trijų metų statistiką paaiškėjo, jog vasario 28 d. tikimybė vairuotojui padaryti avariją yra 1 iš 45 – pusantro karto didesnė už metinę eismo įvykių tikimybę (1 iš 75).

Nors Lietuvos vairuotojai kol kas džiaugiasi žiema, nė iš tolo neprimenančia JAV stingdančių šalčių, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje statistika liudija, kad eismo įvykių skaičius šokteli vos paspaudus šaltukui. Jeigu per gruodžio mėnesį buvo užfiksuota beveik 600 eismo įvykių, tai žvarbų praėjusių metų sausį jų būta daugiau kaip 1300.

Vis anksčiau temstant, šalyje daugėja eismo įvykių dėl blogo matomumo, bet nemaža dalis Lietuvos žmonių tamsiu paros metu vaikščiodami gatvėmis ar šalikelėmis nesegi atšvaitų. 16 proc. gyventojų supranta, kad segėti atšvaitą tokiomis sąlygomis būtina, bet nėra jo įsigiję.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, per 2013 m. 10 mėnesių vilkikų patiriamoms žaloms atlyginti bendrovė skyrė daugiau kaip 23 milijonus litų. O tai yra 5 procentais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Draudikų užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad automobilių avarijose per paskutinius trejus metus nukentėjo 13 proc. žmonių. Į avarijas jie pateko Lietuvos keliuose, tik 1 proc. iš jų nukentėjo ir eismo įvykiuose užsienyje.

Kai vakare važiuosite namo po darbo, būkite itin atsargūs. Ispanijos tyrėjų komanda analizavo eismo struktūrą greitkelyje ir nustatė, kad pavojingiausia vairuoti vakare, tarp 18 ir 20 val.

Liepos 6-7 dienomis Klaipėdoje bus pristatytas pirmasis Rytų ir Vidurio Europoje interaktyvus „Saugaus kelio parkas“.

Kažkada buvusi „blaivi“ šventė dabar tapo vos ne pelningiausiu metu alkoholio gamintojams, tad vairuojančiai lietuvių daliai Joninių savaitgalis yra gana rimtas visų „dorybių“ išbandymas.

Remiantis draudikų duomenimis, eismo įvykių Lietuvos keliuose ilgojo Joninių savaitgalio metu mažėja: pernai užfiksuota 50 procentų mažiau draudiminių eismo įvykių, nei 2011-taisiais. Vis dėlto birželio mėnesį išmokama daugiausia išmokų už fiksuotus eismo įvykius lyginant su kitais mėnesiais

Artėjant ilgajam Joninių savaitgaliui, draudikai įspėja apie avarijų skaičiaus augimą. Pernai per Jonines, palyginti su ankstesnių metų Joninių šventėmis, „Lietuvos draudimas“ registravo 26 proc. daugiau autoįvykių. Dalis vairuotojų per Jonines nevengs sėsti už vairo išgėrę.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ ir Lietuvos kelių policijos tarnyba pristato pirmąjį Rytų ir Vidurio Europoje interaktyvų „Saugaus kelio parką“. „Saugaus kelio parkas“ savo kelionę po Europą pradeda nuo Kauno.

Vilniuje dėl remontuojamų kelių vairuotojams tenka nemažai laiko praleisti spūstyse. Pasak draudimo ekspertų, kantrybės bei atidumo egzaminą jose išlaiko ne visi vairuotojai – pastaruoju metu smulkių avarijų skaičius Vilniuje išaugo apie 15 proc.

Draudikų statistika rodo, kad automobiliai automatine pavara kur kas saugesni nei mechanine. Remiantis bendrovės BTA duomenimis, 83 proc. fiksuotų eismo įvykių sukėlė automobilių mechanine pavara vairuotojai.

Gegužės 6 d. minima Europos saugaus eismo diena – Komisijos indėlis į Jungtinių Tautų pasaulinės saugaus eismo savaitę, kurios šiemetinė tema – pėsčiųjų sauga keliuose.

Pasaulinėje sveikatos organizacijoje pateikto „Pasaulio kelių saugumo pranešimo 2013” duomenimis, kasmet pasaulio keliuose žūsta daugiau kaip 1,24 milijono žmonių, o kiekviena dieną – 3300. Daugiau kaip pusė žuvusiųjų yra pėstieji, dviratininkai ir motociklininkai.

Penktadienis Lietuvos keliuose tampa vis pavojingesne diena vairuotojams. Pernai paskutinę savaitės darbo dieną įvyko 2539 eismo įvykiai – tai yra 5 proc. daugiau nei 2011 metais. Avarijų itin padaugėjo pavasario laikotarpiu ir birželio mėnesį.

Tyrimo duomenimis, ketvirtadalis iš antro karto praktinį vairavimo egzaminą išlaikiusių vairuotojų per pirmus dvejus vairavimo metus tapo avarijų kaltininkais. Vairuotojai, kurie praktinę vairavimo užduotį įveikia iš pirmo karto, avarijų sukelia mažiau.

Jei vairuotojai žinotų, kad yra filmuojami, jie nepažeidinėtų kelių eismo taisyklių. Taip teigia daugiau nei pusė (57 proc.) vairuotojų. Jų nuomone, vis labiau populiarėjantys video registratoriai – automobilio viduje ant priekinio stiklo pritvirtinta kamera – galėtų būti gera „kelių erelių“ drausminimo priemonė. Tai parodė transporto skelbimų portalo Autoplius.lt šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa.

19 vaikų – beveik visa mokyklinė klasė – tiek nepilnamečių Lietuvos keliuose žuvo praėjusiais metais. Per dešimt šių metų mėnesių eismo įvykiai nusinešė dar 12 vaikų gyvybių. Artėjant Pasaulinei žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimo dienai, minimai trečiąjį lapkričio sekmadienį, Susisiekimo ministerija penktadienį inicijavo akciją „Žaislai, kurių nebereikės“, kviesdama atkreipti dėmesį į mažųjų eismo dalyvių saugumą.

Per savaitę – lapkričio 9-15 dienomis – Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvo 11 žmonių, 87 sužeisti. Tarp sužeistųjų – 16 nepilnamečių. Žuvo 3 vairuotojai, 7 pėstieji ir 1 dviratininkas. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, iš viso per savaitę šalyje, pirminiais duomenimis, užregistruota 80 eismo įvykių. Dviejų eismo įvykių kaltininkai – neblaivūs vairuotojai, sužeidę 4 žmones.

Pastaraisiais metais tarp šalies miestų buvęs avaringiausiu, Kaunas jau tapo saugiausiu miestu. Per kelerius metus itin didelis dėmesys čia buvo skirtas pėsčiųjų saugumui užtikrinti. Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir statistikos departamento duomenimis, autoįvykių ir juose sužeistų žmonių skaičius nuo 2009 m. iki 2011 m. sparčiausiai mažėjo Kaune.

Per praėjusią savaitę Lietuvoje nukentėjo keliasdešimt dviratininkų, kurie ne tik nepaiso Kelių eismo taisyklių, bet ir nesirūpina savo saugumu. Kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius portalui Balsas.

Per savaitę – rugsėjo 28-spalio 4 dienomis – Lietuvos keliuose ir gatvėse žuvo 5 žmonės, 82 sužeisti. Žuvo 3 pėstieji, 1 motociklo vairuotojas, 1 keleivis. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, iš viso per savaitę šalyje, pirminiais duomenimis, užregistruoti 69 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Neblaivūs vairuotojai dalyvavo 4 eismo įvykiuose, kuriuose sužeisti 9 žmonės.

Du žmonės žuvo ir dar aštuoni buvo sužeisti mikroautobusui susidūrus su lengvuoju automobiliu Pietryčių Maskvoje, praneša „RIA Novosti“. Avarija įvyko ankstų sekmadienio rytą. Ši avarija įvyko praėjus vos dienai po dar vieno mirtino eismo įvykio Rusijos sostinėje, per kurį žuvo septyni žmonės, o dar trys buvo sužeisti. Avarija įvyko lengvajam automobiliui įsirėžus į autobusų stotelę. 29-erių metų „Toyota“ vairuotojas nesuvaldė automobilio ir rėžėsi į stotelę.

Pastaruoju metu padažnėjo skaudžių eismo įvykių skaičius kelyje „Via Baltica“. Šiais metais, iki rugsėjo 5 d., kelyje „Via Baltica“ iš viso įvyko 217 eismo įvykių, iš kurių 39-uose nukentėjo žmonės. Jų metu žuvo 15 ir buvo sužeistas 51 žmogus. Šiuose keliuose tranzitinis eismas gana aktyvus, ypač keliuose Kaunas‒Marijampolė‒Suvalkai ir Panevėžys‒Pasvalys‒Ryga, todėl ir eismo intensyvumas yra pakankamai didelis.

Rugsėjį eismo įvykių skaičius Lietuvos keliuose išauga nuo 15 iki 20 proc., palyginti su vasaros mėnesiais.  Šią tendenciją atskleidžia skandinavų draudimo bendrovės „If“ 2008–2011 metų eismo įvykių statistika. „Rudens pradžioje eismas tampa gerokai intensyvesnis.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, birželį ir liepą eismo įvykių, kurių metu buvo sužeisti žmonės, skaičius pasiekė šių metų rekordą. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, vasarą daugiausiai eismo įvykių įvyksta dėl viršyto greičio. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šių metų birželio ir liepos mėnesį vidutiniškai buvo registruota po 300 eismo įvykių, kurių metu buvo sužeisti žmonės, – 30 proc. daugiau nei šių metų žiemą ar pavasarį.

Nigerijos šiaurėje sprogo į avariją pakliuvęs benzinvežis, per sprogimą žuvo mažiausiai 12 žmonių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „France Presse“. Pasak mačiusiųjų, vairuotojas nesuvaldė benzinvežio, šis įlėkė į griovį, apvirto ir užsidegė. Kai aplinkinių kaimų gyventojai, sužinoję apie avariją, atskubėjo įsipilti degalų, automobilis sprogo. Vietos žiniasklaidos duomenimis, per sprogimą žuvo apie 30 žmonių, bet oficialiai ši informacija dar nepatvirtinta.

Skandinavijos draudimo bendrovė „If“ išanalizavo automobilio dydžio ir galingumo įtaką avaringumui Lietuvoje. Tyrimo išvados nepalankios galingų ir didelių automobilių gerbėjams: galingesnių nei 120 kW automobilių vairuotojai sukelia 40 proc. daugiau eismo įvykių nei mažiau galingų (60–80 kW), o visureigių vairuotojų sukeltų eismo įvykių žalos dydis 10 tūkst. litų sumą viršija dvigubai dažniau nei mažesnių automobilių vairuotojų.

Per pastarąjį dešimtmetį avarijų, kurių metų žūdavo žmonės, skaičius sumažėjo 43 proc. Didžiausiu žuvusiųjų keliuose skaičiumi išsiskiria Lenkija (29 proc.). Dar 2010 metais nuo Lenkijos mažai atsiliko Graikija, Rumunija ir Bulgarija, tačiau 2011 metais mirtingumą keliuose joms pavyko sumažinti, rašo „Euromag“. Tuo tarpu pastaraisiais metais mirtingumas Lenkijos keliuose išaugo 7 proc.

Šiais metais Lietuvos keliuose nustatytos 58 avaringos vietos, vadinamosios „juodosios dėmės“. Tai beveik 200 mažiau nei prieš penkerius metus, kai jų buvo 247, ir apie trečdaliu mažiau nei pernai. Avaringų vietų mažėjimą lemia pavojingų sankryžų rekonstravimas, dviračių takų tiesimas ir kita.

Ministerijos ir kitos valstybės institucijos Vyriausybės prašo leisti parduoti beveik 100 nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų, garažų, tarnybinių butų ir kt. Plačiausiai užsimojo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vyriausybė į parduotinų objektų sąrašą įtraukė 97 naujus kandidatus. Tačiau gautos lėšos nepateks į Privatizavimo fondą, kurio pagrindu daugiausiai pildomas Stabilizavimo fondas, o nusės įvairių institucijų darbo sąlygų gerinimui.