Ministerijos ir kitos valstybės institucijos Vyriausybės prašo leisti parduoti beveik 100 nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų, garažų, tarnybinių butų ir kt. Plačiausiai užsimojo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vyriausybė į parduotinų objektų sąrašą įtraukė 97 naujus kandidatus. Tačiau gautos lėšos nepateks į Privatizavimo fondą, kurio pagrindu daugiausiai pildomas Stabilizavimo fondas, o nusės įvairių institucijų darbo sąlygų gerinimui. Dar 2007-aisiais tuometinė Vyriausybė sugalvojo naujovę, pavadintą valstybės turto atnaujinimu. Numatyta pastatyti arba nupirkti naujus pastatus Generalinei prokuratūrai, Valstybės saugumo departamentui, Vaiko teisių apsaugos tarnybai, Statistikos departamentui ir kitoms institucijoms, o išlaidas vėliau padengti pardavus senąjį turtą. Tais pačiais metais sudarytas ir parduotino turto sąrašas. Pardavus jį išlaidos turėjo atsipirkti. Tačiau paaiškėjo, kad planai buvo pernelyg optimistiniai. RESPUBLIKA
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorės Lietuvoje Anne E. Derse teigimu, Lietuva ir Amerika pasiekė naują dvišalių santykių etapą. JAV mūsų valstybę vertina kaip lygiavertę ir įtaką vis didinančią partnerę. A. E. Derse pažymi, kad mūsų kraštas sulaukia išskirtinio Vašingtono dėmesio. Tai esą patvirtina ir pernai vykę net du JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton vizitai į Lietuvą. Kadenciją Lietuvoje baigianti ambasadorė reiškia susižavėjimą Lietuva ir jos žmonėmis. Tačiau lietuviai, A. E. Derse nuomone, kartais yra pernelyg kuklūs, nors didžiuotis tikrai turi kuo. Ambasadorė prisipažino, kad dirbti Lietuvoje jai labai patiko, nes čia jiedu su vyru jautėsi kaip namie. Apie Lietuvos ir JAV dvišalius santykius ir bendradarbiavimą, mūsų krašto planuojamus plėtoti energetinius projektus, politiką Rusijos atžvilgiu – interviu su JAV ambasadore Lietuvoje Anne E. Derse – „Lietuva – lygiavertė Amerikos partnerė“. LIETUVOS ŽINIOS
Nuo šios savaitės kauniečiai kviečiami į seniūnijas atiduoti balsų už patikusius kandidatus į seniūnaičius. Kai rudenį Kauno savivaldybė apsisprendė skelbti seniūnaičių rinkimus, kai kurie seniūnai abejojo, ar atsiras entuziastų, kurie dirbtų visuomeniniais pagrindais, tačiau sekmadienį pasibaigus kandidatų registracijai paaiškėjo, kad visose būsimose seniūnaitijose rinktis bus iš ko. Iš viso 11-oje seniūnijų užsiregistravo 139 kandidatai. Daugiausia kandidatų sulaukė Eigulių seniūnija – 20, mažiausiai – Petrašiūnuose ir Gričiupyje – ten sulaukta po 6 kandidatus. Kandidatus galėjo kelti bendruomenių centrai, kitos organizacijos, taip pat seniūnijų gyventojai, surinkę 50 juos palaikančių kaimynų parašų. Vyriausybės atstovės Kauno apskrityje Rasos Noreikienės įsitikinimu, seniūnaičiai gali sustiprinti savivaldą.
Tuo tarpu Kauno bendruomenių centrų asociacijos prezidento Ramūno Navicko manymu, seniūnaičio pareigybė dubliuosis su bendruomenių centrais. Be to, bendruomenėms nerimą kelia nuostatos, kad seniūnaičiai vertins, ar tikrai būtini rengiami bendruomenių centrų projektai. „Tai iš anksto nulemia konfliktus. Bet įstatymas yra įstatymas, todėl Kauno bendruomenės nusprendė pačios aktyviai dalyvauti seniūnaičių rinkimuose ir kelti savus kandidatus“, – sakė R. Navickas. Vidutiniškai miesto seniūnijose bus išrinkta po 5-8 seniūnaičius. Rinkimų rezultatai bus paskelbti kovo 2-ąją. „Į seniūnaičius – 139 kandidatai“. KAUNO DIENA
Monika Linkytė, „Vig Roses“ ir „Bekešo vilkai“ – dar trys „Eurovizijos“ finalininkai, vienu žingsniu esantys arčiau savo svajonės atstovauti Lietuvai šiųmečiame „Eurovizijos“ konkurse Azerbaidžano sostinėje Baku. Šeštadienio vakarą trečiajame nacionalinės atrankos į „Euroviziją“ pusfinalyje už juos daugiausiai balsų atidavė komisija ir žiūrovai. Be šio šeštadienio nugalėtojų, finale vietas yra užsitikrinę pirmojo pusfinalio nugalėtojai Beissoul, „The Independent“ ir „Multiks“ bei antrajame pusfinalyje geriausiai pasirodę Vytautas Matuzas, „Alive Way“ ir Katažina. Kas šiemet atstovaus Lietuvai „Eurovizijoje“, paaiškės kovo 3-iąją. RESPUBLIKA, VAKARO ŽINIOS
Vilniaus paveikslų galerijoje, Chodkevičių rūmuose, duris atvėrė tarptautinė paroda „Kryžiai yra dorybės ženklas, strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“. Į parodos atidarymą atvyko šios giminės atstovas – Belgijoje gyvenantis kunigaikštis Mykolas Sapiega. Vienai garsiausių LDK didikų giminių – kunigaikščiams Sapiegoms skirta paroda atidaryta valstybės atkūrimo dieną, ir tai – simboliška: Sapiegų giminės istorija, Lietuvos ir Lenkijos istorija – glaudžiai susipynusios. „Ši paroda – labai brangus kultūros propagavimo projektas“, – sakė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Eksponatus jai paskolino 9 Lietuvos ir 4 Lenkijos muziejai, tarp jų – ir Vavelio pilis Krokuvoje. Parodos lankytojai, be kita ko, galės pamatyti 72 Sapiegų portretus, jiems priklausiusių tapybos ir tekstilės kūrinių, sakralinio meno kolekciją, knygų bei dokumentų. Paroda veiks iki gegužės 20-osios. „Parodoje – Sapiegų gyvenimas ir darbai“. KAUNO DIENA
Didelė šios kolekcijos dalis – 81 metų kunigaikščio Mykolo Sapiegos nuosavybė, kurią jis padovanojo Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejui. Paskutinis Sapiegų giminės atstovas Lietuvoje lankėsi beveik prieš 200 metų. M. Sapiega į Vilnių atvyko ne tik su seserimi, bet ir su žmona bei sūnumi. Paklaustas, kokie pirmieji įspūdžiai, jis atsakė: „Pajutau sunkiai nusakomą trauką Lietuvai ir supratau, kad būtinai sugrįšiu čia vasarą, kai bus šilčiau, bus galima daugiau pakeliauti. Mano sūnus Aleksandras po kelių Vilniuje praleistų dienų taip pat sakė, kad Lietuva – nuostabi šalis, į kurią tikrai verta sugrįžti“. Kunigaikštis M. Sapiega, kuris Vakaruose žinomas kaip Michelis Sapieha-Kodenskis, – ne tik žinomas kolekcininkas, įtakingas verslininkas, bet ir elitinio „Romos klubo“, kuriame garsūs intelektualai diskutuoja apie pasaulio plėtros perspektyvas, narys. „Kunigaikščio pomėgiai – menas ir arbata“. LIETUVOS RYTAS
Vietos žmonės neabejoja, kad Tytuvėnų vienuolynas buvo padegtas, o įvairių sričių specialistai imsis ieškoti nusikaltimo įkalčių. Netrukus sueis mėnuo, kai Europos puošmena laikomą Tytuvėnų bernardinų vienuolyną nusiaubė gaisras. Visa, kas liko sudegus vienuolyno stogui, jau iškuopta, likę skliautai apdengti polietileno plėvele, bestogės celės šildomos. Neliesta liko tik salė, kurioje buvo saugomos bažnytinio paveldo brangenybės – visa, kas ten liko po gaisro, artimiausiu metu tirs archeologai, juvelyrai, restauratoriai. Tuo metu, kai ekspertai aiškinasi vertybių autentiškumą, o bažnyčios ir vietos valdžios atstovai laukia teisėsaugininkų ir ekspertų išvadų, Tytuvėnų miestelio gyventojai pagal savo išgales aukoja vienuolyno atstatymui ir tikina neabejojantys, kad jis buvo padegtas. Pasak Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Zenono Mačerniaus, preliminariais duomenimis, kilęs gaisras vienuolynui padarė 3,5 mln. litų nuostolių, tačiau tikimasi, kad vienuolyno stogas bus uždengtas iki šių metų pabaigos. „Tytuvėnų plėnyse ieškos įkalčių“. LIETUVOS ŽINIOS
Sekmadienį Kupiškio rajono apylinkės teismas leido trims mėnesiams suimti 25 metų Nociūnų kaimo gyventoją R. N. Bedarbiui buvo pareikšti įtarimai nužudžius savo kaimynus – moterį ir jos neįgalų sūnų. Apie kraupią žmogžudystę sužinota ankstyvą šeštadienio rytą. Dar prieš 8 val. pareigūnai atvyko į Nociūnus ir pradėjo tirti nusikaltimą. Sodyboje buvo rasti du lavonai. Vienas – namo šeimininkės 81-erių Onos U. Kitas – jos 62 metų sūnaus Kazimiero K. Ant abiejų kūnų buvo matyti smurto žymių. Moters ir jos sūnaus galvose buvo muštinių ir kirstinių žaizdų. Pirminiais duomenimis, mirtinas konfliktas tarp kaimynų kilo per išgertuves. „Šiurpi šeimos drama“. LIETUVOS RYTAS
Sniegu padengtose Kauno gatvėse sekmadienio popietę automobiliai trankėsi vieni į kitus, nuokalnėse daužė kelio ženklus, atitvarus. Vairuotojai keiksnojo „Kauno švarą“, mat gausiau iškritęs sniegas miesto tvarkdariams, regis, buvo staigmena. Kauno taksistai artėjant vakarui neslėpė didėjančio nerimo ir susierzinimo. Tipiška avarija įvyko netoli Kauno klinikų esančioje Sukilėlių prospekto atkarpoje: slysti pradėjęs „Seat“ trenkėsi į priešingo eismo juosta važiuojantį „Opelį“, kuris nulėkė ant šaligatvio. Avarijoje nukentėjo ir paskui „Opelį“ važiavęs „Volkswagenas“. Pasak Kauno kelių policijos pareigūnų, sekmadienį užfiksuota gerokai daugiau eismo įvykių nei įprastą dieną, o dažniausiai automobiliai atsitrenkia į eismo reguliavimo ženklus. Vairuotojai kaltina slidumą. KAUNO DIENA
