aurelijus veryga

Iš prezidento rinkimų pasitraukęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Aurelijus Veryga nesijaučia apgavęs savo rinkėjus. Pasak politiko, idėja „valstiečiams“ paremti prezidento posto siekiančio advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą „brendo logiškai“. „Nesijaučiu, kad mes ką nors apgavome. Į politiką, bent jau aš, neinu dėl kažkokio tai posto. Apskritai, į politiką atėjau tiesiog dėl to, nes turėjau pažadą, kad mes galėsime įgyvendinti tam tikras idėjas.

Opozicinių „valstiečių“ taryba penktadienį patvirtino kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą – jį ves kandidatūrą prezidento rinkimuose atsiėmęs Seimo narys Aurelijus Veryga, šeštas sąraše rikiuojasi galiūnas Žydrūnas Savickas. Antrasis sąraše yra dabartinis europarlamentaras Bronis Ropė, penketuke taip pat įrašyti parlamentarai Aušrinė Norkienė, Dainius Gaižauskas bei Giedrius Surplys.

Opoziciniai „valstiečiai“ penktadienį nusprendė atsiimti Aurelijaus Verygos kandidatūrą gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir juose paremti advokatą Igną Vėgėlę, naujienų agentūrą BNS informavo partija. „Mes visada akcentavome, kad valdžia mums reikalinga ne dėl postų, o dėl to, kad tai yra instrumentas pasiekti žmones ir pateisinti jų lūkesčius į gerą, saugų ir orų gyvenimą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga penktadienį rengia tarybos posėdį, kuriame tvirtins kandidatų sąrašą į Europos Parlamentą. Prieš šį posėdį ėmė sklisti gandai, kad valstiečiai žalieji greičiausiai nuspręs daryti posūkį ir prezidento rinkimuose parems Igną Vėgėlę, o Aurelijus Veryga gali tapti kandidatu Nr. 1 Europos Parlamento rinkimuose.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad „valstiečiai“ gali persigalvoti dėl savo kandidato prezidento rinkimuose ir kelti ne partietį Aurelijų Verygą, o remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą. „Nenustebčiau, jei Aurelijus Veryga būtų pastumtas į Europos Parlamentą, o ponas Ignas Vėgėlė staiga taptų „valstiečių“ kandidatu į prezidentus. Neatmesčiau tokios galimybės.

Šalies vadovo posto siekiančio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidato Aurelijaus Verygos atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė per 28 tūkst. parašų, reikalingų dalyvauti prezidento rinkimuose. Dar daugiau kaip 8 tūkst. rinkėjų už A. Verygą pasirašė elektroniniu būdu.

Seimui antradienį svarstant siūlymus legalizuoti naminukės gamybą kaimo turizmo sodybose bei prekybą alkoholiu ir jo reklamą, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pasiūlymai yra ciniški. Parlamentaras svarstė, ar taip nesukuriama papildoma grėsmė, kai Seimas tuo pačiu imasi svarstyti ir atlaisvinti ginklų naudojimo įstatymus. „Seimo darbotvarkėje eina ginklų šaudmenų įstatymas, paskui – naminės degtinės įstatymas.

Lietuvos prezidentais iki pavakario panoro tapti 14 asmenų – mažiau nei per praėjusius rinkimus. Vasario 19 d. buvo paskutinė diena, kai pretendentai dar galėjo registruotis politinės kampanijos dalyviais. Jau netrukus visi dokumentus pateikę pretendentai turės surinkti po 20 tūkstančių parašų ir sumokėti beveik 9 tūkstančių eurų užstatą. Dosniausiai savo kandidatą rinkimuose kol kas remia „valstiečiai“ – Aurelijui Verygai jau skyrė 200 tūkstančių eurų.

Pirmadienį prasidėjus pareiškinių dokumentų pateikimui norintiems kandidatuoti į prezidentus, tai padarė jau šeši iš 13 pretendentų, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).  Iki 10 val.

Netylant kalboms apie Rusijos grėsmę NATO, kai kurie aukšto rango karininkai prabilo apie ginkluotės, technikos ir atsargų trūkumą Lietuvos kariuomenėje. Resursų trūksta ne tik kariškiams – aiškėja, kad prastai aprūpinti rezervistai, šauliai. Lietuvos šaulių sąjungos narys, kandidatas į prezidentus Aurelijus Veryga prisiminė realią situaciją, kai per pratybas dėl ginkluotės trūkumo dalis šaulių negalėjo kokybiškai treniruotis.

Prezidento politinės kampanijos dalyviai rinkiminėse sąskaitose jau turi beveik 400 tūkst. eurų, trečiadienį skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Remiantis politinės kampanijos iždininkų pateiktais duomenimis, didžiausią dalį šios sumos – beveik 245 tūkst. eurų – sudaro lėšos, kurias pervedė kandidatus keliančios partijos. Beveik 145 tūkst. eurų būsimiesiems kandidatams yra suaukoję fiziniai asmenys, dar 10 tūkst.

Atidaryti atstovybę Taivano vardu buvo viena iš pagrindinių Lietuvos užsienio politikos klaidų, sukūrusi „visą kaskadą problemų“, sako kandidatas į prezidentus Aurelijus Veryga. Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvausiantis A. Veryga antradienį Rytų Europos studijų centro organizuojamoje diskusijoje pristatė savo įžvalgas užsienio ir vidaus politikos klausimais.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia nesulaukusi spaudimą parduoti kuo daugiau vaistų patiriančių farmacininkų skundų. Visgi, ministerija palaiko parlamentaro Aurelijaus Verygos idėją inicijuoti darbo grupę Seime, kad šis klausimas būtų išspręstas. „Ministerija negavo vaistininkų kreipimųsi dėl patiriamo spaudimo“, – teigiama Eltai perduotame SAM komentare.

Savaitės vidurys laidoje „TOP 3“ gausus naujienų. Kodėl karo mokestis turėtų užgulti mokesčių mokėtojų, bet ne vyriausybės pečius? Kokį „baisiausią“ sąmokslo teoretikų košmarą įgyvendino Elonas Muskas? Galiausiai, kokių neįtikėtinų spalvų išvysime kandidato į prezidentus – Aurelijaus Verygos – portrete? Visa tai – jau šį vakarą per TV3. Šio trečiadienio laidos žiūrovai apie A. Verygą išgirs tai, ko nei matę, nei girdėję.

Sakoma, kad įvairios mokesčių lengvatos yra populizmas. Ar tikrai? Jei taip manytume, populistėmis turėtume apšaukti daugelį ES šalių. Panašu, jog užtenka tapti TS-LKD nariu ir išgaruoja visas iki tol buvęs “socialinis jautrumas“. O tapus premjerės patarėju galima pradėti svaidytis tokiais terminais, kaip „socialinis popsas“. Kalbu apie Raimondą Kuodį, kuris iki tapimo valdančiųjų atstovu labai rūpinosi ir medikų darbo užmokesčio didinimu, ir laimės ekonomikos propagavimu ir pan.

Didžiulis medikų trūkumas, milžiniškos eilės pas daugelį gydytojų specialistų, pralaimima konkurencija su privačiomis gydymo įstaigomis – nuolat linksniuojamos problemos viešajame sveikatos sektoriuje. Šiaulių regiono gydymo įstaigos ne išskirtinės – ypač įgyvendinant reformą savivaldybių vadovai nuogąstauja, iš kur reikės paimti gydytojų, mato nelygias sąlygas viešajame ir privačiame sektoriuje.

Kontūrus vis labiau įgaunanti gydymo įstaigų pertvarka toliau kelia bangas. Nors vienas po kito jau dygsta savivaldybių sveikatos centrai, numatyti kriterijai tam tikroms paslaugoms ligoninėse išlikti, medikų asociacijos konstatuoja, kad viskas gražiai atrodo tik ant popieriaus. Realybė, jų teigimu, gi tokia, kad greitai galima priartėti prie to, kad gydyti neliks kam.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie vaistinių tinklų daromą spaudimą darbuotojams parduoti kuo daugiau vaistų ir maisto papildų, Seimo narys Aurelijus Veryga planuoja siūlyti Sveikatos reikalų komitetui (SRK) sudaryti darbo grupę šiam klausimui nagrinėti. Visgi komiteto pirmininkas Antanas Matulas nemato poreikio tokios darbo grupės sudarymui. Anot jo, kiti parlamentarai negauna vaistininkų skundų dėl patiriamo spaudimo, todėl ir problema, sako konservatorius, nėra didelė.

Praėjus beveik dviem mėnesiams nuo prezidento rinkimų kampanijos starto, užsiregistravusieji kandidatai jau renka aukas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, kol kas pilniausia rinkimine sąskaita gali pasigirti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Aurelijus Veryga. Taip pat nemenkos finansinės paramos sulaukė advokatas Ignas Vėgėlė bei gydytojas Eduardas Vaitkus. „Valstiečių“ kandidato A. Verygos sąskaitoje – kol kas tik partijos lėšos.

Skatinant į Lietuvą atvyti dirbti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių, Seimas pusmečiu paankstino leidimą privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti ir Lietuvoje dirbančių užsieniečių šeimų narius – tiek Europos Sąjungos (ES), tiek trečiųjų šalių piliečius.  Seimas PSD sistemą plėsti leido nuo 2024 metų liepos, o ne nuo 2025-ųjų sausio, kaip siūlė Vyriausybė.    Seimas šią savaitę priėmė tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą.

Kol vieni kandidatai dar tik skelbia apie ketinimus grumtis dėl tautos simpatijų, šįkart opozicionierių rinkimuose žada būti nemažai. Tiesa, nemaža dalis galbūt būsimų kandidatų save priskiria kiek kitokiai opozicijai – tai, kuri neva priešinasi sistemai ir valdančiajam elitui. O tokių veikėjų sąrašas margas – nuo už aferas teisto ir dėl riaušių prie Seimo vis dar teisiamo Antano Kandroto-Celofano, iki Rusijos šnipo Algirdo Paleckio gerbėjų.

Užutrakio dvare Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) kandidatas į prezidentus Aurelijus Veryga pristatė savo rinkiminę programą bei rinkimų komandą. Savo kalbos metu A. Veryga teigė, jog Lietuva nyksta kaip valstybė, akcentavo visuotinės gynybos ir demografinius klausimus. Savo kalbos metu, valstiečių kandidatas kritikavo konservatorių pasisakymus, susijusius su šalies gynyba ir premjerės Ingridos Šimonytės pasiūlymu nepatenkintiems rinkėjams išsirinkti kitą valdžią.

Prezidento posto sieksiantis „valstietis“ Aurelijus Veryga žada ginti tradicines vertybes, nepalaikyti visuotinio šaukimo, skirti dėmesio demografiniams iššūkiams. „Suprantu, kad turime rengtis galimoms grėsmėms, tačiau tuo pat metu privalu dar labiau rūpintis savo valstybės augimu“, – pristatydamas savo programą pirmadienį kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas.

Daugiau nei pusė privačių mokyklų neturi savo sporto salių. Nors tėvai už vaikų mokslą jose per metus sumoka tūkstančius eurų, sportuoti moksleiviai turi parkuose, klasės dydžio salytėse ar iš kitų mokyklų ar sporto klubų nuomotose salėse. Sporto salės neturi ir viena iš 8 valdiškų mokyklų. O svarbiausia, kad prieš kelerius metus pati valdžia nusprendė, kad sporto salės mokykloms neprivalomos, nors nuo judėjimo labai priklauso net vaikų protiniai gebėjimai.

Psichiatrines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išsiuntinėtame klausimyne „apie draugiškas pacientams aplinkos priemones“ – ir klausimas apie rūkymo kambarius. Kol buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga stebėjosi, kad ministerija tokiu būdu „pramušė naujas aukštumas“, pati ji neslėpė, jog formuluotė nebuvo pasirinkta tiksliai.

Eksministras Aurelijus Veryga prieš kelias dienas nusistebėjo, esą Lietuvoje numatyta tvarka nebefiksuoti komplikacijų po COVID-19 skiepo. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkirto, kad tvarka pakeista dar 2021 m., tačiau jokiu būdu nebuvo nustota registruoti nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga trečiadienį savo socialinio tinklo paskyroje nusistebėjo komplikacijų po vakcinų registravimo tvarka.

Cukrinis diabetas – viena iš 5 dažniausių lėtinių ligų Lietuvoje, kurios tinkamai negydant gresia sunkios komplikacijos. Prognozuojama, kad šia visam laikui gyvenimą pakeičiančia klastinga liga ateityje sirgs vis daugiau žmonių. Didelė dalis jų ligą „įsivaro“ dėl blogų gyvensenos įpročių – politikai net svarsto, ar nereikėtų griežtinti politikos dėl saldintų gėrimų ir kitų nesveikų produktų. Vieni siūlo jiems net didinti PVM, kiti – deramai žymėti alkoholinius gėrimus.

Dėl galimo piktnaudžiavimo per COVID-19 pandemiją įsigyjant greituosius serologinius testus teisiama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė savarankiškų sprendimų nepriėmė ir tik vykdė ministro nurodymus, sako tuometis Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Aurelijus Veryga.

Nepaisant naujų ribojimų, šalyje toliau plinta elektroninių cigarečių epidemija. Ypač gąsdina tai, kad šis liūnas vis labiau įtraukia nepilnamečius. Naujas politikų užmojis – apskritai uždrausti tokių gaminių prekybą ir leisti tą daryti vaistinėse su gydytojo receptu. Tiesa, prieš tai turėtų būti įrodyta, kad tokios priemonės gali būti veiksmingos padedant mesti rūkyti. Medikai ir verslas tokius pasiūlymus deda į šuns dienas.

Jau nebekartosiu ne vieną kartą minėtų argumentų, kodėl dabartinės sveikatos centrų steigimo „reforma“ yra grįžimas į sovietmetį ir kokias rizikas tai kelia šeimos medicinai bei kokią lėšų švaistymo riziką užprogramuoja. Šį kartą apie kitus aspektus.  Pirmiausia, kad suprastume problemą, turime sutarti, kad visi Lietuvoje gyvenantys pacientai turi tas pačias Konstitucijos jiems garantuojamas teises į sveikatos priežiūrą.

Siūlymas elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis prekiauti vaistinėse ir tik su receptu galėtų būti įgyvendintas tik tada, jeigu šios prekės būtų pripažintos vaistiniais preparatais. Tačiau, pasak vieno siūlymo autorių „valstiečio“ Aurelijaus Verygos, tai būtų tik teorinė galimybė, todėl jis siūlo jų prekybą Lietuvoje visiškai uždrausti. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė sako, kad Lietuva galėtų būti pirmoji Europos Sąjungoje, uždraudusi prekybą e. cigaretėmis.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstys kelių dešimčių parlamentarų inicijuojamas pataisas, siūlančias leisti elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis prekiauti tik vaistinėse ir tik su receptu.  Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė tokiam siūlymui nepritaria.

Dar rugsėjį paskelbus skandalingus farmacininkų apklausos duomenis užvirė aštrios diskusijos. Atvėrę skaudulį, kad daugelis jų siūlydami įsigyti tam tikrų prekių vadovaujasi ne vien savo kompetencija, bet yra spaudžiami darbdavių, vaistininkai sako tiesiog yra spraudžiami į kampą. Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atliktos apklausos duomenimis, 85 proc.

Seime dar vienas siūlymas atlaisvinti alkoholio taisyklių sugriežtinimus, priimtus dar praėjusią, valstiečių, kadenciją. Šį kartą Liberalų sąjūdžio narys registravo siūlymą sekmadieniais leisti pardavinėti alkoholį iki vakaro, o ne vidudienio, kaip dabar. Tą siūlo liberalas Andrius Bagdonas, kuris verslui palankias pataisas vis bando prastumti kiekvienais metais, bet iki šiol – nesėkmingai. Būtent su Verygos pavarde ir siejami alkoholio prekybos sugriežtinimai.

34-ais nepriklausomybės metais Lietuva pasiekė tokį progresą, kad net švietimo ir mokslo ministras nežino, kaip atsakyti į kažkada elementarų klausimą – kiek yra lyčių? Ir atsakymo nežino, ar pasakyti bijo, ne tik šis ministras, bet ir parlamentarai, politikai ir valstybės vadovai. Štai Mindaugas Puidokas į Seimą švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui atnešė dovanų anatomijos vadovėlį.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo siekiama patikslinti savivaldybės gydytojo pareigybę bei sumažinti administracinę naštą gydytojams, suteikiant daugiau teisių slaugytojams. Už pakeitimus balsavo 67 parlamentarai, prieš – 11, susilaikė 32 Seimo nariai. „Pirmiausia, siekiama suderinti teisės aktus su anksčiau priimtais teisės aktais.

„Dėmesio centre“ kūrybinė komanda išsiaiškino skandalingą faktą – ligoninių vadovai galimai neteisėtai parceliuoja pacientams gydyti skirtą medicininę įrangą, o po to visai Lietuvai aiškina, kad sveikatos sistemai trūksta pinigų, įrangos ir medikų. Apie tai pasisakė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys bei Aurelijus Veryga.

Reaguodami į kontraversišką „Gyvenimo įgūdžių“ programą, Seimo opozicijos atstovai paruošė dvi skirtingas peticijas, siekdami stabdyti programos naudojimą. Neatmetami ir kiti sprendimai – kreipimasis į vyriausiąjį administracinį teismą bei ministro įsakymo, įteisinusią programą, skundimas.

Daug aistrų ir diskusijų sukėlusi „Gyvenimo įgūdžių“ programa moksleiviams, kai kuriems pedagogams ir politikams bado akis ir dėl sąsajų su konservatorių partija. Konkrečiau – su Seimo nario Lino Slušnio šeimos verslu. Paaiškėjo, kad pačią programą ir jos rekomendacijas rengė jo žmona. Dėl to Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) inicijuoja peticiją, kuria ragina stabdyti šį rudenį mokyklose startavusią gyvenimo įgūdžių programą.

Kasmet, artėjant rugsėjo 1-ąjai, suaktyvėja diskusijos apie švietimo sistemą, mokytojų trūkumą, ugdymo turinį, švietimo įstaigų tinklą ir kitais klausimais. Šis mano pasvarstymas nepretenduoja į ekspertinį turinį. Tai nėra mano atstovaujamos partijos pozicija ar nuomonė. Tai, ką išdėstysiu, yra mano asmeninė nuomonė, kuri susidarė kaip tėvui, kurio trys vaikai lankė ir dalis dar tebelanko mokyklą, kaip mokyklos tėvų tarybos atstovo.

Aurelijus Veryga pirmasis įšoko į traukinį, puškantį į 2024 metų prezidento rinkimus. Ekspertų nuomone, nors realių šansų pakovoti dėl prezidento posto valstiečių kandidatas turi nedaug, A. Verygos įsitraukimas yra didelė problema su valstiečiais anksčiau sietam, o dabar jau akivaizdžiai jų kandidatu nebūsiančiam Ignui Vėgėlei.

Po žinios, kad Kėdainių ligoninės vadovo konkursą, kaip paskelbė vietinė spauda, laimėjo žemės ūkio srities specialistė, netruko pasipilti nuostabos kupinų ar net pajuokaujančių komentarų, kad dabar ligoninės laukia „nauji arimai“. Vis tik rimta diskusija, kas turėtų vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms – medikas ar geras vadybininkas – vyksta jau seniai. Tiesa, vartus tapti vadovais iš daugiau įvairių sričių neseniai atvėrė pats ministras Arūnas Dulkys.

Kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose „valstiečių“ planuojamas kelti Aurelijus Veryga yra mėgėjų lygos kandidatas, jo šansai kuklūs, mano politologai. „Galimybės jo yra kuklios, tą rodo ir apklausos, kur jis nefigūruoja tarp populiariausių“, – BNS antradienį sakė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas. Jis taip pat sakė manantis, kad „valstiečiai“ prezidento rinkimuose nėra ta jėga, į kurią dairosi kitos partijos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Taryba priėmė sprendimą kelti Aurelijaus Verygos kandidatūrą į 2024 m. vyksiančius prezidento rinkimus, rašoma partijos pranešime žiniasklaidai. Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, partija siekia, kad Lietuvos prezidentas užtikrintų atviros ir laisvos Lietuvos raidą. „Mes norime matyti augančią, ekonomiškai stiprią Lietuvą, saugančią savo istoriją, kalbą, kultūrinį paveldą ir tradicijas.

Lietuvoje jau ne vienus metus aptariama dviprasmiška situacija – gydytojų turime gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau nuolat susiduriame su jų trūkumu. Nors medikai nepaliauja kalbėti apie apverktinas algas ir darbo sąlygas, ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu beda pirštu į darbo organizavimo ir kultūros problemą. Sveikatos apsaugos ministro teigimu, Lietuvoje trūksta apie 650 medicinos specialistų.

Pagreitį įgaunanti sveikatos įstaigų tinklo reforma toliau kursto nežinią ir neramumus. Po savivaldybės tarybos sprendimo sveikatos centrą steigti struktūriniu keliu Zarasų ligoninę palikus 12 gydytojų nuogąstaujama, kas laukia kitų savivaldybių. Ministerija tvirtina, kad konfliktas Zarasuose yra politinis, tačiau sveikatos sistemos dalyviai atviri – neatsakytų klausimų dėl reformos dar lieka nemažai. Nuo rugpjūčio 1 d. kuriami nauji dariniai sveikatos sistemoje – sveikatos centrai.

Kol visi buvo užsiėmę NATO viršūnių susitikimu, jo dalyvių pasisakymais ir analizėmis, Vyriausybė patyliukais, skyrusi tam „net kokias 10 minučių“ paėmė ir priėmė nutarimą, kuriuo neva tai suformavo stacionarinių gydymo įstaigų tinklą. Kolegijų reforma buvo pristatyta su konkrečiomis įstaigomis, kaip tai jas palies, kas su kuo jungiasi ir pan. Ir tam buvo skirta trigubai daugiau nei gydymo įstaigų tinklui.

Nacionaliniai susitarimai tampa mada ir būdu atidėti kitus darbus, apie valdančiųjų rengiamą susitarimą dėl demografinių problemų sako opozicinių „valstiečių“ parlamentaras Aurelijus Veryga. „Tie susitarimai jau tampa tokia, sakykim, kaip ir mada ar būdu atidėti tam tikrus darbus“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Veryga. Birželio 15 dieną Seimas po svarstymo pritarė Ateities komiteto inicijuotai rezoliucijai dėl Lietuvos demografijos politikos ateities.

Dar vienas diskusijas keliantis laisviečių siūlymas šią savaitę sėkmingai pradėjo kelią Seime. Šį kartą po pateikimo pritarta siūlymui moterims pasirinkti pavardes su galūne -a arba -ia. Pavyzdžiui, Šarkienė galėtų tapti Šarka, o Meškienė – Meška. Tuo patenkinti ne visi: kol vieni sakė, kad tai yra asmeninis žmogaus reikalas, kiti aiškino, kad taip laužomos tradicijos ir apskritai bus neaišku kaip atskirti, kur užrašuose minimas vyras, o kur – moteris.