Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) šią savaitę išvažiuojamajame posėdyje aptarė Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) ir bendrą Šiaulių regiono gydymo įstaigų situaciją. Didelis dėmesys čia teko prieinamumo pas gydytojus, medikų trūkumo, jų algų klausimams.
Gydytojų amžius vidurkis – 60–70 metų
Posėdyje pasisakę visų regiono savivaldybių atstovai išvien kartojo, kad didžiulė problema ypač vykdant reformą yra senėjantis medicinos personalas ir sunkumas pritraukiant naujus specialistus.
Pakruojo vicemeras Virginijus Kacilevičius tvirtino, kad kokie gražiausi tikslai bebūtų keliami, mažiems rajonams ilgai laukti naujų gydytojų darosi prabanga, nes tuoj gali nelikti, kam gydyti pacientus.
„Mūsų savivaldybės įstaigos steigiant sveikatos centrą nusprendė jungtis struktūriniu būdu, bet didžiausia problema, kad pertvarkos metu nenubyrėtų personalas. Tai neįvyko, bet šiandien 8 gydytojai nepasirašė lapelių, kad pereina dirbti į kuriamą sveikatos centrą. Ne dėl idėjos, bet vienas priešpensinio amžiaus laukia išeitinių, kitas – į mokslus, kitas – į dekretą. Bet nedideliam rajonui tai yra labai skaudu.
Daktarų amžius Vidaus ligų skyriuje yra 60–70 metų. Mūsų kardiologui – 70 metų. Nebeturime prabangos laukti labai ilgai, turime kažką daryti. Ką – pirmininkas nori išgirsti iš mūsų, mes kažką darome, ir pritraukimo programos yra. Bet ta konkurencija, paklodės tampymas tarp savų rajonų (...) kelia nerimą. Kai steigiame centrą ir dar žinome tam tikras neramias nuotaikas, mūsų daktarai padėti kaip ant prekystalio“, – guodėsi vicemeras.
Jam antrino ir Radviliškio savivaldybės gydytoja Irmina Ruškienė. Ji pasakojo, kad ką tik buvo susidūrę su dideliu radiologų technologų trūkumu, tačiau jų prašoma alga savivaldybei sunkiai pakeliama.
„Daktarų amžius Vidaus ligų skyriuje yra 60–70 metų. Mūsų kardiologui – 70 metų. Nebeturime prabangos laukti labai ilgai, turime kažką daryti.“
„Ieškant tų specialistų, algos į rankas prašo 3 tūkst. eurų, tai, žinokite... Trūksta ir kardiologo, endokrinologo, urologo. Ir su slaugytojomis tikriausiai artimiausiu metu bus problemų. Savivaldybė tikrai prisideda, ieškome visi sprendimo būdų, ir finansiškai stengiamės paremti, turime pritraukimo programą tiek rezidentams, tiek gydytojams. (...) Bėda, kai atsirado privatus sektorius, atsirado didelės algų žirklės“, – kalbėjo ji.
Nesupranta, kodėl sumokėjus už paslaugą eilė ištirpsta
Kelmės vicemeras Kęstutis Bilius teigė, kad situacija dėl eilių pas skirtingus specialistus savivaldybėje skirtinga, bet pas kai kuriuos jų gali tekti laukti 4 mėnesius ir ilgiau.
„Šeimos gydytojai priversti išrašinėti perteklinius siuntimus konsultacijoms, nes tai yra finansiškai labiau naudinga 2–3 lygio gydymo įstaigoms, nors pirminiame lygyje gydytojai yra apkraunami.
Taip pat pacientai renkasi gydytoją, o ne paslaugą, taip jau yra, jei geras gydytojas su vardu – pas jį yra eilė. (...) “
Problema – daug vyresnių gydytojų, o kaip papildyti jaunąja karta, klausimas. Turime numatę pritraukimą, bet apiberti auksu gydytojų negalime, atlyginimais konkuruojame, kiek įmanoma, bet Kelmė, Joniškis ar bet kas nebus tiek patrauklus kaip Kaunas, Vilnius ar mūsų centras – Šiauliai“, – svarstė jis.
Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas gi sakė nesuprantanti sistemos, kur paslaugos priverstas laukti kelis mėnesius pacientas, jei sumoka pinigus, gali pas gydytoją patekti po kelių dienų:
„Mes kalbame apie struktūrą, ji negydo, gydo gydytojai ir yra svarbiausias pacientas. Tai šiandien noriu išgirsti atsakymą, ką turėčiau atsakyti žmonėms, kodėl visgi prisirašyti pas gydytoją reikia laukti mėnesį galimybės tą padaryti, tada prisiskambinus du mėnesius laukti pas gydytoją, o jei šiandien susimokėsiu pinigus, galiu šią paslaugą gauti kad ir po trijų dienų. Reformos tikslas yra vis tik, kad būtų prieinama paslauga.“
Reaguodamas į šias kalbas sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas priminė, kad kiekvienais metais į rezidentūrą įstoja virš 470 potencialių gydytojų ir Lietuva pagal daugiausiai medicinos studentų ruošiančių šalių EBPO regione patenka į 4-tuką.
„Bet kažkodėl tie jauni specialistai, baigę mokslus neretai, jei neranda galimybės likti didžiuosiuose miestuose, pasuka užsienio kryptimi. Tai yra labai svarbi žinutė. Savivaldybės ir gydymo įstaigos turi paklausti, kas jaunus žmones motyvuoja atvykti į gydymo įstaigą. Tai atlygis nėra pagrindinis akcentas, kas sulaiko jaunus gydytojus – kalbame apie mikroklimato kūrimą, galimybę kelti kvalifikaciją, save realizuoti profesinėse srityje ir apie kitus „minkštuosius“ dalykus“, – pastebėjo jis.
Jaučiasi nelygūs su privačiu sektoriumi
Kritikos strėlės iš merų lūpų skriejo ir dėl nevienodų sąlygų privačioms ir viešosioms gydymo įstaigoms. Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius peikė dabartinį viešųjų pirkimų įstatymą.
„Šaltinis tas pats, o taisyklės įsigyti reikalingą įrangą yra labai skirtingos privačiam sektoriui ir savivaldybės ar respublikinio lygmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Labai skirtingos taisyklės, operatyvumas ir kaina, kokybė ir visa kita. Mes tikrai su tomis būtinosiomis paslaugomis, kurias teikiame, esame ne vienodame lygmenyje“, – kalbėjo jis.
Premjerės patarėja sveikatos klausimams Živilė Gudlevičienė patikino, kad šį klausimą ketinama spręsti: „Apie nelygias sąlygas žinutę esu girdėjusi jau kelis kartus anksčiau, kalbėjau ir su sveikatos apsaugos ministru, kad teks kalbėtis ir su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kad reikėtų peržiūrėti sąlygas. Mažiausia pirkimo suma tai nėra pats geriausias variantas, ką šiandien girdžiu, ir procesas yra per ilgas per centrinę pirkimo agentūrą.“
Pinigus gauna tik už sergantį žmogų?
Savo ruožtu Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kėlė daug platesnį klausimą, kas darosi šalyje, kur gyventojų mažėja, o sveikatos paslaugų poreikis tik auga.
„Imperatorius mokėjo savo gydytojui tada, kada jis nesirgo, ne tada, kai sirgo. Ar mūsų sistema pasiruošusi mokėti gydytojams pinigus tuomet, kad pacientai nebūtų guldomi į ligonines? Ar mūsų sistema, taip pat – ir privati medicina, kurios vis daugėja, yra pasiruošę kažkaip išgyventi, jei žmonės būtų vis labiau sveikesni? Ar mūsų sistema yra nukreipiama, kad būtinai sirgtume? Gyventojų Lietuvoje mažėja, o gydymo įstaigų (tarp jų – ir privačių) daugėja. Kažkas ne taip su logika“, – samprotavo jis.
Meras svarstė, kad jei ši sistema turi vis daugiau pajėgumo ir atsiperka, ligonių kaso sako, kad yra pinigų, tai kodėl ta sistema valstybiniame sektoriuje nestiprėja ir atsiranda privatus sektorius, kuris stiprėja.
„Man susidaro įspūdis, kad valstybė šiek tiek prasileidžia ir pernelyg lengvai auga privatus sektorius, kuris yra suinteresuotas, kad žmonės sirgtų, nes kitaip jis neturės uždarbio. Turime iš esmės užsiimti profilaktika, kūno kultūra ir t.t., suprasti, kad sergamumas Lietuvoje tragiškai per didelis.
Kita vertus, tik nežinome, ar jis per didelis „popieriuje“, tam, kad pasakytume, kad žmogus serga ir gauti pinigus, ar jis išties toks didelis. Jei jis tikrai toks didelis, tai mes esame ligonių tauta. (...) Ligoninės gali gauti pinigus tada, kada žmogus atsigula į lovą. Vadinasi, ligoninė turi žmogų paguldyti į lovą, nes kitaip negaus pinigų. Dienos stacionaras – įdomu, ką Joniškis pasakys, kai privačiai Šiauliuose atsidarys daug galingesnis dienos stacionaras ir tų pacientų nebeliks. Reikia baigti žaidimus ir atsikvošėti, kad pinigus reikia mokėti už sveiką žmogų“, – aiškino A. Visockas.
SRK pirmininkas Antanas Matulas savo ruožtu atkirto, kad kaip tik savivaldybėse yra sveikatos biurai: „Už prevencinių programų įgyvendinimą jūs atsakingi, kai pamatysime ne 20, 15 ar 30 proc., o 99 proc., patikėkite, rodikliai visi bus kitokie, kada įtikinsime žmogų pasitikrinti ir laiku nustatyti ligą.“
Vartojame per daug sveikatos paslaugų?
Premjerės patarėja, reaguodama į Šiaulių mero pasisakymą teigė, kad Vyriausybėje taip pat svarstomas tas pats klausimas, kad gyventojų mažėja, o paslaugų apimtys didėja.
„Apie ką turbūt galime kalbėti, apie paslaugų hypervartojimą. Dabar praktiškai yra taip, kad pacientas nori ir gauna paslaugą, ne pagal tam tikras indikacijas. Ir tikrai Vyriausybėje apie tai kalbame, kad apmokėjimas turėtų eiti kita linkme – už rezultatą. Ne už tai, kad daugiau paslaugų suvartosime, bet pasieksime kažkokį rezultatą“, – dėstė Ž. Gudlevičienė.
Parlamentaras Aurelijus Veryga gi jokiu būdu negalėjo sutikti su kai kurių kolegų pasakymais, kad privatus ir viešasis sektorius turi vienodas sąlygas.
„Pirmiausia, privačios įstaigos gali rinktis, kokias paslaugas teikti, gali atsirinkti tokias, kur yra mažai komplikacijų, yra maži kaštai, mažos sąnaudos ir taip toliau. Ko negali daryti viešasis sektorius – jis negali rinktis pacientų ir privalo visiems teikti paslaugas.
Antra, privatus sektorius gali imti priemokas, ko negali viešas sektorius ir čia iškart atsiranda įtampos, nes vienas, imdamas didesnius įkainius, gali vilioti personalą mažesnėmis darbo valandomis, didesniais darbo užmokesčiais ir t.t. (...) Valstybė jau farmaciją, odontologiją paleido iš savo rankų, o dabar leidžia ir mediciną“, – konstatavo jis.
Seimo narys Linas Slušnys tuo metu siūlė nepriešinti viešojo ir privataus sektoriaus. „Man labai nepatinka, kas šiandien ne kartą nuskambėjo – viešo ir privataus sektoriaus priešinimas. Mano manymu, tai yra Lietuvos piliečiai, kurie vienodai nusipelnė pagarbos ir pasitikėjimo. Jie visi dirba toje pačioje Lietuvoje, (...) tai yra daugiau mūsų asmeninės, politikų galbūt, problemos, kad ieškome juose supriešinimo.
Akivaizdu, kad turime kiek kitokią sveikatos sistemos situaciją nei kitose verslo srityse. (...) Ką jie pasiima, mes kažkada paleidome sistemą, ar įmanoma sugrąžinti, nežinau. Norėčiau žinoti, jei moku 10 eurų draudimą, kas į juos įeina (...). Bet jei pradėsime tai nagrinėti, paaiškės, kad turime padidinti privalomą sveikatos draudimą pagal mūsų poreikius geriausiu atveju 3 kartus. Bet visi tų dalykų labai vengia“, – samprotavo politikas.
Mažuma šiauliečių sveikatos paslaugų vyko už regiono ribų
Bendrą Šiaulių regiono gydymo įstaigų finansinę situaciją ir prieinamumą pas gydytojus apžvelgė Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorė Dalia Miniauskienė.
Analizuodama praėjusių metų sausio-lapkričio mėnesių duomenis ji nurodė, kad 25 proc. Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų stacionarinio aktyvaus gydymo ir 40 proc. dienos chirurgijos paslaugų išvyksta į kitas savivaldybes. Vis tik 80 proc. šių paslaugų šiauliečiams suteikiama Šiaulių regione, kiek daugiau nei 50 proc. – Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
„Į kitas savivaldybes išvyksta gana nedidelė Šiaulių gyventojų dalis, pavyzdžiui, į Kauną – 10, Vilnių – 8 proc. dėl stacionarinio aktyvaus gydymo.
Tuo metu iš Šiaulių miesto gydytojų specialistų konsultacijoms į kitus miestus išvyksta virš 12 proc. (skaičius išaugęs, lyginant su 2019 m., kai buvo 7 proc.). Turbūt didžiausia išvykstančių Šiaulių pacientų dalis yra į Radviliškio ligoninę – žinome, kad ji labai aktyviai teikia endoprotezavimo paslaugas“, – kalbėjo ji.
Iš kitų savivaldybių į Šiaulių ligoninę paslaugų neskuba
Žvelgiant į visą Šiaulių regioną, skirtinguose rajonuose stacionarinio aktyvaus gydymo į kitą savivaldybę išvyksta nuo 57 iki 76 proc., dienos chirurgijos paslaugų – nuo 54 iki 97 proc. gyventojų. Joniškio rajone pastarieji skaičiai kiek mažesni – siekia beveik 44 proc. Tuo metu Šiaulių rajono gyventojai abiejų šio tipo paslaugų į kitas savivaldybes vyksta šimtu procentų.
Tuo metu į specialistų konsultacijas iš skirtingų Šiaulių regiono rajonų į kitas savivaldybes pernai vyko nuo 31 iki 62 proc. gyventojų.
Paradoksalu, bet nors nemažai šių rajonų gyventojų tiek stacionarinių, tiek ambulatorinių ar dienos paslaugų išvyksta į kitas savivaldybes, būtent Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gyventojų iš konkrečių savivaldybių gydymą gauna gerokai mažesniais procentais.
Pas 19 sričių gydytojus eilė – daugiau nei mėnuo
Nors didesnę dalį gydytojų specialistų konsultacijų (67,5 proc.) ir dienos stacionaro paslaugų (66,4 proc.) šiauliečiai gauna pagrindinėje miesto ligoninėje, situacija čia su eilėmis yra sudėtinga. Tiesa, kaip pastebėjo, Šiaulių TLK direktorė, ji nėra išskirtinė žvelgiant visos Lietuvos mastu.
„Turbūt daugelyje ligoninių turime tokių neigiamų aspektų. Šiaulių ligoninėje matome, kad beveik 19 gydytojų specialistų paslaugas gali suteikti tik laukus 31 ir daugiau dienų. Tai reiškia, kad čia gali būti ir 3, 5, 6, 8 mėnesiai. Tad iki mėnesio paslaugų gauti negali daug pacientų. Pavyzdžiui, pas gydytoją endokrinologą per mėnesį gauti paslaugas ligoninėje nėra jokių šansų“, – komentavo D. Miniauskienė.
„Kaip tai Joniškiui pavyko? Jie dalį pinigų, kurie galėjo būti skirti stacionarui, nukreipė į ambulatorines paslaugas, dienos paslaugas ir jų pasiektas lygmuo, drįsčiau pasakyti, yra tik geros vadybos išraiška.“
Vis tik ji teigė, kad tokią situaciją sąlygoja ne pinigų stygius. Jos manymu, problema yra didelis specialistų trūkumas, taip pat – kai kurių pacientų noras gydytis pas tam tikrą gydytoją. „Taip pat yra didelė dalis gydytojų, kurie išeina į privatų sektorių, jie kartais išsiveda ir pacientus“, – pastebėjo ligonių kasų atstovė.
Pasak jos, žiūrint į dienos stacionaro paslaugas, štai kardiologinės intervencijos radiologijos gruodžio mėnesį RŠL reikėjo laukti 59, kompiuterinės tomografijos – 33, kompiuterinės tomografijos angiografijos – 60, magnetinio rezonanso tomografo – 91 dieną.
Gydytojų algų vidurkis ligoninėje – išskirtinai aukštas
Nors nuolat kartojama, kad medikų atlyginimai viešajame sektoriuje neskatina jų čia likti, situacija RŠL atrodo paradoksali.
Kaip nurodė Šiaulių TLK vadovė, visų dirbančių asmenų vidutinio darbo užmokesčio vidurkis ligoninėje 2023 sausio–spalio mėnesį siekė 2657 eurus ir buvo kiek daugiau nei Lietuvos vidurkis (2046 eurai) tarp respublikinio lygio ligoninių.
„Kalbant apie vidutinį gydytojų darbo užmokestį, dažnai sakoma, kad jiems nemokama tiek, kiek privačiose įstaigose, maži atlyginimai, tai Šiaulių ligoninėje vidutinis darbo užmokestis gydytojui yra ženkliai didesnis už Lietuvos vidurkį (4917 eurai) ir yra vienas aukščiausių Lietuvos mastu (vidurkis siekia 3824 eurus).
Dėl slaugytojų didesnė problema – jų vidutinis darbo užmokestis (1850 eurų) nesiekia šalies vidurkio (1994 eurai) ir yra prie mažesnių Lietuvos respublikos ligonių grupėje“, – dėstė D. Miniauskienė.
Pasak jos, vertinant visų regiono ligoninių situaciją, ji per daug nesiskiria nuo kitų šalies ligoninių vidurkių. Vis tik viena ligoninė ypač išsiskyrė – Joniškio ligoninėje visų dirbančių asmenų vidutinis darbo užmokestis, lyginant su kitomis regiono ligoninėmis, gana stipriai šokteli aukštyn. Aukščiausias vidutinis atlyginimas čia tiek tarp gydytojų (7814 eurai), tiek slaugytojų (2074 eurai).
„Kaip tai Joniškiui pavyko? Jie dalį pinigų, kurie galėjo būti skirti stacionarui, nukreipė į ambulatorines paslaugas, dienos paslaugas ir jų pasiektas lygmuo, drįsčiau pasakyti, yra tik geros vadybos išraiška“, – konstatavo ligonių kasų atstovė.
