Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) antradienį paskelbė, kad partijos taryba priėmė sprendimą kelti Aurelijaus Verygos kandidatūrą į 2024 m. vyksiančius prezidento rinkimus. Buvęs sveikatos apsaugos ministras yra pirmasis pasiskelbęs kandidatas siekti Daukanto rūmų.
Žinomas veidas, bet šansų nedaug
„Ponas Veryga yra žinomas, jis yra pažįstamas, pagrindinės dedamosios kaip ir yra, bet kartu mes turime tai, kad tai yra Aurelijus Veryga su visa savo istorija, su visu savo vertinimu. Jeigu žiūrime į skaičius, tai taip, valstiečių gretose jis yra vienas iš lyderių, bet kaip jis atrodys platesniame kontekste, kai pamatysime kitus kandidatus, sunku pasakyti.
Ko gero, sprendimas, taip anksti pasiskelbti ir pradėti savo kampaniją, yra priimtas skaičiuojant, kad jam reikalingas dėmesys, jam reikalingas įsibėgėjimas“, – naujienų portalui tv3.lt sakė komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas.
Politologas Saulius Spurga teigia, kad A. Veryga yra vienas iš nedaugelio LVŽS gretose likusių žinomų veidų, tad toks valstiečių pasirinkimas lenktynėse dėl prezidento posto yra natūralus.
„Jis gali pateikti partijos poziciją, bet, matyt, mažai, kas tikisi, kad jis yra rimtas kandidatas ir išeis į antrąjį rinkimų turą“, – teigė pašnekovas.
Pasak A. Katausko, A. Veryga rinkėjais prezidento rinkimuose gali būti nepatenkinti žmonės dabartine valdžia, jaučiantys, kad yra neišgirsti, balsuojantys prieš konservatorius ir esantys ant jų pikti.
„Čia klasikinis valstiečių ėjimas iš to, kiek dabar matosi. Bet Seimo ir prezidento rinkimai yra visiškai skirtingi dalykai. Aš manau, kad kol kas netgi spėlioti detaliau, kas galėtų būti jo rinkėjas, yra sudėtinga“, – kalbėjo A. Katauskas.
„Tikrieji jo reitingai, lyginant su kitais politikais, nėra labai optimistiniai. Dabar jo tas rinkėjas tik pradės formuotis, kaip prezidento rinkimų rinkėjas. Ne kaip Seimo nario, ne kaip kandidato į merus, bet kaip kandidato į prezidentus. Tai yra visiškai kitokie rinkimai“, – pridūrė jis.
Komunikacijos ekspertas svarsto, kad prezidento rinkimuose tie, kurie paprastai nebalsuoja už LVŽS, gali balsuoti už A. Verygą tiek dėl jo asmeninių savybių, tiek dėl jo veiklos būnant opozicijoje ar einant sveikatos apsaugos ministro pareigas. Bet galimas ir priešingas variantas.
„Gali būti, kad tie, kas balsuoja už valstiečius, nesirinks Verygos, nes galbūt kažkas tikėjosi, kad Ramūnas Karbauskis kels kandidatūrą“, – samprotavo A. Katauskas.
S. Spurgos teigimu, jeigu A. Veryga tikisi sėkmingai pasirodyti, jam reikia siekti į savo pusę palenkti didesnę dalį rinkėjų, ne tik simpatizuojančius LVŽS.
Visgi, pašnekovo tvirtinimu, bėda ta, kad nemaža dalis visuomenės turi neigiamą nuomonę apie buvusį sveikatos apsaugos ministrą.
„Veryga siejamas su draudimais, sugriežtinta alkoholio įsigijimo tvarka, jis prieš narkotikų liberalizavimą. Jis rinkėjams įsidėmėjo tokiomis savo nuostatomis ir jam bus sunku atsikratyti tokio savo įvaizdžio. Kad ir ką jis besakytų, nebūtų tai įtikinama. Jam sunkus bus išsiveržti iš tipinio valstiečių kandidato apibrėžties. Čia ir yra didžiausia jo problema, nes prezidentas turi turėti daugumos valstybės gyventojų pasitikėjimą“, – aiškino S. Spurga.
Tarp Verygos ir Nausėdos – per didelis atstumas
Nors A. Veryga ir yra pirmasis oficialiai savo kandidatūrą paskelbęs politikas, jau kurį laiką ryškėja pavardės, kas galėtų 2024-aisiais varžytis dėl Daukanto rūmų. Vienas jų – dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Antradienį interviu delfi.lt G. Nausėda sakė, kad penkerių metų įgyvendinti gerovės valstybės viziją nepakanka. Kiek anksčiau jis yra sakęs, kad rinkimuose dalyvaus, jei prireiktų didesnio kandidatų pasirinkimo. Galutinį savo sprendimą dėl antrosios kadencijos siekimo G. Nausėda žadėjo paskelbti šių metų pabaigoje.
Kiek A. Veryga būtų rimtas konkurentas G. Nausėdai? A. Katauskas siūlo prisiminti 2019 m. rinkimus, kai vienas pagrindinių dabartinio prezidento konkurentų buvo kitas LVŽS kandidatas, tuometinis premjeras Saulius Skvernelis. Pasak pašnekovo, tuomet tarp S. Skvernelio ir G. Nausėdos reitinguose nebuvo tokio milžiniško atotrūkio, koks dabar žioji tarp prezidento ir A. Verygos.
„Ar gali būti, kad Nausėdą ir Verygą renkasi tas pats elektoratas? Taip, pavyzdžiui, matant Nausėdos santykius su konservatoriais ir valstiečių santykius su konservatoriais, mes galėtume išvesti bendrą vardiklį“, – kalbėjo A. Katauskas.
S. Spurgos nuomone, A. Veryga gali „nugriebti“ dalį G. Nausėdos rinkėjų, tačiau tai nebus žymus procentas.
„Galime pasižiūrėti, kaip sekėsi Aurelijui Verygai Kaune. Jis dalyvavo mero rinkimuose, 2020 metais dalyvavo vienmandatėje apygardoje. Tie rezultatai nebuvo įspūdingi, net turint, palyginus, mažesnę konkurenciją“, – konstatavo politologas.
Per daug panašūs?
Politikos užkulisiuose kalbama, kad advokatas Ignas Vėgėlė kalbėjosi su ne viena partija dėl galimybės jų vėliavą nešti prezidento rinkimuose, bendradarbiauti Seimo rinkimuose. Viena iš jų buvo ir LVŽS.
Akivaizdu, kad I. Vėgėlė nebebus valstiečių kandidatu prezidento rinkimuose, tačiau kiek A. Verygos prisijungimas prie lenktynių dėl Daukanto rūmų kelia grėsmę I. Vėgėlės šansams? Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai unisonu teigia – A. Verygos dalyvavimas I. Vėgėlei nenaudingas.
„Žiūrint pagal žinutes, kurias siunčia Vėgėlė ir Veryga, yra tam tikrų panašių dalykų“, – teigė A. Katauskas.
Jo teigimu, tiek I. Vėgėlė, tiek A. Veryga rinkimuose turėtų kritikuoti dabartinę valdžią ir prezidentą už tai, kad nesusitvarkė su dabartine valdžia.
„Šioje vietoje konkurencija bus. Tiek Verygos rėmėjų pusėje bus tų, kurie, jei Verygos nebūtų, būtų balsavę už Vėgėlę, tiek atvirkščiai. Tas išsiskaidymas bus. <...> Ir vienam, ir kitam būtų geriau, jei būtų dalyvavęs kažkuris vienas iš jų“, – sakė komunikacijos ekspertas.
„Atrodo, kad kuo daugiau kandidatų bus iš tos pusės, tuo lengviau bus Gitanui Nausėdai“, – pridūrė jis.
S. Spurga mano, kad dalis tiek G. Nausėdos, tiek I. Vėgėlės, tiek A. Verygos elektorato persidengia.
„Tai yra skeptiškesnis rinkėjas, kuris su atsarga žvelgia į liberales vertybes, jis yra konservatyvesnis, yra konservatyviai suprantamų šeimos vertybių šalininkas“, – dėstė politologas.
Jo nuomone, A. Verygos iškėlimas kaip valstiečių kandidato yra tam tikra problema I. Vėgėlei keliais aspektais. Pasak politologo, advokatui, norint dalyvauti prezidento rinkimuose, reikia didžiulės savanorių komandos, kuri visoje Lietuvoje rinktų už jį parašus, nešiotų skrajutes. Tam puikiai pasitarnauja partinis aparatas.
„Akivaizdu, kad valstiečiai Vėgėlei šiuo klausimu nepadės“, – sakė S. Spurga.
Kitas dalykas, anot pašnekovo, didelė sangrūda savo rinkėjais persidengiančių kandidatų viename flange atveria kelia kito flango kandidatams į antrąjį rinkimų turą.
„Jau pats Nausėdos dalyvavimas mažina Vėgėlės šansus, o Verygos dalyvavimas dar labiau mažina Vėgėlės šansus“, – konstatavo S. Spurga.
Aš tai galvoju, kad kai neturi kiaušių tai nieko ir nepadarai.
