Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atliktos apklausos duomenimis, 85 proc. vaistininkų pripažįsta, kad jų sprendimus, konsultuojant pacientus ir parduodant jiems vaistus, lemia darbdavio sudarytos sąlygos, pavyzdžiui, priedas prie atlyginimo ar pardavimų rodikliai.
Taigi prieš patardami žmogui, kokį vaistą ar kitą prekę rinktis, realiai vaistininkai pagalvoja apie asmeninę naudą, mat kuo daugiau konkrečių prekių parduos, tuo didesnį priedą gali gauti. Taip pacientas iš vaistinės gali išeiti ir su įsiūlytais jam nebūtinai reikalingais vaistais ar kitomis priemonėmis.
Priversti vadovautis ne tik savo kompetencija
„Tai reiškia, kad vaistininkas, parinkdamas kažkokią priemonę į vaistinę atėjusiam pacientui vadovaujasi ne tik savo kompetencija, įgytomis žiniomis, bet pasirinkimui ganėtinai ženkliai įtakos turi ir tam tikri darbdavio norai“, – šiai problemai aptarti trečiadienį Seime surengtoje diskusijoje kalbėjo profesinės sąjungos atstovė dr. Vaiva Bražinskienė.
Jos teigimu, nesutikdamas su tokiomis žaidimo taisyklėmis farmacininkas yra spraudžiamas į kampą, nes jei kolektyvas nepasiekia tam tikrų rezultatų, nukenčia ne tik konkretus vaistininkas, bet visi.
Kiek virš 13 proc. farmacijos specialistų kaip dar viena iš jiems taikytų poveikių priemonių nurodė ir tai, kad nesudaromos sąlygos užsakyti norimų vaistų.
„Manau, šis procentas yra gerokai didesnis, nes vaistininkai tiek priprato matyti tai, ką tinklai nori jiems rodyti, kad net nebeįsivaizduoja, kad tų pasirinkimų gali būti daugiau. tai labai blogas dalykas ir pacientas, nes jei jis ateina vaisto A, o jis nėra patrauklus tai vaistinei ir nėra naudingas jai parduoti, tai vaistininkas užsakomų vaistų sąraše jo tiesiog nematys. Ir pacientas tada priverstas klaidžioti po vaistines arba ieškoti netinklinės vaistinės“, – kalbėjo V. Bražinskienė.
„Tai yra opi problema, vaistininkai stengiasi kažkaip išlaviruoti tarp darbdavio norų ir savo tiesioginės pareigos“, – sakė V. Bražinskienė.
96 proc. apklaustųjų taip pat nurodė matantys neracionalių vaistų vartojimo problemą – kad ši problema yra labai paplitusi arba paplitusi. Jų manymu, didžiausią įtaką tam daro vaistų reklama, galimybė įsigyti vaistus ne vaistinėje be farmacininko konsultacijos, nuolaidos vaistams ir darbdavio spaudimas parduoti kupo daugiau vaistų.
„Tai yra opi problema, vaistininkai stengiasi kažkaip išlaviruoti tarp darbdavio norų ir savo tiesioginės pareigos. (...) Farmacijos specialistai nebenori būti vaistų pardavėjais, kaip žmonės sako, jie turi pakankamai kompetencijos, kad pasiūlytų tai, ko žmogui reikia“, – konstatavo profesinės sąjungos atstovė.
Suformavo poreikį papildams
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė aiškino, kad ir jų organizacijos atliktos apklausos leidžia svarstyti, ar pacientams visada siūlomos labiausiai reikalingos priemonės.
Jos aiškinimu, kartais pacientams, pavyzdžiui, nuslopinti nerimui geriau siūlomi vaistai ir papildai, nors tam pakaktų daugiau fizinio aktyvumo ar kokios terapijos.
Tiesa, ji pridūrė, kad tuo nereikėtų per daug stebėtis, mat verslas dešimtmečiais investavo į reklamines kampanijas, skatinančias vartoti maisto papildus.
„Faktas, kad yra suformuotas poreikis papildams. Nors didelės apimties tyrimų nėra, bet matome iš bendravimo su pacientais, kad dešimtmečiais vyko reklaminė kampanija. Pavyzdžiui, štai jei eini naktį šlapintis į tualetą, nusipirk kažką, užuot nuėjęs pas gydytoją ar pasitikrinę prostatą. To rezultatus mes turime“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Miglė Domeikienė pažymėjo, kad vaistinės vis tik nėra įprastas verslas, o sveikatos skatinimo dalis, tad pirmoje vietoje turėtų būti paciento interesas.
„Suprantame, kad verslas turi uždirbti, bet jis, kaip ir privačios gydymo įstaigos, dirba ypatingai jautrioje srityje. Jiems reikia balansuoti tarp paciento ir pelno“, – kalbėjo ji.
Įžvelgė daugiau politinių taškų rinkimą
Savo ruožtu Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė, pristačiusi į kitas problemas nukreiptą parnešimą tvirtino, kad visas šis dabar sukeltas šaršalas kvepia noru susirinkti daugiau politinių taškų.
„Labai apmaudu, kad rinkimams besiruošiantys politikai kelia klausimus, kurie kiršina farmacijos specialistų bendruomenę, užuot ieškojus sprendimų, kaip iš tikrųjų spręsti įsisenėjusias problemas. Jei pažiūrėtume į pristatytą apklausą, gerai matome, kad tai yra politiniai reikalai ir kaip asociacija, atstovaujanti vaistines, tikrai nenorėtume į tai veltis“, – aiškino LVA atstovė.
Taip pat jai kilo klausimų, kas išties toje apklausoje dalyvavo: „Asmeniškai tos apklausos nemačiau, kiek kalbėjau su vaistininkais, irgi nelabai girdėjau, kad jie būtų ją pildę“, – teigė K. Nemaniūtė-Gagė.
„Vėl traukiame kažkokius baubus, kurie neva yra, bet nesprendžiame problemų, kurios iš tikrųjų pakeistų kiekvieno vaistininko ir paciento situaciją“, – teigė K. Nemaniūtė-Gagė.
Vaistinių atstovės tvirtinimu, apklausos rodo, kad visuomenė vaistininkais pasitiki, bet sprendimą, kokį vaistą įsigis žmogus, nulemia ne vaistininko patarimas.
„Mūsų atlikta apklausa ne vienintelė, jei pakeltumėte ir ligonių kasų apklausas, ten visąlaik vaistininko įtaka vaisto pasirinkimui yra paskutinėje vietoje.
Pagrindinis dalykas yra tai, kad farmacijos specialistas yra skatinamas suteikti tinkamą farmacinę paslaugą. Iš esmės visi puikiai žinome, kad atėjęs į vaistinę pacientas, jei įsigyja receptinį vaistą, jo turi būti paklausiama, ar jam nereikėtų kažkokių papildomų medžiagų, jam reikia užduoti daugybę klausimų.
Be to, vaistinė yra vienintelė specialybė Lietuvoje, kur galima atlikti slaptą tikrinimą. Tai jei vaistininkas neprofesionaliai teikia farmacinę paslaugą, nesiūlo pigiausio vaisto, neužduota reikalingų klausimų, tai ne tik vaistinė gaus baudą, bet ir vaistininkas gali prarasti licenciją“, – komentavo K. Nemaniūtė-Gagė.
Pasak jos, reikėtų spręsti racionalaus vaistų vartojimo ir kitas problemas, kurios yra realios, o ne eskaluoti, kad dėl to kalti vaistininkai ar vaistinės.
„Norisi, kad darbą padarytume iki galo – ta pati vakcinacija, farmacinė rūpyba, kad farmacijos specialistai būtų sveikatos priežiūros specialistais. O vėl traukiame kažkokius baubus, kurie neva yra, bet nesprendžiame problemų, kurios iš tikrųjų pakeistų kiekvieno vaistininko ir paciento situaciją“, – komentavo Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) vadovė.
Manipuliuojama paciento nežinojimu
Į tokį vaistinių atstovės pasisakymą aštriai sureagavo Seimo narys Aurelijus Veryga.
„Gerbiama Kristina primelavo čia visiems. Tas pirmasis tyrimas, kuris pristatytas, neturi nieko bendro nei su politine partija, nei manimi asmeniškai (...), skirtingai nei kitu atveju ji užsakyta verslo sektoriaus. Tai yra tam tikras lobistinis dalykas, turbūt neneigsite, kad jūs ir klausimus suformulavote tiems, kurie apklausą atliko, skirtingai nei mes. (...) Kviesčiau farmacininkų viešai nežeminti, kad galbūt jų apklausa buvo neatlikta ar apklausti ne vaistininkai“, – dėstė parlamentaras.
Pasak jo, didelė problema yra ne tik neracionalus vaistų vartojimas, vaistininkų veiklos galimybės, bet ir pačių žmonių skundai dėl brangių vaistų ir objektyvūs duomenys, kiek žmonės išleidžia savo pinigų sveikatos priežiūros paslaugoms.
„Lietuva buvo tarp tų šalių, kurios vaistams išleidžia labai daug. Man būnant ministru ne kartą yra priėję žmonės, sakydami, kad labai brangiai sumokėjo už vaistu. Kai jų paprašydavau parodyti, jame realiems tikriems vaistams, kurie receptiniai ar kompensuojamieji, būdavo išleidę 50 centų ar kelis eurus, o likusi suma – 40 eurų ar dar kiek už papildomas priemones – papildus ir kita.
Tai gerai buvo pristatyta, kad vaistininką žmogus vertina kaip sveikatos priežiūros specialistą ir su juo nesiginčija – jei jam sakoma, rekomenduojama, jis yra silpnoji pusė, kuri neturi kompetencijos spręsti. Tai ir kalbame, ar nėra šia kompetencija manipuliuojama ir spekuliuojama. Manau, kad yra – tą rado pačių specialistų tyrimas. Dėl sprendimų, kaip tą įgyvendinti – atskira šneka, to čia ir susirinkome“, – kalbėjo A. Veryga.
Problema – ne nauja
Vaistininkas profesorius Liudas Ivanauskas, pats ne vienus metus dirbęs vaistinėje, teigė, kad jokie čia šokiruojantys dalykai, mat tai – sena problema.
„Vaistinėje dirbau kokius 8 metus, vadovavo universiteto vaistinei su didžiuliais filialais, apyvartos milžiniškos. Jau tada buvo ta problema, jokie čia šokiruojantys dalykai. Kad į vaistinę ateini ir firminiu pavadinimu vaistą vienur gausi, kitur negausi, čia nieko naujo. Tik niekas nekalbėjo apie tai“, – kalbėjo profesorius.
Jis pasakojo, kad susitikus kurso draugams, vaistininkams, kurie dirba tiek tinkluose, tiek turi savo vaistines, visi kartoja tą patį.
„Sako, kad atlyginimas susideda iš dviejų dalių: „Nemoku žmonėms įsiūlyti, jis būna mažesnis, jei įsiūlau – didesnis“. Kaip tai išspręsti, reikia diskutuoti, kaip padaryti, kad vaistininkas, norėdamas gauti didesnį atlyginimą, nesiverstų per galvą. (...) Bet suprantu ir verslininką – jei jis nori man mokėti didelį atlyginimą, turi turėti, iš ko tą daryti“, – kalbėjo L. Ivanauskas.
Vaistininkas: mes nesame vagys ar sukčiai
Tinklinėje vaistinėje jau 17 metų dirbantis vaistinės vedėjas Rimvydas Blynas teigė, kad pacientai linkę sugrįžti pas tą vaistininką, kuriuo pasitiki, o ne vadovaudamiesi prekės ženklais.
„Kaip nuskambėjo, kad vaistininkai nėra pardavėjai, noriu pasakyti, kad jie konsultuoja pacientą. Ir tie visi susiję pardavimai ar panašūs dalykai tai ir yra iš konsultacijos kylantys kažkokie paciento poreikiai, kuriuos reikėtų spręsti. Tarkime, esant ligai kažkokios papildomos priemonės, profilaktika, kuri mūsų šalyje stipriai šlubuoja.
Tikrai norime, kad mus gerbtų ir mūsų profesija būtų gerbiama, nesame nei kokie sukčiai, nei vagys, kurie įkiša kažką pacientui, atima jo pinigus ir nori, kad jis tik išleistų daugiau. Tad čia reiktų pasakyti, kad lojalumas būna ne prekės ženklui, bet žmonės ateina pas patį vaistininką. Tai tas vaistininkas, kuris realiai konsultuoja ir suteikia normalią konsultaciją, pas jį ir eis, žinos, kad negali įkišti kažkokių nereikalingų dalykų“, – kalbėjo vaistininkas.
Pasak A. Verygos, kad dar prieš viešai skelbiant apklausos rezultatus farmacininkus lydėjo baimė, kad toks atvirumas nepadarytų meškos paslaugos.
„Svarbu, kad neatsitiktų taip, jog visuomenė supras, kad tai yra kažkokia farmacininko keliama žala. Kalbame apie specialisto laisvę dirbi pagal tai, ko jis yra išmokęs universitete, elgtis etiškai. Šių problemų rastume ne tik vaistinėje, bet ir gydomojoje medicinoje“, – pastebėjo Seimo sveikatos reikalų komiteto narys.
