aukščiausiosios rados

  Ukrainos laikinasis prezidentas Olehas Turčynovas ketvirtadienį pažadėjo, kad prorusiški kovotojai, užėmę vyriausybinius pastatus kai kuriuose rytiniuose miestuose, išvengs baudžiamosios atsakomybės, jeigu sudės ginklus ir nutrauks jau keturias dienas trunkančią įstaigų okupaciją.

„Kaip prezidentas, kuris mintimis ir dvasia yra kartu su jumis, kviečiu kiekvieną sąmoningą Ukrainos pilietį – neleiskite apsišaukėliams jūsų išnaudoti! Reikalaukite referendumo dėl kiekvieno regiono statuso Ukrainoje“, – teigiama V. Janukovyčiaus pranešime ukrainiečiams, kurį „paviešino“ Rusijos propagandinė informacinė agentūra „ITAR-TASS“. Tik visos Ukrainos referendumas, o ne pirmalaikiai išankstiniai prezidento rinkimai gali rimčiau stabilizuoti politinę situaciją ir išsaugoti suverenitetą ...

Rusija stiprins savo karines pajėgas Kryme, norėdama apsisaugoti nuo galimų grėsmių Rusija sustiprins savo karines pajėgas Kryme, siekdama apsisaugoti nuo išorinių grėsmių, cituodama gynybos viceministrą Jurijų Borisovą ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Itar-TASS“. „Pusiasalyje būtinai reikės sukurti karinę infrastruktūrą, kad Krymas būtų vertas Rusijos Federacijos atstovas ir būtų apsaugotas nuo visų galimų įsibrovimų“, – sakė jis. 17 val. 04 min.

Ukrainos laikinasis prezidentas ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas pirmadienį paskelbė pasirašęs įsaką dėl dalinės karinės mobilizacijos. „Pasirašiau įsaką dėl dalinės mobilizacijos“, – S.Turčynovas pirmadienio rytą sakė per Ukrainos parlamento plenarinę sesiją. Valstybės vadovas pažymėjo, kad šį žingsnį atliko dėl padėties, susiklosčiusios Krymo autonominėje respublikoje.

Arsenijus Jaceniukas, vienas buvusios Ukrainos opozicijos lyderių, trečiadienį paskirtas vadovauti naujajai vyriausybei, yra proeuropietiškas buvęs užsienio reikalų ministras, kuris atliko svarbų vaidmenį šalį sudrebinusiuose gatvių protestuose. Akinius nešiojančiam 39 metų politikui buvo patikėta sunki užduotis patraukti buvusią sovietų satelitę nuo finansinės bedugnės krašto.

Ultradešinysis judėjimas „Teisusis sektorius“ pareiškė neketinantis trauktis iš Maidano ir užbaigti politinės veiklos. „Teisusis sektorius“ tikrai neišsivaikščios“, sakoma jų pareiškime, paskelbtame socialiniame tinkle Vkontakte. Naujasis Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas anksčiau šeštadienį paskelbė, kad Ukrainos protestų judėjimas – Maidanas – pasiekė visus išsikeltus tikslus, todėl žmonės gali ramiai grįžti namo. „Dabar yra problema dėl karo.

„Rusija yra pasiruošusi kariauti Ukrainoje, siekdama apsaugoti Krymo etninius rusus ir strategiškai svarbias savo karines bazes“, – teigiama Kathrin Hille ir Romano Olearchyko vakarykštėje „Financial Times“ publikacijoje, remiantis neįvardytu „šaltiniu Rusijos vyriausybėje“. Publikacijoje tas pats neįvardijamas šaltinis teigia, kad „subyrėjus Ukrainai, ši šalis pirmiausia prarastų Krymą, nes Rusija įvestų ten savo kariuomenę, kaip buvo Gruzijoje.

(papildyta 01.52) Ugnis Kijevo centre stovinčių Profesinių sąjungų rūmuose pasiekė jau trečią ir ketvirtą aukštus, o liepsna apima vis naujus pastato plotus. Kaip iš įvykio vietos praneša korespondentas, šiuo metu rūmuose įsikūręs vadinamasis Nacionalinio pasipriešinimo štabas skubiai evakuojasi. Pastatą palieka žmonės, taip pat iš jo yra nešami daiktai. Aktyvistai prie pastato ištempė brezentą, kad žmonės, kurie šėlstančios ugnies liko užblokuoti rūmuose, galėtų iššokti per langus.

Politinė krizė Ukrainoje tęsiasi. Šiandien Aukščiausiojoje Radoje tikimasi, kad bus pradėtas opozicijos pateiktas 2004 m. Konstitucijos grąžinimo projekto svarstymas. Kijevo Nepriklausomybės aikštėje sekmadienį susirinko apie 70 tūkst. žmonių. Aktyviausi nesitraukia iš Maidano – jų čia naktį lieka keli tūkstančiai, bet politinės ir ekonominės krizės pabaigos nesimato. Prasidėjusios derybos tarp prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir opozicijos lyderių taip pat įstrigo.

Vakarų šalių pasiūlymai suteikti finansinę pagalbą Ukrainai mainais į naujos vyriausybės suformavimą yra politinis spaudimas, pareiškė įtakingas įstatymų leidėjas iš valdančiosios Regionų partijos. „Opozicija ir Vakarų šalių politikai dažnai kalba apie Rusijos politinį spaudimą Ukrainai, – sakoma Aukščiausiosios Rados deputato Voldymyro Saldo biuro antradienį išplatintame pareiškime. – Dabar Vakarai daro tai, dėl ko visą laiką kritikuoja Maskvą.

Dėl staiga pasikeitusios situacijos Ukrainoje kalti „strateginiai draugai“ iš Vakarų, tikina Rusijos Dūmos atstovas Eurazijos integracijos klausimais Leonidas Sluckis, praneša censor.net.ua. „Per įvairias visuomenines organizacijas jie finansuoja provokacijas, kurios virsta gatvės riaušėmis, niekaip nesusijusiomis su civilizuotomis Europos idėjomis, prie kurių taip įnirtingai bandoma prijungti Ukrainą“, – žurnalistams pareiškė L. Sluckis.

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos išreiškė būgštavimų dėl Ukrainos parlamento priimtų įstatymų, varžančių teisę protestuoti. Opozicija šių įstatymų priėmimą vadina valdžios užgrobimu. Teisių gynimo organizacijos Vakaruose pasmerkė ketvirtadienį Aukščiausiosios Rados priimtus įstatymų projektus, pavadinusios juos prezidento Viktoro Janukovyčiaus mėginimu įtvirtinti „diktatūrą“. Aktyvistai paragino Ukrainos prezidentą juos vetuoti.

 Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pasirašė įstatymą „Dėl neigiamų pasekmių pašalinimo ir persekiojimų bei bausmių netaikymo asmenims įvykiuose, buvusiuose taikių susirinkimų metu“. Pasak prezidento spaudos tarnybos, pasirašytas dokumentas išsiųstas publikavimui.

Ukrainos opozicijos lyderis Vitalijus Klyčko paskelbė atsisakantis sunkiasvorio boksininko karjeros, kad galėtų sutelkti visą dėmesį į darbą politikoje. V.Klyčko pirmadienį atsisakė Pasaulio bokso tarybos (WBC) čempiono titulo sunkiasvorių kategorijoje ir sakė, kad nebesitiki įžengti į ringą, kai sieks savo šalies prezidento posto.

(papildyta 16.18) Ukrainos opozicinės partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko antradienį kalbėdamas Kijevo Nepriklausomybės aikštėje paragino susirinkusiuosius paskelbti visuotinį streiką. „Mes taikiai blokuosime vyriausybinius pastatus ir neleisime jiems dirbti“, – pareiškė jis. Jis taip pat paragino visus susirinkusius Nepriklausomybės maidane nepasiduoti. „Aš kreipiuosi į visus: nepasiduokite. Jeigu mes pasiduosime, daugiau nieko nebebus“, – kalbėjo politikas.

Ukrainos opozicija iš valdžios reikalauja atsiprašyti Lietuvos Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės dėl neadekvačios reakcijos į jos pasirodymą Kijevo „Euromaidane“. Dokumentą pasirašė opoziciniai judėjimai „Batkivščina“, „Svoboda“ ir „UDAR“, praneša pravda.com.ua. Nurodoma, kad lapkričio 26 dieną taikaus mitingo, palaikančio Ukrainos eurointegracinius procesus, metu, L. Graužinienė išėjo į sceną ir išsakė savo solidarumą dėl ukrainiečių siekių.

Lietuvos Seimo pirmininkei L. Graužinienei nepavyks susitikti su kolega Ukrainoje Vladimiru Rybaku. Šiandien turėjęs įvykti susitikimas atšauktas „dėl pasikeitusio Aukščiausiosios Rados vadovybės darbo grafiko“. Pagrindinė pokalbio tema turėjo būti Ukrainos eurointegracinė kryptis. L.Graužinienė su ją lydinčia delegacija į Ukrainą atvyko antradienį. Šis vizitas nebuvo planuotas iš anksto, nederintas su Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Ukrainos galimybėms pasirašyti potencialiai istorinį susitarimą su Europos Sąjunga (ES) trečiadienį tikriausiai buvo suduotas lemiamas smūgis - parlamentas nesugebėjo susitarti dėl įstatymo projekto, pagal kurį būtų buvę galima paleisti kalinamą ekspremjerę Juliją Tymošenko.

Europos Sąjunga (ES) suteikė Ukrainos parlamentui mažiau nei savaitę priimti įstatymams, atitinkantiems sąlygas, kurias Bendrija iškėlė planuojamos asociacijos sutarties pasirašymui per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje, nurodė vienas aukšto rango Ukrainos įstatymų leidėjas. „Kwasniewskio ir Coxo misija parodė mums laiko, per kurį parlamentas turi priimti sprendimus, ribas.

Daugiavaikė mama ukrainietė Anastasija Grishan, geriau žinoma kaip Wiska, bet kokiais būdais stengiasi likti Europoje tvirtindama, kad gimtojoje šalyje ją persekioja už filmavimąsi pornografinio pobūdžio juostose ir grasina atimti vaikus. Dėl šių priežasčių moteris norėjo gauti prieglobstį Čekijoje, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Moteris nenuleido rankų ir nusprendė paprašyti pagalbos Europos Sąjungos.