Akinius nešiojančiam 39 metų politikui buvo patikėta sunki užduotis patraukti buvusią sovietų satelitę nuo finansinės bedugnės krašto.
Anksčiau šią savaitę jis pats sakė, jog šis darbas yra „politinė savižudybė“, turint galvoje Ukrainai gresiantį nemokumą ir separatistinių nuotaikų kurstomą įtampą.
Nors buvusio teisininko ir bankininko anksčiau įgyta nemenka ekonominė patirtis gali būti jam labai naudinga einant premjero pareigas, A.Jaceniukui stinga „kieto politiko“ įvaizdžio, ir neaišku, kaip į jį žiūrės labiau karingai nusiteikęs protestuotojų sparnas.
Visgi jis ne kartą parodė esąs griežto kurso šalininkas savo griausmingose kalbose Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, kuri tapo protestų judėjimo epicentru, o viename pranašiškame savo pareiškime įspėjo vėliau nušalintą prezidentą Viktorą Janukovyčių, kad protestuotojai bus pasirengę paguldyti galvas, jei to reikės, kad jis būtų nuverstas.
ĮŽVALGUS POLITINIS MODERATORIUS
Ukrainos naujienų savaitraštis „Focus“ rašo, kad A.Jaceniukas ėmėsi žingsnių atsikratyti „intelektualaus bankininko“ įvaizdžio ir naudojosi kasdieniais mitingais kaip tam tikra platforma įtvirtinti savo, kaip pagrindinio opozicijos lyderio, vaidmenį.
Kai kas sako, kad A.Jaceniukas yra labiau ne politinis sąjungininkas, o varžovas buvusiam pasaulio sunkiasvorių bokso čempionui Vitalijui Klyčko, kuris šiuo metu yra už jį gerokai populiaresnis tarp potencialių rinkėjų ir antradienį pareiškė, jog sieks prezidento posto.
A.Jaceniukas ne tik moka rėžti kovingas kalbas prieš minią – jis taip pat yra įgudęs užkulisinės politikos moderatorius, anksčiau užėmęs net kelis itin svarbius postus, įskaitant ekonomikos ministro ir centrinio banko vadovo pirmojo pavaduotojo.
A.Jaceniukas taip pat užėmė Aukščiausiosios Rados pirmininko postą ir kandidatavo į valstybės vadovus 2010-aisiais vykusiuose rinkimuose, bet liko tik ketvirtas, surinkęs vos 7 proc. balsų. Tuos rinkimus laimėjo V.Janukovyčius.
A.Jaceniukas vadovavo Ukrainos deryboms dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje ir ypatingą dėmesį skyrė įtemptai šalies ekonominei situacijai.
Sausį jis atmetė V.Janukovyčiaus pasiūlytą kompromisinį susitarimą, pagal kurį jam būtų tekęs premjero postas, pareiškęs tuometiniam prezidentui, kad protestuotojai „užbaigs ką pradėję“.
Jis buvo vienas iš trijų opozicijos lyderių, kurie praėjusį penktadienį galiausiai visgi pasirašė susitarimą su V.Janukovyčiumi, kad būtų sustabdytas kraujo liejimas. Tačiau šis susitarimas buvo pasmerktas protestuotojų ir žlugo, kai V.Janukovyčius pabėgo ir ėmė slapstytis.
Po V.Janukovyčiaus nušalinimo A.Jaceniukas tapo pagrindine figūra parlamente, kuriame dabar dominuoja tie, kas rėmė protestus.
Jis buvo pagrindinis iniciatorius Radoje surengti balsavimą dėl to, kad V.Janukovyčius už praėjusios savaitės žudynes Kijeve būtų teisiamas Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme Hagoje, kai bus sučiuptas. Antradienį deputatai didžiule persvara patvirtino atitinkamą rezoliuciją.
Tą pačią dieną A.Jaceniukas įspėjo, kad tie, kas sutiks dirbti naujoje vyriausybėje, „išgelbės šalį, tačiau tai bus jų politinė savižudybė“, turint galvoje jų laukiančius sunkumus.
Šią mintį jis pakartojo ir trečiadienį, kai buvo išrinktas premjeru. „Galiu iš anksto pasakyti, koks likimas laukia visų kabineto narių – tai politiniai kamikadzės“, – sakė jis.
IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ POLITIKAS IŠ OPOZICIJOS BASTIONO
A.Jaceniukas pasisako už greitą Ukrainos narystę ES ir sako norinti išnaikinti šalyje giliai įsišaknijusią korupciją.
Jis yra vienas jauniausių vyriausybės vadovų Europoje, dabar turintis daugiau galių, kai Rada balsavo už tai, kad būtų sugrąžinta 2004-ųjų konstitucija, pagal kurią daug įgaliojimų iš prezidento perduoti vyriausybės vadovui.
Visgi šios pareigos A.Jaceniukui yra laikinos – jis jas eis iki prezidento rinkimų, kurie numatyti gegužės 25 dieną.
A.Jaceniukas gimė Černivciuose Ukrainos vakaruose, kurie laikomi opozicijos bastionu. Savo politinę karjerą jis pradėjo 2001-aisiais, tapęs Krymo, autonominės rusakalbės respublikos Pietų Ukrainoje, ekonomikos ministru.
Po Oranžinės revoliucijos 2004 metais A.Jaceniukas ėmė laikytis labiau provakarietiškos darbotvarkės ir tapo artimu Julijos Tymošenko, buvusios vyriausybės vadovės, kuri buvo septyneriems metams pasiųsta už grotų dėl įgaliojimų viršijimo, o savaitgalį atgavo laisvę, sąjungininkas.
2007 metais Viktoras Juščenka paskyrė jį užsienio reikalų ministru, kuris tapo kompromisine figūra augant priešpriešai tarp tuometinio prezidento ir J.Tymošenko.
Eidamas ministro pareigas, A.Jaceniukas į užsienio keliones vykdavo reisiniais lėktuvais, skirtingai nei daugumos posovietinių valstybių vyriausybių pareigūnai.
Vėliau A.Jaceniukas buvo smarkiai susipykęs su J.Tymošenko, tačiau ilgainiui susitaikė ir tapo jos įsteigtos partijos frakcijos parlamente vadovu.
A.Jaceniukas gimė 1974 metų gegužės 22 dieną Černivcių universiteto dėstytojų šeimoje.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, dar studijuodamas universitete, jis įkūrė studentišką teisės firmą, o vėliau dirbo banke „Aval“ Kijeve.
A.Jaceniukas vedęs, su žmona Tereza augina dvi dukras.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
