augalininkystė

Žemės ūkio ministerija skelbia aukcioną parduoti iš AB „Jonavos grūdai“ 2014 m. derliaus II klasės 3 220 080 kg  bei 2020 m. derliaus II klasės 6 763 500 kg kviečių. Aukcionas vykdomas interneto svetainėje http://www.evarzytines.lt/. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvadomis, grūdai atitinka kokybės reikalavimus ir neviršija 13,5 proc. drėgnio.

Besidairydami į augančias daržovių kainas vis daugiau tautiečių stengiasi jų užsiauginti patys. Tik, deja, šiemet sezono pradžia ypač sudėtinga. Birželį užklupusios rekordinės šalnos palaidojo daržininkų triūsą. Žmonės skundžiasi, kad tenka iš naujo atsodinti daržus.  Panevėžietė Jadvyga skanauja pirmuosius savo šiltnamyje užaugintus agurkus. Ten pat ruošiasi rausti pomidorai. Auga ir kitos daržovės.

Šiemet nuo balandžio pabaigos tarnybos sulaukė 35 pranešimų dėl keistai besielgiančių arba žuvusių bičių. Dažnu atveju įtariama, kad tai lemia augalų apsaugos priemonės, kurių šiemet naudojama daugiau. Augalininkystės tarnyba sako, jog šiemet gauta iki dešimtadalio daugiau pranešimų apie žūstančias bites. Daugiau nei 200 bičių šeimų turintis bitininkas Algirdas Amšiejus sako, kad bites pražudo ūkininkų naudojami pesticidai.

Augalų derlingumą pagerinantys Kauno startuolio „Baltic Freya“ purkštukai testuojami pasaulio ūkiuose, penktadienį praneša portalas vz.lt. Modulines maistinių ir vaistinių augalų auginimo sistemas, skirtas uždarų patalpų daržininkystei ir sodininkystei, kurianti bendrovė pateikė paraišką pasauliniam patentų biurui. Antrąjį šių metų ketvirtį startuolis planuoja kelių milijonų eurų investiciją.

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologinių produktų gamintoja „Auga Group“ keičia struktūrą ir pirmajame pertvarkos etape atskiria augalininkystės, pienininkystės bei žemės valdymo veiklas, taip pat pradeda vystyti ir plėsti žemės ūkio inovacijų veiklą.

Kraštovaizdis ir biologinė įvairovė yra kiekvienos šalies turtas ir tautinio tapatumo pamatas. Saugoti šiuos išteklius skatins ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyti Geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės  būklės (toliau – GAAB) standartai – GAAB8 ir GAAB9. Saugoti biologinė įvairovę ir kraštovaizdį skatins GAAB8 Nuo 2024 metų įsigaliojantis GAAB8 standartas reglamentuoja mažiausią ariamos žemės, skirtos negamybiniam...

Informuojame, kad ūkininkai, kurie nori, kad būtų kompensuota pasėlių ir augalų draudimo įmokų dalis, gali teikti paraiškas iki gruodžio 30 d.  Šiai paramai skirta daugiau kaip 9,4 mln. Eur. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ (Priemonė), ji susijusi su pasėlių ir augalų, auginamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimu nuo iššalimo ir (arba) sausros.

Kaip pažymima Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) šalyje didinant gamybos intensyvumą ir dažnėjant ekstremaliems reiškiniams blogėjo paviršinio vandens kokybė. Įvertinus vandens telkinių būklę nustatyta, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų kategorijų vandens telkinių priskirti rizikos vandens telkiniams ir neatitinka geros būklės kriterijų.

Panevėžiečių pora sukūrė vienintelį Lietuvoje hortenzijų parką. Parko įkūrėja neslepia, kad ši idėja kilo iš noro pro savo namų langus matyti šiuos žydinčius krūmus. Per trumpą laiką parkas sulaukė neįtikėtino pasisekimo ir nė oficialiai neatsidaręs jau sulaukė virš 20 tūkstančių lankytojų. Plačiau apie šią unikalią idėją žiūrėkite TV3 laidos „Svajonių ūkis“ reportaže. Rūta Čepukonytė ir Marius Bilkis į netoli Panevėžio esantį Kakūnų kaimą persikėlė gyventi vos prieš metus.

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) ketina uždrausti importą kai kurių valstybių augalininkystės produkcijos, turinčios Lietuvos, Latvijos ir Slovakijos sertifikatus. „Rosselchoznadzor“ pranešė, kad jai kelia susirūpinimą pastaruoju metu pagausėję pažeidimai, susiję su Italijos, Kenijos ir Nyderlandų augalininkės produkcijos, turinčios Lietuvos, Slovakijos ir Latvijos sertifikatus, tiekimu į Rusiją.

Lietuvos augalininkystės ir sodininkystės ūkių pajamos dėl pandemijos smarkiai nekrito, sako žemės ūkio ministras. Išvadą, pasak Kęstučio Navicko, kad sektorius nepriskiriamas prie nukentėjusių, ministerija daro remdamasi oficialia statistika, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ūkių bei įmonių duomenimis.    Tuo metu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė tikina, kad nukentėjo beveik visi smulkūs augalininkystės ir sodininkystės ūkiai.

Lietuvos žemės ūkio įmonės ir ūkininkai jau dabar naudoja modernias sistemas ar įrankius, kurie ne tik padeda pagaminti daugiau produkcijos, bet ir sutaupyti pinigų. Tačiau žemės ūkio specialistai pastebi, kad kol kas nuošalyje lieka smulkieji ūkiai. Tad reikia sukurti galimybes, kad ir jie galėtų įpirkti žaliąsias technologijas.

Žemės ūkio produkcijos gamybos ir paslaugų augimas Lietuvoje pernai buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES). Šio sektoriaus apimtys Lietuvoje 2019 metais siekė 3,2 mlrd. eurų – 10,4 proc. daugiau nei 2018 metais, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Labiau gamyba ir paslaugos augo Vokietijoje (10,6 proc.), Danijoje (12,7 proc.), Estijoje (16,1 proc.) ir Latvijoje (21,1 proc.) Lietuvoje labiausiai – 17,5 proc. – augo augalininkystės produkcijos apimtys.

Kai daugelis džiaugiasi saulėtu ir šiltu balandžio mėnesiu, ūkininkai ima nerimauti. Pastarieji baiminasi sausros ir jos atneštų nuostolių. Anot ūkininkų, apsisaugoti nuo sausros beveik neįmanoma, o apsidrausti neapsimoka. Tad pasikliauti belieka tik gamta. Šis pavasaris jau nuo kovo mėnesio džiugina gana šiltais ir saulėtais orais. Tačiau pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, teigti, kad jau prasideda sausra, gana anksti.

TV3 laidos „Ūkio šefas“ vedėjas Vylius Blauzdavičius apsilankė Joniškyje, kur bendravo su sėkmingu šio rajono ūkininku Gintaru Rudžiu. Žemės ūkiu užsiimantis vyras taip pat augina danielius, kurių sveika mėsa naudojama delikatesams. Pasak stambaus ūkininko, jis jaučia tiesioginę atsakomybę už savo darbuotojus, todėl jam svarbu, kad kaime gyvenantys žmonės jaustųsi laimingi ir pakankamai uždirbtų.

Žemės ūkis yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis: šioje srityje dirba maždaug dešimtadalis visų šalies dirbančiųjų, praėjusiais metais šis verslo sektorius sudarė 3,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tiesa, pastarieji keli metai žemės ūkiu užsiimančioms įmonėms ir ūkininkams sunkumų negailėjo, o veiklos našumas ir toliau išlieka vienu pagrindiniu veiklos uždaviniu.

Tokios sąvokos kaip „mulčiuoti“, „pikiuoti“, „kompostuoti“ ir pan. yra puikiai pažįstamos patyrusiems daržininkams ir sodininkams, kurie net pažadinti naktį gali atsakyti, ką jos reiškia. O štai nepatyrusiems ūkininkams, kurie dar tik bando perkąsti gamtos paslaptis, viskas atrodo išties labai sudėtingai ir painiai. Šį kartą aptarsime mulčiavimo subtilybes, bet apie viską nuo pradžių.

Dirvožemiui gerinti ir augalams stiprinti nebūtina naudoti brangių cheminių trąšų. Tam puikiai pasitarnauja medžio pelenai. Beje, juos galima panaudoti kovai su kenkėjais ir ligomis. Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorius Aloyzas Šeškas sakė, kad p elenai praturtina dirvožemį maisto medžiagomis ir pagerina jo fizines savybes, mažina rūgštingumą, sudaro sąlygas vystytis naudingai mikroflorai.

Kiekvienas augalininkyste besiverčiantis žemdirbys puikiai supranta, kad taikant šiuolaikines technologijas trąšos yra derlingumo ir derliaus kokybės bei biogeninių procesų dirvoje pagrindas. Planuojant žiemkenčių tręšimą kai kurie žemdirbiai neįvertina fosforo bei kalio įtakos fiziologiniams procesams, vykstantiems augaluose, ir planuoja tik pavasarinį ir vasaros tręšimą azoto trąšomis.

Iš lietaus stokojančio žemyno atvykusi Ronae sako, kad Švedijoje išsipildė visos jos svajonės, čia ji gali įkūnyti visus ūkininkavimo sumanymus. Tisby ūkis įsikūręs ežeringoje Švedijos vietoje, Örsundos upės slėnyje. Tai vos 20 km į šiaurę nuo Enköpingo miesto ir tik 80 km į vakarus nuo sostinės Stokholmo. Ūkį valdo australės Ronae ir švedo Urbano Brunsbergų šeima.

 Tiems, kas tiki Mėnulio įtaka augalams, verta žinoti, kad kovo 12–14 dienomis – tinkamas metas sėti pomidorus. Šias daržoves sės ir Alytuje gyvenanti Loreta Ažukienė. Ji – pomidorų veislių kolekcininkė. Ir šiais metais moteris sės 56 skirtingų veislių pomidorus. Valgo iki Kalėdų Pomidorai – itin vertingos daržovės, tad nieko nuostabaus, kad dideliuose ar mažuose šiltnamiuose juos augina daržininkai mėgėjai.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais žemės ūkio pridėtinė vertė to meto kainomis sudarė 3,4 mlrd. litų, arba 10,9 procento daugiau nei 2011 metais Tai lėmė geresnis žemės ūkio augalų derlius. Žemės ūkio produkcijos pagaminta už 8,9 mlrd. litų, vertė padidėjo 6,8 procento, apimtis (neatsižvelgiant į supirkimo kainų pokytį) – 8,8 procento: augalininkystės produkcija išaugo 15,6 procento, o gyvulininkystės – 1,3 procento.

Prieš kelias dienas vieno Lietuvos ūkininko auginamų rapsų mėginyje buvo aptikta mūsų šalyje draudžiamų genetiškai modifikuotų organizmų pėdsakų. Per dešimt stebėsenos metų, GMO pėdsakas rapsų mėginyje buvo rastas pirmą kartą. Įsigaliojus GMO įstatymui 2000-ais metais, Aplinkos ministerijos pavedimu ir finansavimu stebėsena atliekama kiekvienais metais.

Praėjusių metų gruodį žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 3,3 proc. Įtakos tam turėjo 5,3 proc. pabrangę augalininkystės produktai ir 1,6 proc. - gyvulių ir gyvulininkystės produktai. Statistikos departamento duomenimis, iš augalininkystės produktų pabrango vaisiai (23,2 proc.), miežiai (3,6 proc.), grikiai (3,6 proc.), kviečiai (1,7 proc.). Atpigo avižos - 13,4, bulvės - 11,9, daržovės - 3,8, kvietrugiai - 3,1 procento. Iš gyvulininkystės produktų padidėjo kiaušinių (7,9 proc.

Augalų apsaugos falsifikatų ir nelegalių produktų kontrabanda pagal pelningumą beveik prilygsta nelegaliai prekybai alkoholiu ir narkotikais. „Ekskomisarų biuro“ sekliai per vienus metus pričiupo tiek ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, naudojusių nelegalias augalų apsaugos priemones, kiek per visą savo gyvavimo laikotarpį nesugaudė nei muitininkai, nei Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Viena didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų ir vystymo bendrovių AB „Agrowill Group“, stebėdama šiųmečio derliaus vidutines grūdų supirkimo kainas Lietuvos ir pasaulio rinkose, prognozuoja, kad šiais metais maisto kainos Lietuvoje ne tik nemažės, bet netgi gali padidėti. „Lyginant šių metų liepos mėnesio augalininkystės žemės ūkio produktų supirkimo kainas su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kainos padidėjo daugiau nei 26 proc.

Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango avižos – 2,8 karto, javų mišiniai – 2,4 karto, grikiai – 80,4 procento, miežiai – 80,2, rugiai – 69,7, kviečiai – 57,6, kvietrugiai – 46,3, rapsų sėklos – 39,6, vaisiai – 22,9 procento. Daržovės atpigo 20,1 procento, bulvės – 10,6 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų padidėjo galvijų (23,3 proc.), paukščių (22,7 proc.), natūralaus pieno (15,1 proc.), kiaušinių (10,1 proc.), avių ir ožkų (6,3 proc.), kiaulių (4,9 proc.

Nuostabioms jūsų kambario gėlėms galima nesunkiai sukurti naujus spalvingus ir dekoratyvius vazonėlius. Turimus neišvaizdžius molinius vazonus visai paprasta apklijuoti spalvotų keraminių plytelių gabaliukais, duženomis. Sudėliojus nesudėtingą mozaiką iš keraminių plytelių šukių, paprastas molinukas virsta puikiu spalvingu indu ir originalia dovana sau bei draugams. Tikriausiai ir jūsų augaliukai apsidžiaugs „apsigyvenę“ tokiame vazonėlyje.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. kovo mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos padidėjo 10,5 procento, nes gyvulių ir gyvulininkystės produktų kainos padidėjo 13 procentų, o augalininkystės produktų – 5,6 procento. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų daugiausia padidėjo natūralaus pieno supirkimo kainos – 40 procentų, avių ir ožkų – 11,8, kiaušinių – 10,3 procento. Kiaulės atpigo 12,2 procento.

Artėjant pavasariui pagyvėjo prekyba gėlių ir daržovių sėklomis. Daržininkai ir sodininkai teigia, jog daržoves sunkmečiu labiau apsimoka auginti patiems. Sėklų pardavėjų teigimu, palyginus su kitais žiemos mėnesiais, pirkėjų padaugėjo bemaž 6 kartus, tiek pat padidėjo ir apyvarta. Žmonės perka paprikų, pomidorų sėklas, gėlių svogūnėlius, jiems sėti skirtą žemę ir mišinius. Tačiau didesnio pirkėjų antplūdžio laukiama kovą.

Siekiant sumažinti valdymo išlaidas, užtikrinti "vieno langelio" principo įgyvendinimą, supaprastinti augalininkystės srities administruojančių institucijų valstybinį valdymą, nutarta sujungti Valstybinę augalų apsaugos tarnybą, Valstybinę sėklų ir grūdų tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Lietuvos valstybinį augalų veislių tyrimo centrą į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie ŽŪM. Naujoji tarnyba perims šių institucijų funkcijas ir įsipareigojimus.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. lapkričio mėn., palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos sumažėjo 10,1 procento, nes augalininkystės produktų kainos sumažėjo 19,4 procento, o gyvulių ir gyvulininkystės produktų – 3,3 procento. Iš augalininkystės produktų labiausiai atpigo bulvės – 33,5 procento, daržovės – 28,4, javai – 18,3, augalai, skirti perdirbti – 14,8 procento. Vaisių supirkimo kainos padidėjo 62,7 procento.

Nacionalinė mokėjimo agentūra Gyvulininkyste ar augalininkyste užsiimantys asmenys kaime gali plėtoti ir alternatyvų verslą – užsiimti valgomųjų ledų gamyba ar teikti drabužių siuvimo paslaugas. Perėjimas prie alternatyvios žemės ūkiui veiklos remiamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis.