Kas yra mulčias?
Mulčiavimas šiek tiek primena kompostavimą, tik viskas vyksta ne krūvoje, o tiesiai ant augalų šaknų. Ilgą laiką buvo manyta, kad kompostas yra bene vertingiausia trąša, tačiau vis daugiau profesionalių ūkininkų teigia, kad tai tik nereikalingas laiko ir energijos švaistymas, nes maisto medžiagos, esančios komposto krūvoje, virsta huminėmis rūgštimis, taip pat komposto krūvoje susidaro daug netirpių junginių, kuriuos augalai pasisavina sunkiau arba išvis nepasisavina. Tuo tarpu, gamtoje nėra komposto krūvų, visos augalinės atliekos krenta tiesiai po augalais. Šios natūralios gamtinės atliekos ir vadinamos mulčiu. Tai gali būti ir šiaudai, ir nupjauta žolė, ir medžių žievė, lapai ir pan. Tiesa, auginant kai kurias specifines kultūras, reikia ir joms tinkančio mulčio. Tad gali kilti klausimas – kaip lengviau susiorientuoti, koks mulčias tinka konkrečiam augalui?
Gamtoje augalus mulčiuoja jų pačių arba kaimynystėje augančių augalų nuokritos – tai ir yra geriausia. Jei žmogus sodininkauja pakankamai intensyviai, mulčio gali priteikti daugiau nei kiti sodo augalai sugeba jo „pagaminti“. Tokiu atveju puikiai tinka paprasti šiaudai, nupjauta žolė bei pjuvenos, svarbu neleisti juodžemiui apsinuoginti. Be to, mulčio galima įsigyti specializuotose ir elektroninėse parduotuvėse, pavyzdžiui, Pigu.lt. Dirvos mulčiavimas – tai natūralaus gamtoje vykstančio proceso atkartojimas, kuris yra periodiškas ir vyksta tik šiltuoju metų laiku, kai dirvos temperatūra siekia bent +10 laipsnių šilumos.
Kokios mulčiavimo funkcijos?
Mulčiavimą daugelis įsivaizduoja gana tradiciškai: mulčias apsaugo lysves nuo kenkėjų, piktžolių ir neleidžia dirvai išdžiūti. Iš ties, tai tik antrinės mulčio funkcijos. Pagrindinė jo paskirtis – maitinti augalus. Nereikia būti chemiku, kad suprastum, jog augalai yra sudaryti iš to, ką jie įsisavino augdami, todėl natūralu, kad negyvoje augalinėje medžiagoje yra viskas, ko reikia augalų auginimui ir maitinimui.
Anglies, azoto, deguonies ir kitų medžiagų proporcijos visuose augaluose yra gana panašios, todėl vienos augalinės medžiagos skaidymosi proceso produktai yra idealiai subalansuotas maistas kitiems augalams. Mulčiavimo procesas gamtoje vyksta natūraliai, todėl sodininko ar daržininko tikslas – pasirūpinti, kad liekanų skaidymosi procesas vyktų sklandžiai ir kuo daugiau mulčiavimo produktų tektų augantiems augalams. O, kad šis tikslas būtų sėkmingai įgyvendintas, svarbu mokėti parinkti tinkamą mulčią, užtikrinti jo biologinį aktyvumą bei nustatyti reikalingą mulčio kiekį. Svarbu atminti, kas apatinis mulčio sluoksnis turi būti drėgnas, jei drėgmė išgaravo, reiškia, kad mulčio buvo per mažai, o jei mulčias susiplūkė ir oras necirkuliuoja – mulčio per daug.
Mulčias taip pat atlieka ir šias funkcijas:
- Palaiko augalams tinkamą drėgmės rėžimą;
- Saugo dirvą nuo nepalankių temperatūros svyravimų;
- Gerina dirvos struktūrą;
- Sukuria puikias sąlygas gyventi naudingiems vabzdžiams, kurie neleidžia išplisti sodo kenkėjams;
- Tai puiki terpė mikroorganizmams, kurie turi įtakos augalo sveikatai ir atsparumui žalingiems aplinkos veiksniams.
Kokios būna mulčio rūšys?
Mulčiavimui gali būti naudojamos ir negyvos įvairiausių augalų dalys, ir paukščių bei gyvūnų mėšlas, todėl kartais sunku nuspręsti, kokiems augalams koks mulčias yra optimaliausias pasirinkimas. Tad vertėtų atminti, kad mulčias yra skirstomas pagal jo skaidymosi sunkumą. Kuo daugiau augale yra celiuliozės, tuo sudėtingiau jis skyla, tačiau tai nėra blogai, nes toks mulčias ilgiau ir tolygiau veikia. Jei mulčias neturi daug celiuliozės, jis greičiau sunyksta ir jį reikia nuolatos papildyti.
Sudėtingiausiai skyla mediena, pjuvenos, smulkintos šakelės ir žiemkenčių šiaudai. Vidutinišku greičiu skyla stambus šienas, ąžuolo bei buko lapai, javų šiaudai. O štai minkšti medžių lapai, smulkus šienas ir stambi žolė skyla pakankamai greitai, vejos žolės mulčias skyla itin greitai. Sunkiausiai skaidomą mulčią reiktų naudoti tiems augalams, kurių augimo laikas yra ilgas, pavyzdžiui, daugiametėms sodo kultūroms. Kad būtų šiek tiek lengviau viską suprasti, pateikiame tinkamiausias mulčio rūšis populiariausioms Lietuvos daržuose bei soduose augančioms augalų kultūroms:
- Uogų krūmams ir vaismedžiams – susmulkintos krūmų šakos, mediena, stambios pjuvenos, medžio drožlės;
- Braškėms – nestambios pjuvenos;
- Pomidorams ir agurkams – medžių lapai, stambus šienas arba žolė;
- Bulvėms – stambus šienas arba žiemkenčių šiaudai;
- Morkoms, burokėliams, porams, pastarnokams – šienas, medžių lapai ir vasarinių javų šiaudai;
- Ridikėliams, ropėms – smulkus šienas arba vejos žolė.
Šiek tiek atskirai reiktų pakalbėti apie mėšlą. Mėšlas – tai iš dalies gyvūnų organizme apdoroti tie patys augalų likučiai, taigi, mėšlas – paruoštas maistinis tirpalas augalams. Mėšle, ypač triušių, gausu bakterijų bei veikliųjų fermentų, todėl jis gali būti naudojamas kaip biologinis stimuliatorius, skatinantis mulčio skaidymosi procesą. Be to, mėšlas atlieka svarbų vaidmenį augalų imuniteto stiprinimo ir gydymo procese.
