audronė biguzienė

Artėjantis pavasaris ir vasara kai kuriems panevėžiečiams pranašauja bent jau laikiną finansinės padėties pagerėjimą, o Darbo biržai – galimybę sumažinti nedarbo rodiklius. Darbdaviai jau dairosi Gyventojus gelbėja sezoniniai darbai užsienyje. Šiemet užsieniečiai darbdaviai jau vasario pradžioje pradėjo dairytis darbuotojų Lietuvoje.

Negailėjusi pinigų naujoms darbo vietoms sukurti ir tikėjusi padaryti gera tiek verslui, tiek bedarbiams valstybė dabar skaičiuoja nuostolius. Iš darbo biržų solidžias sumas naujoms darbo vietoms steigti gavusios įmonės bankrutuoja. Darbo biržoms jos grąžina darbuotojus, bet ne pinigus, kuriuos iš jų gavo. Tokį precendentą jau turi ir Panevėžio darbo birža.

Vėluojant nedarbo išmokoms Darbo biržos klientai skaičiuoja augančias skolas, o praradusieji viltį sulaukti valstybės paramos pildo nelegalių darbininkų gretas. Nuo seno panevėžiečiams gerai žinomoje vadinamojoje nelegalioje darbo biržoje Ukmergės gatvės gale kas rytą susirenka mažiausiai dešimt laikino uždarbio ieškančiųjų – be cento kišenėje ir prislėgti vargu ar kada pasibaigsiančių skolų. „Gerai, jei per savaitę dvi dienas gauni darbo, o būna, kad ir nė vienos.

Socialine pašalpa susigundę buvę abiturientai liks it musę kandę. Įstatymų vingrybėse pagaliau susigaudę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai nusprendė, jog brandos atestatus atsiėmę jaunuoliai vis dar priklauso šeimai. Todėl jų šelpti valstybei, ypač sunkmečiu, nederėtų. Nors bendrojo lavinimo mokyklas baigę vaikinai ir merginos skubėjo įsirašyti į bedarbių gretas, socialinės pašalpos jiems bus mokamos tik nuo rugsėjo pirmos dienos.

Iš didžiųjų šalies miestų darbo rinkoje šią savaitę dramatiškiausia padėtis buvo Marijampolėje, kur nedarbas ir toliau pūtėsi septynmyliais žingsniais. Tuo tarpu Klaipėdoje ir Panevėžyje darbdaviai žadėjo darbuotojų daugiau neatleidinėti - neva darbovietėse liko optimalus jų skaičius. Vilniuje atleidimų banga neslūgsta Darbuotojų atleidimo maratonas sostinėje vis dar įgavęs pagreitį ir atrodo, kad pabaigos dar nesimato.

Aukštaitijos darbo biržose laisvų darbo vietų beveik nėra, o atsiradusios išgraibstomos tą pačią dieną. Rajonuose daugiau žmonių įdarbinti tikimasi tik pavasarį, prasidėjus sezoniniams darbams. Naujieji metai Klaipėdos darbo biržoje prasidėjo tikra sumaištimi. Panevėžyje per gruodį darbo ieškojo 1603 miesto ir rajono gyventojai, bet darbo birža nedaug ką galėjo pasiūlyti. Vakar, pirmąją naujųjų metų darbo dieną, laisvos buvo vos 47 darbo vietos, o bedarbių – daugiau kaip pusantro tūkstančio.

Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Panevėžio nacionalinių mažumų asociacija už 1 milijoną litų keis romų požiūrį į darbą ir gyvenimą, rašo „Respublika“. Kad romų integracijos ir socialinės atskirties mažinimo projektas, vertas milijono, gautų Europos Sąjungos finansavimą, pritarė ir Panevėžio savivaldybės taryba. Ne tik pritarė, bet ir įsipareigojo iš biudžeto padengti 5 proc. preliminarinės projekto vertės. Bendruomenė nyksta Panevėžyje gyvena vos 138 romų tautybės asmenys.

Šią vasarą bankrutavusios „Lino audinių“ bendrovės darbuotojams darbdavių įsiskolinimus sušvelnins valstybė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje posėdžiavusi Garantinio fondo taryba „Lino audinių“ darbuotojams skyrė 2,6 mln. Litų, rašo „Respublika“. Finansinė parama pasieks 939 bankrutavusios bendrovės darbuotojus. Jiems bus išmokėta dalis negauto darbo užmokesčio, piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas, sumažės skolos už neapmokėtas prastovas ir išeitines išmokas.

Lietuvoje gyventi sumanęs anglas pasijuto įstatymų užribyje: vyriškis negali nusipirkti norimo būsto, vesti mylimos moters, įgyti socialinių garantijų. Daugybę šalių apkeliavęs, įvairaus amato išmokęs Didžiosios Britanijos pilietis Peteris Taperekas į Lietuvą atvyko lygiai prieš metus. 43-ejų vyriškis neslepia, kad mūsų šalį pasirinko vedamas meilės. Mylimosios gimtinėje ketino pirkti namus, susirasti darbą, susituokti.