Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Panevėžio nacionalinių mažumų asociacija už 1 milijoną litų keis romų požiūrį į darbą ir gyvenimą, rašo „Respublika“.
Kad romų integracijos ir socialinės atskirties mažinimo projektas, vertas milijono, gautų Europos Sąjungos finansavimą, pritarė ir Panevėžio savivaldybės taryba. Ne tik pritarė, bet ir įsipareigojo iš biudžeto padengti 5 proc. preliminarinės projekto vertės.
Bendruomenė nyksta
Panevėžyje gyvena vos 138 romų tautybės asmenys. Nors darbingo amžiaus yra 56 čigonai, dirba tik 8. Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė teigia, kad tarp ieškančių darbo romų tautybės asmenų nėra daug, tačiau keletas yra įdarbinti. Romai dirba Panevėžio miškų urėdijoje, „Panevėžio želdynuose“.
Darbo ieškantys romai sutinka dirbti net viešuosius darbus, todėl stereotipas, kad čigonas normalaus darbo nedirbo ir nedirbs, jau nebeatitinka tikrovės.
Panevėžio romų įgaliotinė Vida Beinortienė pripažįsta, kad milijonas litų romų integracijai ir socialinei atskirčiai mažinti yra nemaži pinigai, tačiau didžiąją dalį teks išleisti paslaugoms pirkti, nes jų mokymas bus gana sudėtingas.
30-40 m. romų tautybės asmenys yra beraščiai, todėl numatyta juos išmokyti lietuviškai rašyti ir skaityti, versti tekstą iš romų į lietuvių kalbą. Čigonės bus mokomos siuvimo, kulinarijos, rankdarbių, o vyrai – šaltkalvystės darbų.
Nebenori važinėtis arkliais
Atsisakę arklių, romai nori važinėtis automobiliais, tačiau būdami beraščiai ar mažaraščiai negali išlaikyti vairavimo egzaminų. Išmokti kelių eismo taisyklių beraščiams neapsakomai sunku, raštingas žmogus turi jas balsu skaityti tol, kol mokinys įsimins. „Regitroje“ per vairavimo egzaminą neraštingam vairuotojui bilieto klausimus kelis kartus turi perskaityti dėstytojas. Teoriniai egzaminai laikomi kompiuteriu, todėl romai turi būti išmokę kompiuterinio raštingumo.
Pernai Panevėžio savivaldybės organizuotus kompiuterinio raštingumo kursus lankė 15 romų ir gavo tęstinius pažymėjimus.
Panevėžio romų įgaliotinė Vida Beinortienė vairavimo egzaminams jau yra parengusi 4 romų tautybės asmenis. 14 metų visuomeniniais pagrindais dirbanti ir net jų kalbą išmokusi panevėžietė teigia, kad automobiliai romams reikalingi darbui. Jie važinėja po kaimus ir renka metalo laužą, pardavinėja mobiliuosius telefonus, kartais parduoda ir senus suremontuotus automobilius ir iš to pragyvena. Nemokantieji vairuoti net samdo vairuotojus, kad juos vežiotų, ir moka už šią paslaugą.
Mokslų nekremta
Tikimasi, kad romų integracijos projekte dalyvavę ir specialybę įgiję romai galės dirbti legaliai, pagal verslo liudijimus, užsiimti smulkia prekyba.
Romų tautybės vaikams sunku mokytis bendrojo lavinimo mokyklose, todėl dauguma mokslus meta baigę vos 1-2 klases. Dažni atvejai, kai romų tautybės vaikui jau 10-12 metų, o jis dar nepradėjęs lankyti mokyklos.
Tik mišriose šeimose į vaiko ugdymą žiūrima atsakingiau, stengiamasi, kad vaikai mokytųsi kuo ilgiau ir įgytų bent pagrindinį išsilavinimą.
Tačiau ir romų bendruomenėje jau matyti permainų, vis daugiau vaikų gali pasigirti ir 6 klasių išsilavinimu, pasitaiko baigusiųjų net vidurines ir profesines mokyklas.
Brangina laisvę
Tačiau iš esmės romų požiūris į darbą mažai pasikeitęs. Daugelis net įsivaizduoti negali savęs dirbančių. Darbą pradedantys romai mano, kad darbdavys pirma turi sumokėti atlyginimą ir tik paskui verta pradėti dirbti.
Romui nesinori ateiti į darbą nuo 8 val. ryto, todėl pasirodo tik nuo dešimtos. Romai kreivai žiūri į kitataučius, savigarba jiems neleidžia dirbti juodo darbo, jie mėgsta laisvę. Jaunesni romai norėtų dirbti ir geriau gyventi, tačiau neturi įsidarbinti būtinų dokumentų.
Panevėžio savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vyr. Specialistė Dalia Meškauskienė teigia, kad Panevėžyje gyvenantys romai mokytis labai nori, todėl tautinių mažumų integracijos projektas bus tęsiamas dar dvejus metus.
Genė Silickienė
