Vėluojant nedarbo išmokoms Darbo biržos klientai skaičiuoja augančias skolas, o praradusieji viltį sulaukti valstybės paramos pildo nelegalių darbininkų gretas.
Nuo seno panevėžiečiams gerai žinomoje vadinamojoje nelegalioje darbo biržoje Ukmergės gatvės gale kas rytą susirenka mažiausiai dešimt laikino uždarbio ieškančiųjų – be cento kišenėje ir prislėgti vargu ar kada pasibaigsiančių skolų.
„Gerai, jei per savaitę dvi dienas gauni darbo, o būna, kad ir nė vienos. Prasėdi čia nuo pusės aštuonių iki vienuoliktos valandos ir spūdini namo pirštų griaužti, nes valgyti nusipirkti nėra už ką“, – pasakojo ilgametę nelegalaus darbininko patirtį turintis Raimundas. Staliaus amatą išmanantis vyriškis pripažįsta nuolatinį darbą turėjęs prieš trylika metų.
Pasak „biržos“ pavėsinėje susėdusių vyrų, prieš septynerius metus tokių kaip jie apie šimtą susirinkdavo ir visi dirbti išvažiuodavo, dabar būna dienų, kai laimė nenusišypso nė vienam iš dešimties.
Darbdaviai šykštūs
Ne pirmą kartą nelegalioje biržoje apsilankantys darbdaviai nesirenka: nors vienai dienai pajamas pasiūlo jau pažįstamiems darbininkams. Gyvomis prekėmis bedarbiai pasijunta sulaukę dar nematyto žmogaus.
„Nužiūri, kuris stipresnis, daugiau sveikatos turi, o gal ima gražesnį“, – vyrai dar neperprato įdarbinimo kriterijų.
Nemaža konkurencija vis dėlto jiems nesutrukdo nuoskaudą dėl nenusisekusio gyvenimo numalšinti stipresniu gėrimu. Tokį atsipalaidavimo būdą išduoda ne nuo vieno bedarbio sklindantis kvapas.
Vyrai su nostalgija mena dar praėjusią vasarą, kai per dieną užsidirbdavo 70–100 litų.
Vienas pasakojo už visą dieną dengtą stogą iš darbdavio gavęs net 250 litų atlygį.
Dabar apie tokį uždarbį niekas nedrįsta svajoti. Nelegalūs darbininkai džiaugiasi su darbdaviais suderėję bent 40 litų už dieną. Kartais pasitenkina ir 20 litų.
„Dabar žmonės šykštūs. Kiekvienas kapeikėlę taupo. Nenori mokėti, todėl visokių priekabių ieško, esą blogai darbas padarytas. Čia ne gyvenimas, tik egzistavimas. Svajonėmis esame sotūs“, – guodėsi vyrai.
Moterys nepopuliarios
Raimundas neslepia kartą buvęs ir apmulkintas. Visą dieną rinkęs akmenis atlygio taip ir negavo – į Panevėžį parvežęs darbdavys paprašė truputį luktelėti, kol pinigus atvešiąs.
„Veža iki šiol. Toks kitą kartą čia nesirodys, vietoj savęs kitą pasiųs darbininko ieškoti“, – tikino Raimundas.
Pasirodančių darbdavių kartu su vyrais vakar laukė ir penkiasdešimtmetė moteris.
„Jau antra diena neišvažiuoju dirbti. Dvi moteris pasiėmė į sodus ravėti, manęs – ne“, – apgailestavo bedarbė.
Ravėti ir šieną grėbti – moterims dažniausiai siūlomi darbai. Pašnekovė tvirtina nesanti išranki – sutiktų ir akmenis rinkti.
„Teko sukasti velėna apaugusį didžiulį daržą. Ten geros vyriškos jėgos reikia. Visą dieną dirbau, sumokėjo 40 litų“, – mano per mažai buvusi įvertinta nelegali darbininkė.
Nė vienas iš jų nėra prisiregistravęs Darbo biržoje. Aiškina tiesiog negalintys gaišti laiko.
„Gerai būtų, jei užtektų ten apsilankyti kartą per keturis mėnesius. Bet kas mėnesį, kaip dabar – nesąmonė“, – piktinosi bedarbiai.
Varo į gatvę
Nuolatinių pajamų nebegali tikėtis ir Darbo biržos klientai. Nedarbo išmokos vėluoja dvi tris savaites. Atlyginimų laiku nesulaukia ir patys darbuotojai.
„Vėluoja ir nedarbo išmokos, ir darbo užmokestis, ir atostoginiai. Atlyginimai už birželį darbuotojams tik liepos antroje pusėje sumokėti“, – pasakojo Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė.
Be pragyvenimo šaltinio likę bedarbiai pasipiktinimą išlieja Darbo biržos specialistams. Vieni guodžiasi neturintys iš ko mokėti paskolų už būstą, kiti grasina atleisti Darbo biržos darbuotojus, treti varo juos į gatvę ieškoti pinigų.
„Visokių reakcijų sulaukiame. O ką žmogui daryti, jei spaudžia bankas, mokesčiai už butą nemokėti, o dar vaikui reikia įdėti pinigų į ekskursiją. Dėl tokio gyvenimo bet kuris pultų į neviltį“, – pripažįsta A.Biguzienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
