atsiprašau

Atlikėjas ir dainų autorius Andrius Aleknavičius-Alekna, kartu su atlikėja Ugnė Kudlaitė-Otreya bei muzikos prodiuseriu Dangs, pristato naują kūrinį pavadinimu „Atsiprašau“. Tai daina leidžianti klausytojams iš naujo susimąstyti apie visų žinomo, tačiau, deja, retai naudojamo žodžio „atsiprašau“ prasmę.

Beprecedentė byla: už atimtus vaikus – šimtatūkstantinis ieškinys. Kretingiškių šeima į teismą padavė Kretingos rajono savivaldybę, kurios specialistės, įtarusios smurtą prieš vaikus, 7 mėnesius iš šeimos buvo paėmusios du broliukus. Klaipėdoje atversta pirmoji tokio pobūdžio byla mūsų šalyje: kretingiškių šeima, iš kurios vaiko teisių specialistės, kaip teigiama, įtarusios smurtą, buvo atėmusios dvejų ir penkerių sūnus, prašo atlyginti patirtą žalą.

„Mums nebereikia kalbėti, - skamba Ievos Zasimauskaitės atliekamos dainos „Kol myliu“ žodžiai galvoje besiruošiant šiam interviu, kuris man pasirodė ganėtinai didelis iššūkis. Juk visas pasaulis žino, kad vyrai nėra patys geriausi pašnekovai meilės... Tos amžinos meilės, apie kurią dainuoja Ieva, tema. Ir tai nebuvo pati geriausia diena Ievai: „Koks klaidus tasai Vilnius, - šūktelėjo iš Kauno į sostinę atvykusi atlikėja. – Ir dar sugebėjau automobilį perbraukti. Ech.

Net teoriškai neįmanoma išskirti vieno dalyko, kurio norėtų absoliučiai kiekviena mergina. Ir merginų, ir jų norų yra tiesiog per daug. Visgi, pažinčių svetainės ekspertas pateikia penkis patarimus vyrams, ko iš jų per pasimatymus tikisi visos merginos. „Merginos yra žymiai subtilesnės už vaikinus ir iš to, kaip vaikinas elgiasi per pirmuosius pasimatymus, gali gana tiksliai numatyti, koks jis bus partneris. Vyrai nėra tokie jautrūs, todėl pirmieji pasimatymai jiems yra tarsi galvosūkiai.

Visi mokymai kaip išlaikyti tvirtus santykius yra paremti vienu patarimu – bendraukite. Pažinčių svetainės ekspertas dalinasi praktiniais patarimais, kaip bendrauti, kad porų jausmai tvirtėtų. Jo teigimu, kasdien sakomos paprastos frazės daro stebuklus. „Visi filmuose esame matę aistringų meilės deklaracijų, tačiau tikrovėje tokią kalbą išrėžia nedaugelis ir tai tik kartą gyvenime. Iš tiesų, deklaracijos net nereikalingos, nes tikroji meilė yra kasdienis darbas ir dėmesys vienas kitam.

Vaikai nežino kas yra agresija. Jie kol kas dar analizuoja jai giminingą žodį pyktis. O analizuodami mokosi, ir tai reiškia, kad gal bent jau vieną Kauno darželį lankantys vaikai užaugs ir pasklis po gyvenimą be pykčio ir agresijos. Su vaikais buvo diskutuota šia tema. Ir kone kiekvienas darželinukas sakė žinantis kas yra pyktis. Vieni veido mimika bandė jį pavaizduoti, kiti piešiniais, spalvomis. Ir kalbėdami apie pyktį vaikai jį įvardijo, kaip blogį kurio reikia kratytis.

 Teismo procesas, kuris prasidėjo Krokuvoje 1956 metų gegužės 6-ąją dieną, Lenkijoje tapo pačiu svarbiausiu to meto įvykiu. Nors tuo metu šalyje vyko ir daugiau visus dominančių rezonansinių įvykių, tačiau visus juos nustelbė žudiko maniako teismas. Nukreipė dėmesį Tais 1956-aisiais Poznanėje įvyko pirmieji streikai ir demonstracijos prieš komunistinės Lenkijos vyriausybę. Į gatves išėję darbininkai reikalavo geresnių darbo sąlygų ir didesnio darbo užmokesčio.

 Popiežius Pranciškus penktadienį per linksmą kalbą Asyžiuje patarė susituokusioms poroms neiti į lovą susipykus, „net jei skraido lėkštės“. „Ginčykitės, kiek tik jums patinka, nieko tokio, net jei skraido lėkštės, bet niekada neužbaikite dienos nesusitaikę“, - sakė jis šv.Pranciškaus gimtojo miesto katedroje. „Jei susituokusios poros išmoksta pasakyti „atsiprašau“, tai yra taika ... Tai – miela paslaptis ir tai yra gyvenimas, o ne skausmingi išsiskyrimai“, - sakė jis.

Jei tik įmanoma, suplanuokite vaiko režimą taip, kad skrydžio metu jis miegotų. Taip bus ramiausia ir jums, ir mažyliui, ir visiems jūsų bendrakeleiviams.

Galbūt moterys ir vyrai iš tiesų yra tokie skirtingi, kad galime sakyti, kad vieni kilę Veneros, kiti – iš Marso. Tačiau tiek vieni, tiek kiti turi savų minusų ir pliusų. Šį kartą pateikiame 9 dalykus, kurių vyrai galėtų pasimokyti iš moterų. 1. Mokėjimo neslėpti emocijų. Moterys gali atvirai kalbėtis apie savo jausmus ir todėl lengviau supranta kito jausmus. Tuo tarpu vyrai mąsto daug racionaliau, todėl jiems sunkiau suprasti ne tik kitus, bet ir save.

Jei jums sunku pasakyti nuoširdų „atsiprašau“, greičiausiai dar neteko patirti palengvėjimo, kuris užplūsta atsiprašius. Gebėti atgailauti – didelė vertybė, todėl dalijamės patarimais, kaip, kada ir kokiu būdu derėtų atsiprašyti. Yra toks posakis: „Mylėti reikia taip, kad niekada netektų sakyti „atleisk man“. Sunku su juo sutikti – akivaizdu, kad du mylintys žmonės vienas kito atsiprašo gana dažnai. Tai nėra jokia gėda, priešingai – pagarba antrajai pusei.

Kovo viduryje sueis metai, kai Anapilin išėjo Vytautas Kernagis. Kartu prisiminti maestro kviečia jo šeima ir ne pelno siekianti organizacija „Vytauto Kernagio fondas“. Vytautui Kernagiui atminti skirtas koncertas vyks Vilniaus miesto Rotušėje kovo 15 d., 17:30. Specialiame koncerte Vytautas Kernagis „gyvai“ ekranuose dainuos ir gros visiems gerai žinomus kūrinius. Taip pat publikai bus pristatytas ir naujas, iki šiol negirdėtų maestro dainų albumas „Neatrastas.

Vytauto Kalinausko (1928-2001) kūrybos paroda Vilniaus rotušėje, skirta dailininko 80-mečiui, jau be jo. Renkasi kinematografininkai, dailininkai, teatralai, muzikai – jo aplinkos žmonės. Kylančius plačiais Rotušės laiptais pasitinka Olego Ditkovskio baladė apie vyšnią, augančią iš kapo. Juozui Širvinskui atrodo (teatleidžia Ditkovskis), kad čia turėtų sėdėti ne jis, o Vytautas Kernagis su gitara ir griausmingai plėšti „Linksminkimuos.

Trečiadienį, spalio 15 dieną kino kritikė Izolda Keidošiūtė Kauno kino festivalio žiūrovams skaitys paskaitą, skirtą Vytauto Kernagio programai „Šimtas pavasarių“. Po renginio žiūrovai turės galimybę pamatyti lietuviškus filmus „Lituanikos sparnai" ir „Sveika, jaunyste". Kino programa „Šimtas pavasarių“, skirta Vytautui Kernagiui atminti, suteikia galimybę žiūrovams iš naujo atrasti filmus, kuriuose Vytautas Kernagis vaidino, dainavo ar juos įgarsino.

Nelaukti malonių iš Kanų, o patiems jų atrasti kviečia spalį prasidedantis II tarptautinis Kauno kino festivalis (TKKF). Viena jo programa bus skirta Vytautui Kernagiui atminti, rašo „Lietuvos žinios“. Kaip didelis apšviestas miestas traukinys šitą naktį praėjo... Ši poeto Marcelijaus Martinaičio eilutė galėtų būti taikli vaizdinė metafora, susiejanti šiemet kino ir traukinio sąsajų ieškančio festivalio idėją ir V.Kernagio asmenybę.

Spalį vyksiantis Tarptautinis Kauno kino festivalis (TKKF) lietuviško kino programą šiais metais skiria maestro Vytautui Kernagiui atminti. Programoje, pavadintoje „Šimtas pavasarių“, žiūrovai turės galimybę išvysti filmus, kuriuose vaidino V. Kernagis, ir tuos, kuriuose skamba jo muzika ir dainos. Artisto atminimui skirtoje programoje žiūrovai išvys šešis sovietmečiu sukurtus filmus, prie kurių savo artistišką pirštą, o gal tiksliau – liežuvį, prikišo maestro.

Užmetęs akį į programas, pasijunti lyg kartojamų filmų kino teatre. Bet kitų kraštų televizijos irgi nelepina premjeromis. Šeštadienis Diena – tarsi po geriausio žmogaus draugo vilko ženklu. Jis puikuojasi net dviejų filmų pavadinimuose. Dokumentinio pagrindo trileryje „Vilkas“ (BTV, 21.45 val.) – toks pagrindinio herojaus pseudonimas. Ispanija, 8-asis dešimtmetis, paskutinės Franco režimo dienos šiame ispanų filme atkurtos visai neblogai.

Kai mane keiksnoja - tegul ir kvailiausiai, mažiausiai motyvuotai, - pagal lietuvišką folklorą aš „augu kaip ant mielių“. Ponai, galit mane ir mulkiu, ir dar negražiau vadinti, manęs tai neužgaus, o kad kinu - tegul visai ir ne „manuoju“ - domitės, džiugina. Ir tai ne pataikavimas, kurio taip ir neišmokau. Šeštadienis „Seni bambekliai“, kuriuos abejingai minėjau aną savaitę, turi ir tęsinį (TV3, 15.10 val.