arūnas keserauskas

Vilniaus savivaldybės sutartį su „Vilniaus energija“ prižiūrintys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) tūkstančius eurų leido darbuotojų studijoms, teniso aikštelių nuomai, kavai ar dovanų čekiams. BNS turimuose VŠT išlaidų ataskaitos dokumentuose taip pat atsispindi įmonės skirta šimtatūkstantinė parama sporto klubams, išlaidos viešiesiems ryšiams. Iš viso savivaldybė, nagrinėjusi 2014-ųjų pradžios -2015 metų rugpjūčio mėnesio įmonės išlaidas, nustatė, jog per 230 tūkst.

Vis nesibaigianti oro linijų bendrovės „Air Lituanica“ epopėja pasipildo vis naujais faktais, susirašinėjimais, sutartimis. Šį kartą tv3.lt gavo duomenis apie šios avialinijų bendrovės smulkiuosius akcininkus. Nors šis smulkiųjų akcininkų sąrašas skelbtas prieš keletą metų ir sudaro vos apie 10 proc. „Air Lituanica“ kapitalo, tačiau jis gana ženkliai pasikeitęs ir jame galima įžvelgti ir korupcinius ryšius.

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo sutarties su „Dalkia“ užbaigimo procedūras ir šilumos ūkio turto perėmimo procesą – Savivaldybės sudaryta speciali darbo grupė susitiko su bendrovės „Vilniaus energija“ atstovais ir aptarė būsimus darbus. Vilniaus miesto savivaldybė sutartį su Prancūzijos kompanija „Dalkia“ dėl šilumos ūkio nuomos sudarė 2002 metų pavasarį. Šilumos ūkis buvo išnuomotas 15-os metų laikotarpiui. „Mūsų laukia nelengvas ir ilgas darbas.

Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas įsitikinęs, kad šilumos kainų augimą gyventojams įmanoma sustabdyti, bet reikia įsiklausyti į energetikos ekspertų patarimus ir dirbti arba bent jau netrukdyti dirbti kitiems. - Energetikos ekspertai prognozuoja, kad ateinantį sezoną šildymo kainos vėl sieks naujas aukštumas... - Tai nėra naujiena, iškastinio kuro, kurį naudoja didžioji dalis Lietuvos šilumos gamintojų, pasaulinės kainos nuolat auga ir prognozės toli gražu neguodžia.

Vis labiau aiškėja, kad Energetikos ministro Arvydo Sekmoko kalbos apie didžiules permainas šilumos ūkyje tėra muilo burbulas. Viena vertus energetikos ekspertai džiaugiasi, kad Energetikos ministerijos biurokratai vėl „nepriskaldė malkų“, kita vertus – gaila prarasto laiko dėl sukeltos sumaišties. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ savarankiškai tęsia Vilniaus šilumos ūkio reformą, kurios pagrindinis tikslas – sumažintas šilumos tarifas vilniečiams.

Kauno miesto savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija prašo savivaldybės Antikorupcijos komisijos įvertinti buvusio mero Arvydo Garbaravičiaus veiklą ir spręsti dėl jo tinkamumo dirbti šioje komisijoje. Koją buvusiam miesto vadovui pakišo "Pūko" radijas ir televizija.

Bendrovės „Kauno energetikos remontas“ akcininkų susirinkimas atšaukė seną ir išrinko naują bendrovės valdybą. „Lietuvos energijai“ ir VST anksčiau vadovavęs Arūnas Keserauskas užėmė svarbiausią postą, rašoma ketvirtadienio "Respublikoje". Įmonės valdybos pirmininku ir bendrovės generaliniu direktoriumi tapęs A.Keserauskas prieš tai dirbo „Lietuvos energijos“ Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės direktoriaus patarėju, o anksčiau - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, VST ge...

Aviacijos specialistai ir kai kurie Seimo nariai skambina pavojaus varpais dėl S. Dariaus ir S Girėno aerodromo, kaip kultūros paveldo galimo naikinimo.

Įsisenėjusios pjautynės dėl S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo pasiekė apogėjų: mažų mažiausiai dvi interesų grupės susigrūmė, norėdamos užvaldyti 200 hektarų žemės plotą, esantį prie pat Kauno centro. Jeigu kalbėtume iš esmės, Aleksoto aerodromas dabar merdi. Tačiau Kauno miesto taryba įkvėpti jam gyvybės šiuo metu irgi yra nepajėgi, nes dėl minėtų finansinių grupių spaudimo yra suparalyžiuota ir vilkina galutinio sprendimo priėmimą.

Dabartiniai parlamentarai opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Povilas Jakučionis ir Stasys Stasiškis traukiasi iš aktyvios politikos ir būsimuose Seimo rinkimuose rudenį nedalyvaus. Tuo tarpu į Seimą ketina grįžti buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas buvęs parlamentaras Stasys Stačiokas, kai kurie buvę ministrai bei parlamentarai - Stasys Šedbaras, Sigitas Kaktys, Arvydas Vidžiūnas, Algirdas Katkus bei kiti.

Vieno seniausių aerodromų pasaulyje, nuolat veikusio nuo 1915 metų ir išsaugoto 93 metus, aviatoriai žvelgia į dar 50 metų ateities perspektyvą, tačiau – neramiai. Aviatorių, bendruomenės ir verslo interesai jau keletą metų susikerta. Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus taryba surengė diskusiją „S. Dariaus ir S.Girėno aerodromo praeitis, dabartis ir perspektyvos“ ir pasikvietė aerodrome veikiančių organizacijų vadovus, architektus, sociologus, Kauno savivaldybės atstovus.

Praėjusių metų rudenį paskelbti planai dalį istorinio aerodromo paversti pramogų centru sukėlė skandalą. Projektui pasipriešino aviacijos mėgėjai, nes įžvelgė verslininkų norą išguiti juos iš aerodromo, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Aistras pakurstė gandai, esą kažkas bando už 1 mln. litų nusipirkti orlaivį ir sukelti nedidelę avariją. Tokiu būdu visuomenei būtų parodyta, jog skrydžiai kelia grėsmę šalia aerodromo gyvenantiems žmonėms.

Opozicinis konservatorius Rytas Kupčinskas priešinasi privataus kapitalo iniciatyvoms Kauno S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome kurti sporto ir laisvalaikio centrą, motyvuodamas saugotinu kultūros paveldu. „Didžiulį nerimą kelia interesų grupių pasiūlymai, kad reikia įrengti golfo laukus, futbolo aikšteles.

Atkuriant teisingumą žemės savininkams, Kaune ir toliau skriaudžiamos švietimo įstaigos. Kai kurie nuosavybę atgauti norintys kauniečiai užtarimo ieško pas įtakingus miesto politikus.Bręsta antrasis bandymasKaip rašo „Kauno diena“, buvusių savininkų taikinyje atsidūrė Kovo 11-osios vidurinė mokyk­la, kurios teritoriją Dainavos mik­rorajone sumažinti bandoma jau antrą kartą.

Prancūzų kompanija „Bouygues Batiment International“ ieško būdų, kaip atnaujinti derybas dėl arenos Nemuno saloje statybos. Prancūzai Kauno merui siūlo susitikti ir pasikalbėti, šeštadienį rašo dienraštis „Kauno diena“. Kauno valdžią pasiekė Prancūzijos bendrovės „Bouygues Batiment International“ komercijos direktoriaus Jeano Francois Legraino laiškas, kuriame jis siūlo kauniečiams sugrįžti prie derybų stalo. Pokalbiai su prancūzais apie ledkalnį Nemuno saloje oficialiai nutrūko liepą.

Atsistatydino Kauno savivaldybės administracijos direktorius konservatorius Arūnas Keserauskas. Meras sako, kad administratorius nederino savo darbų su politikais, abejonių kelia kai kurių projektų skaidrumas. A. Keserauskas mero kaltinimus neigia, praneša LTV naujienų tarnyba.Miesto meras darbą savivaldybės administracijos valdininkų, kuriems vadovauja jo partijos kolega A. Keserauskas, vadina klapmpyne.

Prieš pat ilgąjį savaitgalį trauktis iš posto paragintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas rengiasi rimtam pokalbiui su konservatorių lyderiu, rašo "Lietuvos žinios". Nepasitikėjimą A.Keserausku Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) frakcija Kauno miesto savivaldybėje išreiškė vienbalsiai.

Kompanija „Bouygues Batiment International“ siekia sustabdyti dabartinį Kauno arenos projektą, tvirtina "Kauno diena".  Pateikė patikslintą ieškinį Prancūzų kompanijos atstovai Kauno apygardos teismui vakar pateikė patikslintą ieškinį. Iš sporto arenos projekto pašalinti prancūzai iš savivaldybės norėtų gauti daugiau nei 20 milijonų litų. 8,3 milijono litų jie įvertino patirtus nuostolius. Daugiau nei 12 milijonų prašoma už prarastą galimybę dalyvauti šiame projekte.

Žemę visuomenės reikmėms perimančius valdininkus Seimo kontrolieriai įtaria nusižengiant įstatymams, net Konstitucijai, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.Skundus dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tiriantys Seimo kontrolieriai tikina, kad negrąžindami žemės, kurią esą būtina perimti visuomenės poreikiams, valdininkai ne tik dažnai piktnaudžiauja, bet ir nusižengia įstatymams.

Iš derybų dėl Kauno arenos statybos pašalinta bendrovė „Bouygues Batiment International“ (BBI) nerimsta. Šią savaitę prancūzų atstovai žada pateikti patikslintą ieškinį, rašo "Kauno diena". Kauno apygardos teismas jau atmetė vieną BBI ieškinį. Kitą savaitę baigiasi terminas, kai prancūzai jį gali patikslinti. Rugpjūtį pateiktame ieškinyje BBI iš Kauno savivaldybės pageidavo gauti 14 milijonų litų kompensaciją.

Seimo narys Rytas Kupčinskas nepritaria ketinimams istoriniame Aleksoto S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome įrengti golfo laukus, praneša Lietuvos radijas.Parlamentaras kreipėsi į Kauno savivaldybės Antikorupcijos komisiją, prašydamas išsiaiškinti, ar administracijos direktorius Arūnas Keserauskas nesupainiojo viešų ir privačių interesų, planuodamas pasirašyti ketinimų protokolus su potencialiais investuotojais.

Įtarimų sukėlę Kauno valdininkai privalės pasitikrinti girtumą. Pasigirdo siūlymų griežčiau kontroliuoti ir miesto politikus, rašo "Kauno diena".Kauno valdininkams patikrinimas alkotesteriu gresia ne tik prie automobilio vairo.

Po maždaug 10-ies mėnesių pertraukos į Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus postą grįžta konservatorius Arūnas Keserauskas. Iš šių pareigų A.Keserauskas buvo atleistas buvusios miesto valdžios iniciatyva. Tuomet buvo teigiama, kad taip buvusioji dauguma nusprendė susidoroti su nepaklusiu administracijos direktoriumi, kuris į viešumą iškėlė ne vieną abejonių keliantį valdžios sprendimą bei priešinosi sporto arenos statybų eigai.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius tvirtina, jog Kovo 11-osios šventei 70 tūkst. ketinanti išleisti Tėvynės sąjunga didesnę pinigų dalį yra gavusi kaip paramą. Be to, partijoms esą nėra pasakyta, ką daryti su joms skiriamais pinigais iš valstybės biudžeto. "Tai ne vien mokesčių mokėtojų pinigai, nes turime ir paramos, o parama iš įvairių kitų subjektų sudaro didesnę dalį nei mokesčių mokėtojų pinigai.

Kovo 11-osios minėjimui Tėvynės Sąjunga žada išleisti 70 tūkst. litų. Šis žingsnis sulaukė politologų kritikos. Motyvuodamas tokį sprendimą konservatorių lyderis Andrius Kubilius teigia, kad „Tėvynės sąjunga yra patriotinė partija, o Lietuvos valstybės atkūrimo šventės renginiai yra viena iš patriotinio auklėjimo priemonių, ir Kovo 11-oji visada buvo, yra ir bus švenčiama su didžiule pagarba”. “Tėvynės sąjungą sudarantys Sąjūdžio žmonės, tiesiogiai dalyvavę atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, ...

Keturias dienas kritęs sniegas miškingose Lietuvos vietovėse prispaudė medžių šakas, kurios nutraukė daug elektros linijų "Rytų skirstomųjų tinklų" bendrovės aptarnaujamuose šalies rajonuose. Todėl nuo gruodžio 31 iki sausio 4-osios be elektros buvo likę apie 60 tūkstančių elektros vartotojų. Kitą pusę Lietuvos aptarnaujanti "Vakarų skirstomųjų tinklų" bendrovė tokių problemų neturėjo, nes jos aptarnaujamuose rajonuose sniego arba visai nėra, arba prisnigo labai mažai.

Skirstomieji tinklai vieninteliai turės licencijas, leidžiančias supirkti senus elektros laidus bei transformatorines - tokiam siūlymui pirmadienį (07.14) iš esmės pritarta Ūkio ministerijoje vykusiame ministerijos pareigūnų bei Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų įmonių atstovų pasitarime. "Manau, tai būtų žingsnis į priekį, užtikrinantis, kad bus pažabotos laidų vagystės", - “Eltai” sakė bendrovės "Vakarų skirstomieji tinklai" vadovas Arūnas Keserauskas.