Aleksoto aerodromas – interesų kryžkelėje

Vieno seniausių aerodromų pasaulyje, nuolat veikusio nuo 1915 metų ir išsaugoto 93 metus, aviatoriai žvelgia į dar 50 metų ateities perspektyvą, tačiau – neramiai.

Aviatorių, bendruomenės ir verslo interesai jau keletą metų susikerta.

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus taryba surengė diskusiją „S. Dariaus ir S.Girėno aerodromo praeitis, dabartis ir perspektyvos“ ir pasikvietė aerodrome veikiančių organizacijų vadovus, architektus, sociologus, Kauno savivaldybės atstovus.

Klausimai

„Kaip surasti bendrą kalbą tarp interesų grupių?“, – klausia diskusijos moderatorius Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas.

„Ar aerodromas turi gyvybingą veiklos viziją?“, – klausia „Kauno planas“ įmonės direktorius architektas Gediminas Šinkūnas.

„Ar politikai ir verslininkai galvoja 50 metų į priekį?“, – klausia profesorius Gediminas Merkys, KTU Sociologijos katedros vadėjas.

„Ar investicijų pritraukimo ir darbo vietų kūrimo lozungai kartais netampa demagogija? Ir kada pagaliau nustosime naikinti Kauno veidą?“, – klausia Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, kauniečių išrinktas Seimo narys.

Interesai

Interesų nesutapimai yra natūralus dalykas: gyventojai nori tylos, verslininkai nori pelningų verslo ir pramogų centrų, aviatoriai nori skraidyti, sportuoti, plėsti įvairiausių krypčių aviacinę veiklą.

Šiuo metu  S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome Aleksote veikia 12 aviacinių organizacijų, 3 skirtingų skraidymo priemonių mokyklos. Čia vyksta tarptautiniai aviacijos čempionatai, leidžiasi verslo ir turistinės klasės lėktuvėliai, skraido parasparniai ir jėgos aitvarai, radijo bangomis valdomi nepilotuojami lėktuvai, vyksta kariuomenės pratybos ir civilių mokymai, leidžiasi parašiutininkai. Vaikai mokomi skraidyti jau nuo 10 metų – ko gero, jauniausi pasaulyje mokiniai.

Aviatoriai dar neatsipeikėjo nuo pernai metais „laisvą plotą mieste“ įžiūrėjusių verslininkų grupės ketinimų nurėžti aerodromo gabalą ir įrengti pramogų centrą.   Žadėta pastatyti vandens pramogų parką, teniso aikštynus, dengtą futbolo aikštelę, ledo areną. Net 24 hektarų plotą turėtų užimti golfo laukai. Kauno savivaldybė patyrė nemažą investuotojų spaudimą, o šį projektą aktyviai palaikęs savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas neteko posto.

Išorinių jėgų invazijos „baimės sindromas“ aerodrome išliko ir šiandien. Įtariai žiūrima į Viešosios įstaigos „Technopolis“ statomą daugiaaukštį „Mokslo ir technologijų parką.“ 2006 metais savivaldybė visgi nurėžė aerodromo kampelį – 6,7 ha iš 200 ha. „Technopolis“ gavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir stato 1600 kv.m ploto pastatą. Įstaiga deklaruoja, kad inovacinių įmonių miestelis „Technopolis“ ateityje taps viena iš patraukliausių vietų Kauno regiono inovatyvioms inžinerinėms įmonėms bei Lietuvos ir užsienio investuotojams.

Technologijų parkas būtų geras kaimynas ir partneris. Tačiau ar ši vizija taps realybe? – rūpinasi aerodromo direktorius Eugenijus Raubickas ir Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas Algimantas Žentelis.  Žadėtas „Technopolis“ gali pavirsti eiliniu Kauno biurų pastatu, kai praeis 5 investicijų panaudojimo reikalavimais numatyti naudojimo paskirties nekeitimo metai. „Ar nebūtų buvę geriau bendradarbiauti su Kauno technologijos universitetu, o ne su verslininkais? Universitetinė veikla bent užtikrintų tęstinumą“, - abejoja jie.

Neramu ir dėl gyventojų skundų dėl triukšmo. „Kauno planas“ direktorius G. Šinkūnas atkreipė oreivių dėmesį, kad savivaldybės architektai neturi ką atsakyti į tokius skundus – triukšmo lygio reikalavimai yra pagrįsti tarptautinėmis normomis.

Pulkininkas Zenonas Vegelevičius, Lietuvos parašiutų sporto federacijos prezidentas, buvęs Lietuvos karinių oro pajėgų vadas, kariškai įsikarščiavo: „Čia yra aerodromas, jo veiklą reglamentuoja Aviacijos įstatymas. Ten aiškiai parašyta, ką galima statyti, kaip projektuoti. Gyventojai gi žinojo, kur statosi namus. Jie apsigyveno siauroje juostoje tarp dviejų, Fredos ir Aleksoto, aerodromų. Čia visuomet buvo aerodromas ir karinis, ir civilinis, vyko keleivinis susiekimas su  kitais Lietuvos ir tolimesniais miestais“.

Keliai

Sociologijos profesorius G. Merkys nukreipė kalbą į tolimą ateitį: „Politikų kadencijos trunka 4-5 metus, verslininkų investicijos taip pat privalo atsipirkti per labai ribotą laikotarpį. Šiuo atveju, kai kalbame apie istorijos, technikos paveldo ir technikos ateities  dalykus, mąstyti reikia bent 50 metų į priekį. Koks bus tas ateities transportas – gal tuomet visi skraidysime parasaparniais? Šiuo metu S. Dariaus ir S. Girėno aerodromui reikia parengti kokybišką veiklos vystymo viziją. Ekspertų  apklausa galėtų  būti pagrindu kokybiškam veiklos planui.  Iš nežinojimo kyla  įtarimai ir pykčiai“.

Kauno architektų vardu kalbėdamas G. Šinkūnas pritaria: „Duokite visuomenei viziją, Urbanistinius uždavinius sprendžiantiems architektams vizija taip pat  yra projektavimo pagrindas. Kokie bus aerodromo srautai, kokie techninių statinių ir sistemų įrengimai bus naudojami, koks yra naudojimo reglamentas. Kol to nežinome, stringa  specialiojo plano rengimas. Pati fizinė aerodromo būklė turi būti vizualiai patrauklesnė“.

Papildomos informacijos apie „Technopolio“ projektą „Balsas.lt“ kreipėsi į šios įstaigos direktorių Dr. Eugenijų Mačikėną. E. Mačikėnas patvirtino, kad šiuo metu vykdomos 4 aukštų pastato statybos bus baigtos šiemet rugsėjį. Čia įsikurs „Microsoft inovacijų centras“ vykdantis informacijos ir komunikacijų technologijų inovacijų vystymo veiklą. O likusią pastato dalį apie pusę biurų ploto „Technopolis“ siūlo pageidaujantiems nuomotis.

Bus „Technopolyje“ inovacijų ar nebus? Be nuolatinio aiškinimo visuomenės grupėms apie galimybes suderinti aviacijos, mokslo ir gyventojų bendruomenių interesus, niekas nepatikės.