Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas įsitikinęs, kad šilumos kainų augimą gyventojams įmanoma sustabdyti, bet reikia įsiklausyti į energetikos ekspertų patarimus ir dirbti arba bent jau netrukdyti dirbti kitiems.
- Energetikos ekspertai prognozuoja, kad ateinantį sezoną šildymo kainos vėl sieks naujas aukštumas...
- Tai nėra naujiena, iškastinio kuro, kurį naudoja didžioji dalis Lietuvos šilumos gamintojų, pasaulinės kainos nuolat auga ir prognozės toli gražu neguodžia. Todėl būtina imtis esminių reformų Lietuvos energetikoje. Vilniaus šilumos tinklai pradėjo sostinės šilumos ūkio modernizaciją. Mūsų pagrindinis tikslas - kainų už šilumą vilniečiams sumažinimas ir gamtai draugiška šilumos gamyba.
- Tačiau šiuo metu Vilniaus šilumos ūkio modernizacijos konkursas sustabdytas?
- Taip, mes atsidūrėme savotiškuose Vyriausybės arba tiksliau Energetikos ministerijos spąstuose. Energetikos ministerija paskelbė apie šilumos ūkio reformą, tačiau nieko konkretaus iki šiol nepasakė. Esant tokiom neapibrėžtoms sąlygoms neįmanoma planuoti ir pritraukti milijoninių investicijų, kurios būtinos šilumos ūkiui modernizuoti. Todėl laikinai suspendavome konkurso paskelbimą ir oficialiai paprašėme Energetikos ministerijos paaiškinimų.
Tačiau atsakymo negavome.
Kad būtų paprasčiau, paminėsiu tokį pavyzdį: daugiabučio gyventojai sumąstė rekonstruoti namą, suderino projektą, nusprendė, kas ir kur bus pakeista, kokiomis spalvomis išdažyta, ir pradėjo ieškoti statybininkų, kurie atliktų darbus. Bet staiga atėjo kažkoks valdininkas ir pasakė - bus permainos, galbūt, laiptinė jau nebepriklausys gyventojams, galbūt, bus kitoks stogas – ir dingo, o po to pasakė, kad tuoj išeis iš darbo. Ką tokiu atveju darytų daugiabučio gyventojai? Ar statybininkai imtųsi darbo, jei neaišku, koks tas stogas bus, kas mokės už darbus laiptinėje?
- Bet Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius ir Energetikos ministras Arvydas Sekmokas nurodo, kad reformos siekis atskirti šilumos tinklus nuo šilumos gamintojų ir taip padidinti konkurenciją bei sumažinti kainas, kurios neva Vilniuje yra didžiausios?
- Visų pirma, kalbėkime faktais. Pirma, vilniečiai už šilumą moka mažiau nei Kauno, Šiaulių ir daugelio kitų miestų gyventojai. Antra, Energetikos ministerijos siūlomos reformos nesumažins šilumos kainos. Tai įrodo energetikos ekspertų skaičiavimai ir šilumos kainos Kaune, kur praktiškai įgyvendintas toks atskyrimo modelis, o ir patys Energetikos ministerijos atstovai bei premjeras nėra tikri, kad tai sumažins kainas. Trečia, patirtis, kai buvo atskirti šilumos punktai nuo šilumos tiekėjų, rodo, kad Energetikos ministerija iki galo nesugeba įgyvendinti reformų ir sukuria sumaištį (iki šiol neaišku, kas turi remontuoti šilumos punktus, kas turi padengti sąnaudas ir t.t.). Galiausia, Energetikos ministerijos siūlomos reformos nepagrįstos jokiais skaičiavimais ar ES šalių pavyzdžiais. Todėl mažai tikėtina, kad tai sumažintų šilumos kainas gyventojams.
Be to, man tai primena išpūstą muilo burbulą, kuris tuoj sprogs. Nes patys šių reformų iniciatoriai netiki, kad šios kadencijos Seimas spės patvirtinti jų planus.
Nesupraskite manęs klaidingai, mes už konkurenciją šilumos ūkyje, bet ši konkurencija negali būti dirbtinė, t.y. finansuojama iš vartotojų kišenės. Negalima apkrauti gyventojų dar didesniais mokesčiais už šildymą. Dirbtinai skaldant šilumos ūkį, konkurencijos nepavyks padidinti ir sumažinti kainų. Jau dabar sudarytos visos galimybės konkuruoti šilumos gamybos srityje – bet kuri įmonė gali išsiimti licenciją, gaminti šilumą ir ši bus privalomai superkama, jei jos kaina bus mažesnė už dabartinio šilumos tiekėjo gamybos kainą.
- O kokiu būdu įmanoma sumažinti šilumos kainą?
- Svarbiausia reikia atsisakyti politikavimo ir pažvelgti į tai ūkiškai. Aš tik pakartosiu energetikos specialistų teiginius, kuriuos jie kartoja jau eilę metų. Šilumos kainą sumažins šilumos gamybos perėjimas nuo brangaus importuojamo kuro prie vietinio ir kelis kartus pigesnio biokuro bei daugiabučių renovacija. Tai įrodyta skaičiavimais ir mokslinėmis studijomis.
Nereikia kaltinti savivaldybių dėl neveiklumo - viskas yra Vyriausybės rankose: už daugiabučių renovaciją atsakinga Aplinkos ministerija, už šilumos ūkio reformas ir biokuro plėtrą – Energetikos ir Žemės ūkio ministerijos, už kvotų perskirstymą – tiesiogiai visa Vyriausybė. Tačiau renovacija įstrigusi, Europos Sąjungos parama šilumos ūkiui pereinant prie biokuro sumažinta iki minimumo, o parama biokuro augintojams buvo nutraukta netikėtai. Elektros kvotas perskirstyti siūlyta dar prieš metus, tačiau sprendimas - priešingas.
- Kodėl taip daroma?
- Nenorėčiau teigti, kad tai daroma piktybiškai. Manyčiau, jog didžiausia energetikos sektoriaus problema šiuo metu: politikavimas nusveria energetikos ekspertų ir specialistų patarimus, o už visą tai moka gyventojai, t.y. mes visi.
Dar kartą pasikartosiu, nepolitikuojam, o sprendžiam. Deja, politikų ambicijos dažnai nugali. Tai savo kailiu ypač skaudžiai pajunta vilniečiai. Paprasčiausias pavyzdys – Vilniaus miesto taryba pritarė biokuro katilo, kuris vilniečiams šilumos kainas sumažintų 5 proc., statybai, tačiau opozicija apskundė šį sprendimą prokuratūrai ir taip bando sustabdyti procesą.
Be to, „Vilniaus šilumos tinklai“ jau atliko visus namų darbus. Mes turime studiją ir veiksmų planą, kurį įgyvendinus šilumos kaina vilniečiams maksimaliai sumažėtų, būtų plėtojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, didėtų užimtumas bei pajamos iš žaliosios energetikos ir mažėtų Vilniaus užterštumas bei būtų įgyvendinti įsipareigojimai Europos Sąjungai.
Julijus Kazlauskis
Užs. Nr. 2597
