Vilniaus miesto savivaldybė sutartį su Prancūzijos kompanija „Dalkia“ dėl šilumos ūkio nuomos sudarė 2002 metų pavasarį. Šilumos ūkis buvo išnuomotas 15-os metų laikotarpiui.
„Mūsų laukia nelengvas ir ilgas darbas. Net gerokai paprastesniuose dviejų verslo įmonių susijungimuose ar atsiskyrimuose tokie procesai užima mažiausiai metus. Šiuo atveju mes kalbame apie visą sostinės šilumos ūkį, visuomeninį turtą, todėl pradedame pačiu laiku, likus dvejiems metams iki sutarties pabaigos. Per šiuos mėnesius turėsime išanalizuoti, ar visi sutarties punktai buvo įgyvendinti, kokios investicijos ir darbai buvo atlikti. Taip pat būtina bus inventorizuoti ir patikrinti visą perimamą turtą, o jo vertė – šimtai milijonų litų“, – sako Vilniaus miesto šilumos tinklų nuomos sutarties pasibaigimui pasirengti sudarytos darbo grupės vadovas Romas Adomavičius.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės įmonės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktoriaus Arūno Keserausko, gera žinia vilniečiams, kad miestui sugrįš nepalyginamai vertingesnis turtas nei buvo išnuomotas.
„Įmonės vertė, preliminariais vertinimais, išaugo mažiausiai du kartus, šilumos ūkis modernizuotas ir parengtas XXI amžiaus iššūkiams. Mūsų tikslas – kad vilniečiai nepajustų jokių neigiamų sutarties pabaigos efektų, visas turtas būtų perimtas skandžiai ir skaidriai“, - sako darbo grupės atstovas, Vilniaus miesto savivaldybės įmonės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius Arūnas Keserauskas.
Nuo šilumos ūkio nuomos sutarties pradžios „Vilniaus energija“ teigia investavusi 202,1 mln. litų į šilumos tinklo modernizavimą ir šildymo paslaugų kokybės gerinimą. Vietoj 192 neekonomiškų grupinių boilerinių Vilniaus daugiabučiuose namuose įrengė per 3,6 tūkst. modernių automatizuotų šilumos punktų. Sostinėje atnaujinta 70 km nusidėvėjusių trasų, dar 67,5 km trasų įrengta naujiems klientams. Iš viso Vilniaus miesto šilumos ūkio modernizavimui iki 2014 m. skirta 557,2 mln. Lt.
„Vilniaus energija“ taip pat investavo į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. 2006 m. spalio mėn. Vilniuje pradėjo veikti didžiausias Rytų ir Centrinėje Europoje kogeneracinis katilas, kūrenamas biokuru. Šis 60 MW galios katilas pajėgus pagaminti 10 proc. sostinei tiekiamos šilumos energijos ir 50 proc. karšto vandens ne šildymo sezono metu. „Vilniaus energija“ į šios katilinės statybas iš viso investavo apie 40 mln. litų. O 2011-aisiais „Vilniaus energija“ baigė 15,3 mln. litų kainavusį (7,3 mln. litų gauta iš ES fondų) Naujosios Vilnios rajoninės katilinės modernizavimą – pritaikė ją kūrenti biokuru.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, 2015 m. vasario mėnesį tarp visų didžiausių Lietuvos miestų brangiausiai už šilumą mokėjo kauniečiai – 6,47 euro centų už kWh be PVM. Vilniuje šiluma kainavo 6,23 euro centų už kWh be PVM
