Žemę visuomenės reikmėms perimančius valdininkus Seimo kontrolieriai įtaria nusižengiant įstatymams, net Konstitucijai, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Skundus dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tiriantys Seimo kontrolieriai tikina, kad negrąžindami žemės, kurią esą būtina perimti visuomenės poreikiams, valdininkai ne tik dažnai piktnaudžiauja, bet ir nusižengia įstatymams. Teisės aktai numato, kad valdininkai pirmiausia turi pateikti įrodymus, kodėl žemė reikalinga valstybei. Kauno mieste ir apskrityje tūkstančius hektarų esą visuomenės reikmėms perimantys valdininkai ne tik negali įvardyti, kas numatyta steigti konkrečioje vietoje, bet ir nėra parengę pusės negrąžinamų žemių detaliųjų planų, skelbia dienraštis.
"Kas slypi po tais visuomenės poreikiais? Negalima susigalvoti teorinių norų ir nepaisyti įstatymų. Ir Konstitucija, ir įstatymai vienareikšmiškai numato, kad pirmiausia žemė turi būti grąžinta žmonėms ir tik vėliau tenkinami kiti poreikiai. Žinoma, galbūt esama ir išskirtinių atvejų, bet jų - vienas kitas. Tačiau mes matome, kad šis reiškinys tapo masiškas", - „Lietuvos žinioms“ tvirtino Seimo kontrolierių įstaigos vadovas R. Valentukevičius. Jo teigimu, dėl šios problemos skundžiasi itin daug Vilniaus ir Kauno gyventojų.
Su R. Valentukevičiaus nuomone nesutiko Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas, kurio teigimu, svarbūs yra ir miesto poreikiai, būtinybė plėstis jo infrastruktūrai. Apribojimai perimti žemę visuomenės poreikiams esą stabdytų plėtrą.
Kauno apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius pripažino, kad nuosavybės atkūrimo eilėse metų metus laukiančių žmonių netenkina pareiškimai apie perimamą žemę. Tačiau, pasak jo, pateikti įrodymus ir pradėti rengti detaliuosius planus Kauno miesto savivaldybė neskuba. Iš 358 hektarų mieste esančios laisvos neužstatytos žemės detalieji planai neparengti daugiau kaip pusei plotų. Seimo kontrolieriai jau yra padarę išvadą, jog baigti šį procesą Vilniaus ir Kauno apskrityse iki metų pabaigos nepavyks. Viena pagrindinių priežasčių - žemėtvarkininkų piktnaudžiavimas ir žemės reformą vykdančių institucijų nesusišnekėjimas.
Atsiimti žemę Kaune šiuo metu pretenduoja apie 3 tūkst. piliečių, tačiau atgauti nuosavybę pavyks tik trečdaliui jų. Likusiems nieko guodžiančio nežadantys Kauno apskrities vadovai ragina žmones atsiimti jiems priklausančią žemę kitur, pirmiausia Raseinių ir Kaišiadorių rajonuose.
