architektūra

32-iejų panevėžietis Tadas Baukus pristatė savo naujausią kūrybinį darbą – unikalią virtuvės baldų kolekciją, įkvėptą Amsterdamo mokyklos architektūros stiliaus. Inovatyvi interpretacija išsiskiria tuo, kad kūrėjas panaudojo senus, nebetinkamus naudoti baldus bei keturis istorinius Kauno rotušės durų fragmentus, išsaugotus po pastato tvarkybos darbų.

Kol bus rekonstruojamas Kauno centrinio pašto pastatas, pernai įsteigtas Nacionalinis architektūros institutas (NAI) veiks laikinose patalpose miesto centre. Pasak instituto vadovo Kęstučio Kuizino, šiuo metu vyksta konsultacijos dėl laikinųjų patalpų, kur institutas veiks ateinančius dvejus metus, vykdys edukacijas, kaups eksponatus. „Kai kalbu apie laikinąsias erdves, mano programoje tai buvo įvardyta kaip laikinasis ofisas.

Rugpjūčio 1-ąją dieną Noreikiškėse vyko įspūdingas „NOA butai“ projekto pristatymo renginys, kuris susirinkusius svečius sužavėjo savo šiuolaikiškumu ir jaukia atmosfera. Atvirų durų vakarą buvo galima ne tik susipažinti su naujais moderniais butais, iškilusiais greta Kamšos botaninio–zoologinio draustinio, bet ir pasimėgauti griliuje keptu maistu, ruoštu šefo Roberto Svetlausko, o neįprastą bei kūrybingą būstų pristatymo renginį papildė DJ Ericho muzikinis nuotykis, surengtas tiesiog balkone.

Iš Vilniaus savivaldybės vyriausiojo architekto pareigų pasitraukęs Mindaugas Pakalnis gavo net dvi išeitines išmokas. Pirmoji siekė aštuonis tūkstančius eurų į rankas, o antroji – pusšešto tūkstančio eurų. Ją M. Pakalnis gavo iš savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, kurioje, kaip paaiškėjo, visą mero Remigijaus Šimašiaus kadenciją prisidurdavo dar vieną algą, maždaug tūkstantį eurų į rankas.

Kultūros taryba pradėjo projektų atranką atstovauti Lietuvai 19-ojoje Venecijos architektūros bienalėje. Paraiškos priimamos iki spalio 3-iosios, konkurso rezultatus planuojama skelbti ne vėliau kaip iki gruodžio pabaigos. Konkurse gali dalyvauti organizacijos, turinčios ne mažesnę kaip trejų metų architektūros ar šiuolaikinio meno projektų įgyvendinimo, ekspozicijų rengimo patirtį Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Joms keliamas tikslas – pristatyti šiuolaikinį Lietuvos meną ir architektūrą.

Lietuvos architektų rūmų taryba Profesinės etikos komisijai perdavė svarstyti skundą dėl architekto Audrio Karaliaus elgesio, apžiūrint vieną iš Nacionaliniams architektūros apdovanojimams nominuotų objektų. Trečiadienį už projektą „Nemuno7“ nominuoti autoriai Gediminas Banaitis-Skrandis ir architektė Sigita Kundrotaitė-Savickė paskelbė pasitraukiantys iš apdovanojimų. Anot kūrėjų, tokį sprendimą lėmė nepagarbus komisijos nario architekto A. Karaliaus elgesys apžiūrint projektą.

Lietuvos kultūra nuolat siūlo kažką naujo, įdomaus ir prasmingo. Įpusėjęs ruduo yra, stebėtinai, naujų pradžių sezonas, - dalinamės sąrašu koncertų, parodų, festivalių ir kitų pramogų akiai ir širdžiai, kaip palydėti rudenį Lietuvoje ir juo pasimėgauti kultūringai: Parodos Jei šiais metais nenuvykote į jau 59-ąjį kartą organizuojamą tarptautinę Venecijos meno bienalę (nors vis dar galite – ji veiks iki lapkričio 27 dienos), jos metu pristatytų parodų autorių, tokių kaip Marlene Dumas, Anselm K...

Šiauliuose gidų lūpomis savaitgalį prabilo 15 išskirtinių pastatų. Renginys „Pastatai kalba“ pakvietė šiauliečius ir miesto svečius pažinti miesto architektūrą, dauguma objektų, į kuriuos buvo galima nevaržomai užeiti, paprastai yra uždari plačiajai visuomenei. Ekskursijas vedę gidai papasakojo ir daug negirdėtų faktų, kaip šie pastatai atsirado ar kokius sumanymus turėjo juos projektavę architektai. „Pakelkim galvą į viršų dabar. Pagrindinis šio pastato akcentas yra rombo formos įstiklinimas.

Vilniuje, Konstitucijos prospekte, esančio savivaldybės pastato pirmajame aukšte pradedamas remontas, čia įsikurs kavinė ir erdvės visuomenei, trečiadienį pranešė savivaldybė.

Kaune bręsta dar vienas skandalas. Gyventojai įtaria, kad slapta griaunama tarpukario medinė vila Panemunėje. Savivaldybės atstovai sako, leidimai išduoti tik pastato rekonstrukcijai. Paveldosaugininkai sako, kad pastatas išties unikalus, bet tik dabar nusprendė jį įtraukti į kultūros paveldo vertybių registrą. Įspūdingai dar neseniai atrodė pušų paunksmėje stūksanti medinė tarpukariu statyta kurortinė vila Panemunėje, o dabar ji jau be langų, košiama skersvėjų.

Žemaitijos sostinėje Telšiuose dera skirtingų religijų ženklai ir jų architektūrinis palikimas. Be kvapą gniaužiančios katedros ir bažnyčios, čia dar stovi ir cerkvė bei prieškarinius laikus menanti buvusi rabinų mokykla – ješiva. Pasak architekto prof. Algirdo Žebrausko, Šv. Antano Paduviečio katedra, Telšių kunigų seminarija arba senasis Bernardinų vienuolyno pastatas ir Vyskupų rūmai stovi ant vienos reikšmingiausių Telšių vietų – Insulos kalvos.

Teniso aikštyną Palangoje statyti ėmęsis tenisininkas savame sklype atkasė sovietmečiu statytą, vadinamą Molotovo linijos bunkerį. Statinį apžiūrėję paveldosaugos ir turizmo ekspertai teigia, kad tai ne tik istorijos dalis, bet gali tapti ir puikiu turistų traukos objektu. Lietuvoje esą jie dar per menkai išnaudojami. Sklypo savininko atstovas siūlo visuomenės atsiklausti, ar verta saugoti šį sovietmečio palikimą.

Daugelis pakeiksnojame, kad gyvename tipiškuose namuose – vadiname juos dėžutėmis. O štai Rimas Navickas nusprendė, kad įprastas namas ne jiems, ir pasistatė originalius namus, kuriuose beveik nėra kampų. Pamatę tokius statinius žmonės abejingi nelieka, vadina juos keistais. Šeimininkai išgirsta įvairių epitetų savo būstams – tai ir teletabių namai ar net kosminiai laivai. Šiaulietis Rimas Navickas vedžioja po savo dar nebaigtą statyti 185 kv metrų ploto sferinį namą.

Neišsigąskite, jei vėlyvą vakarą Vilniaus gatvėse pamatysite vyrą, lūkuriuojantį prie seno daugiabučio laiptinės, ir vos tik kažkam iš jos išėjus, greitai šmurkštelėjantį pro dar užsidaryti nespėjusias duris. Tai nebūtinai vagis ar kitoks įtartinas tipas, tai gali būti ir vilnietis Vytenis, dalį gyvenimo paskyręs istorinių miesto laiptinių atradimui.

Daugiau nei 200 kvadratinių metrų butas miesto centre nėra misija neįmanoma. Tai įrodė architektas Povilas Žakauskas, sujungęs du vienas po kitu esančius mažesnius butus. Įspūdingo būsto duris architektas atvėrė ir laidos „Penkių žvaigždučių būstas“ komandai. Vilniaus Žvėryno mikrorajone esantis išskirtinis būstas buvo įrengtas sujungiant du mažesnius butus. Anot architekto Povilo Žakausko, jungiant du butus yra svarbiausia priimti teisingus funkcinius sprendimus.

Kauno apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje Alytaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Matažinskas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) naujos būstinės sostinės Konarskio gatvėje architektūros konkursui pateikti 5 pasiūlymai, pranešė nacionalinis  transliuotojas. Nurodoma, jog darbus vertins 7 narių komisija, jos posėdis numatytas spalio pradžioje. Galutinį nugalėtoją numatoma skelbti lapkričio mėnesį. „Užduotis architektams tikrai nebuvo lengva.

Tarptautiniame architektūros konkurse, surengtame išrinkti geriausią Vilniaus geležinkelio stoties komplekso, stoties aikštės ir aplinkinės teritorijos pertvarkymo idėją, atskleisti ir komisijos favoritai, ir konkurso dalyvių vardai, rašoma pranešime spaudai. Pagal viešųjų pirkimų procedūras, vakar elektroniniu būdu atplėšus antruosius vokus, užkoduoti darbų pavadinimai nuo šiol bus susieti su jų kūrėjais, tarp kurių – pasaulinio garso kompanijos. Dalyviai buvo vertinami anonimiškai.

Prancūzijos ambasada Romoje nuo šiol traukia kiekvieno praeivio akį – gatvės menininkas, kuris save vadina tiesiog JR, ant pastato sukūrė įspūdingą meno kūrinį. Žiūrint į pastatą, galima matyti, kaip jis atrodytų nugriovus pastato fasadą – prieš praeivių akis atsiveria antikinės arkos, skulptūros ir kiti eksterjero elementai. Menininkas taip norėjo suteikti galimybę žmonėms pamatyti, ko įprastai jie neišvys, mat ambasados durys lankytojams – užvertos.

Garsiojo ispanų architekto Antonio Gaudi suprojektuota šventovė Sagrada Familia daugelį metų puošia Barseloną. Statyti ją ispanai pradėjo dar prieš 140 metų, tačiau iki architekto mirties spėjo įgyvendinti tik ketvirtadalį suplanuotų darbų. Ispanai tikėjosi, kad minint 100-ąsias A. Gaudi mirties metines 2026-taisiais, pasauliui pristatys visiškai užbaigtą šventovę, tačiau pandemija drastiškai koreguoja šiuos planus.

Kauną vis dažniau atranda kino kūrėjai. Į laikinąją sostinę juos vilioja unikali architektūra. Pirmą kartą juos į Pažaislio bažnyčią ir vienuolyną įsileido ir ten gyvenančios seserys vienuolės. O šiemet ši unikali erdvė pretenduoja tapti geriausia kino lokacija Europoje. Filme „Jekaterina Didžioji“ imperatorienę vaidina Oskaro laureatė Helen Mirren.

Statybos srities teisės aktų korekcijos, naujo Bendrojo plano patvirtinimas, sprendimus dėl miesto plėtros priimančių institucijų bendradarbiavimas – šie klausimai buvo aptarti Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotoje profesionalų diskusijoje apie tai, kaip mieste įgyvendinami Architektūros įstatyme įvardinti architektūros kokybės kriterijai.

Panaikintų pavojingų vietų sąrašą Kaune papildė nuo ketvirtadienio uždaroma Marių ir Palemono gatvių geležinkelio pervaža. Ją pakeitė po bėgiais „pakištas“ požeminis tunelis ir naujas transporto mazgas. Vairuotojai naujoves gali išbandyti jau nuo Joninių.  Uždaro pervažą Pirmieji vairuotojai šią savaitę jau išbandė važiavimą naujuoju tuneliu.

Vilniaus Vyriausiojo miesto architekto skyrius pritarė administracinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, esančio Žvėryne, adresu Lapių g. 3, projektiniams pasiūlymams. Projektas, visuomenės dėmesio sulaukęs dėl to, kad nekilnojamojo turto brokeriai dalį patalpų jame pradėjo pardavinėti anksčiau, nei dėl jų buvo priimtas savivaldybės sprendimas, buvo vertintas ypač detaliai.

Išskirtinės architektūros šalies centrinių paštų likimas pakibo ant plauko – jau gruodį juos ketinama parduoti aukcionuose. „Lietuvos paštas“ tikina finansiškai negalintis išlaikyti didžiulių pastatų erdvių: jų būklė tik blogėja, patalpos trūnija. Gyventojai piktinasi, neva pardavus centrinius paštus, tai bus didžiulis nusikaltimas kultūrai ir istorijai.

Liesti įvairių statinių, architektūros paminklų reljefinius atvaizdus ar maketus – akliesiems ne naujiena. Tačiau tai, ką šią vasarą sugalvojo ir įgyvendino kauniečiai architektai, Lietuvoje vyko, ko gero, pirmą kartą. Vadovaujami architektės Rasos Chmieliauskaitės, kauniečiai sumanė akluosius supažindinti su savo gimtojo miesto architektūros istorija – svarbiausiais jos stiliais, jų kaita, būdingiausiais aptariamo stiliaus bruožais.

Geriausia architektūrine idėja naujai mokyklai sostinės Pilaitės rajone pripažinta komandos „DO architekts“ darbas „Mokslo aikštė“, penktadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Idėja pripažinta geriausia iš 18 pateiktų pasiūlymų. Laimėtojams atiteks 12 tūkst. eurų prizas. Antrąją vietą konkurse pelnė projektas „Geltonas“ („Kančo studija“), trečiąją – komandos FORMA projektas „Miestelis gimnazisto krepšely“. Jiems atiteko atitinkamai 10 tūkst. ir 8 tūkst. eurų prizai.

Pamatykite, kokią mokyklą Pilaitėje, Tolminkiemio gatvėje, siūlo statyti architektai – šiuo metu jos architektūrinės idėjos konkurse varžosi 18 dalyvių. Ekspertų komisijos atrinktos trys geriausios idėjos ir laimėtojai galutinai paaiškės liepos mėnesio pabaigoje. Prizinis fondas trims prizinėms vietoms – 12, 10 ir 8 tūkst. Eur. „18 idėjų – puikus rezultatas tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektu. Matyti, kad architektų bendruomenė neabejinga švietimo architektūrai ir šiandienos iššūkiams.

Kuriant kokybišką ir prabangų interjerą svarbu ne tik tinkamai pasirinkti spalvas, medžiagas ir baldus, bet ir atsižvelgti į tai, kokioje aplinkoje ir miesto vietoje yra namai, teigia interjero specialistai.

Vilniui kasmet pamažu plečiantis, architektai lipdo jo veidą, kurdami naujus pastatus ir rajonus. Tačiau ne visus Vilniaus kampelius gyventojai myli vienodai – esama vietų, kurios sulaukia kritikos rykščių už neapgalvotus sprendimus, užgriozdintas erdves ir infrastruktūros trūkumą. Tačiau Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis mano, kad dalį sostinės trūkumų pataisyti gali ir turi patys gyventojai.

Daugybės žmonių akimis, architektai atlieka nuostabų darbą. Ir iš tiesų, žmones džiugina ne vienas garsus, įmantrus ar itin patogiai sukurtas pastatas. Visgi, kadangi žmonės daro klaidų, yra ir tokių architektūros kūrinių, kurie sukelia juoką. Socialiniuose tinkluose paplito internautus prajuokinusios nuotraukos, kuriose užfiksuoti patys kvailiausi architektūriniai sprendimai. Vienuose jų jūs išvysite tik dalį klozeto, kituose – laiptus, kurie niekur neveda ir panašias klaidas.

Ne visi žmonės mėgsta savo darbus. Tiesa ta, kad kai tenka dirbti nemylimą darbą, jis dažniausiai būna padaromas atsainiai. Socialiniuose tinkluose paplito juoką keliančios fotografijos, parodančios, kad žmonės ne visada pagalvoja, prieš kažką sukurdami. Nesvarbu, ar tai būtų pastato ar užrašo dizainas, produktas ar kažkas kito. Interneto vartotojai juokiasi, jog žmonės taip nenori ar tingi dirbti, kad jiems paprasčiausiai nerūpi tai, ką jie daro. Galbūt tai ir tiesa.

Pati seniausia Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – atsinaujino. Sekmadienį buvo pašventintas naujas iš graikinio marmuro ir paauksuotų medžio drožinių pagamintas altorius. Panevėžiečių mylimoje bažnyčioje šviečia ne tik centrinis altorius, bet ir marmuru išklotos grindys, dažais dar kvepiančios sienos. Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje remontai prasidėjo pernai nuo grindų remonto. Medinės grindys buvo pakeistos marmurinėmis.

Pilko ir apleisto miesto etiketės sėkmingai besikratantis Kaunas nežada sustoti. Trečius metus iš eilės paveldinių pastatų savininkai kviečiami pasinaudoti miesto parama atnaujinant jiems priklausančius pastatus. „Nuo šių metų programa papildyta nauja finansuojama veikla – kultūros paveldo statinių pritaikymu neįgaliųjų poreikiams.

Paaiškėjo nekilnojamojo turto projektų vystytojų „Citus“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga paskelbto konkurso nugalėtojai. Konkurso keliu atrinktas geriausias pasiūlymas planuojamam ypač moderniam biurų pastatui Žvėryne, Vilniuje, kuris, įmonės teigimu, taps šio vystytojo vizitine kortele. Trys konkurso dalyviai pasidalijo solidų „Citus“ įsteigtą konkurso prizinį fondą – 20 tūkst. eurų. Pirmosios vietos laimėtojams atiteko 10 tūkst.

Kaimuose ir miesteliuose stūksantys dar visai neseniai renovuotų mokyklų pastatai, tapę vaiduokliais – gana dažnas reiškinys Lietuvos rajonuose. Architektūros istorikas ir edukacijai skirtos architektūros Nyderlanduose ekspertas Dolfas Broekhuizenas pastebi, kad mokyklų mažėjimas nėra vien Lietuvai būdinga problema, Nyderlanduose vyksta lygiai tas pats – užmiesčių mokyklose nėra pakankamai vaikų, kad mokymo įstaiga tinkamai funkcionuotų, o pastatų išlaikymas brangus, tad daugelis jų laikui bėgan...

„Facebook“ vartotojų sukurtas puslapis „Kolūkinis Barokas“ suteikia galimybę pasidairyti po įprastai nematomą Lietuvos pusę. Jame talpinamos nuotraukos leis įsitikinti mūsų tautiečių kūrybingumu. Tiesa, dalis nuotraukose užfiksuotų namų yra nebaigti statyti ar apleisti, tačiau vien pažvelgus į jų architektūrą galima tikrai suprasti bei įvertinti buvusių ar esamų šeimininkų užmojus ir vizijas.

Sostinėje, ant gyvenvietės „Lighthouse“ daugiabučių stogų, baigtos įrengti dvi aukščiausios Lietuvoje žaliuojančios terasos. Architektūros ekspertai sutaria, kad žaliuojančių stogų tendencija tiek ant horizontalių, tiek ant šlaitinių stogų Skandinavijoje yra kokybės ženklas, kuris po truputį atkeliauja ir į Lietuvą. Terasos, kurias suprojektavo architektų bendrovė „AKG“, bus padalintos į tris laisvalaikio zonas.

Kiek kartų girdėjote savo draugus guodžiantis dėl to, kad išmaišė kone visą pasaulį, tačiau gimtinėje aplankė vos kelis miestus? „Facebook“ vartotojų sukurtas puslapis „Kolūkinis Barokas“ suteikia galimybę pasidairyti šiek tiek plačiau ir įsitikinti, kad mūsų tautiečiai – kūrybingi žmonės. „Socialinė iniciatyva, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į unikaliausius mūsų miestų architektūrinius ir urbanistinius darinius“, – itin dalykiškai puslapį pristato jo kūrėjai.

Lietuvos architektams siekiant išsaugoti buvusį Kelių policijos pastatą Vilniuje ir visuomenėje kilus ginčams dėl jo išliekamosios vertės, pastatą nugriauti siekianti jo savininkė, Vokietijos kapitalo prekybos tinklo valdytoja bendrovė „Lidl Lietuva“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga paskelbė 40 mln. eurų vertės biurų parko šioje teritorijoje architektūros konkursą - jis ir nulems pastato likimą.

Šiemet sostinės savivaldybė planuoja sutvarkyti 10 viešųjų erdvių Fabijoniškėse, Lazdynuose, Antakalnyje, Šeškinėje, Karoliniškėse, Pilaitėje, Naujamiestyje, Naujojoje Vilnioje, Pašilaičiuose ir Naujininkuose. Vilniečiams architektai pristatė dešimt projektų, kurie bus pradėti įgyvendinti dar šiemet, teigiama savivaldybės pranešime. „Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad visi vilniečiai netoli savo namų turėtų patogią viešą žalią erdvę ir žmonės pajustų, kad jų gyvenamoji aplinka tikrai pagerėjo.

Šiuo metu labai populiaru ieškoti namų kuo neįprastesnėse vietose. Jau prieš kelis metus tapo populiaru apsigyventi loftuose – buvusiose apleistuose fabrikuose ar kituose pramoninio tipo pastatuose, dirbtuvėse. Vis dėlto Londone įkurtas modernus ir prabangus butas pranoks visų lūkesčius. Erdvūs ir šviesūs namai yra įkurti buvusiame vandens bokšte.

Eidama 66 metus ketvirtadienį nuo širdies smūgio mirė Irake gimusi britų architektė Zaha Hadid, tarp kurios žymiausių darbų yra Londono vandens sporto centras, pastatytas 2012 metų Londono olimpinėms žaidynėms. „Zaha Hadid architektai“ su dideliu liūdesiu patvirtina, kad dama Zaha Hadid netikėtai mirė šį rytą Majamyje“, – sakoma jos architektūros firmos pranešime.

Statydami sniego senius rankeles šąla ne tik vaikai kiemuose, tačiau ir suaugusieji. Šiuolaikiniai skulptoriai laukia tikrų žiemų, kad panaudodami šią itin trumpalaikę medžiagą, pademonstruotų savo sugebėjimus. Nors termometro stulpelis ir nemaloniai akiai nukritęs žemiau nulio ribos, tačiau, užuot besiskundus, galima išnaudoti žiemos teikiamus malonumus.

Specialistams jau 15 metų nerandant bendro sutarimo, kur Vilniuje galėtų stovėti paminklas dr. J. Basanavičiui, Vilniaus miesto savivaldybė sukvietė vilniečius pasitarti į viešą diskusiją – kuri sostinės vieta tinkamiausia Nacionalinio atgimimo patriarchui, Lietuvos Tarybos pirmininkui, Vasario 16 d. akto signatarui daktarui Jonui Basanavičiui įamžinti.

Jeigu nors kartą išsižiojote, kad Lietuvoje nėra ką pamatyti, ir tik užsienyje galima išvysti šį tą įspūdingo, skaitydami šį straipsnį turėtumėte susimąstyti, ar sakote tiesą. Kadangi atostogos kai kam jau prasidėjo arba visai netrukus prasidės, imkite ir aplankykite 10 dar „nenuvalkiotų“ istorinių Lietuvos vietų, apie kurias būtų galima parašyti ne vieną intriguojantį romaną.

Vilniaus miesto apylinkės teismas išteisino du asmenis, kurie buvo kaltinti architektūrinių vertybių sunaikinimu. Kaip pranešė teismas, 1971 metais gimęs A.P. ir 1936 metais gimęs A.Č. buvo kaltinami, kad Vilniaus senamiestyje esančioje Teatro gatvėje atlikę statybos darbus be archeologo dalyvavimo ir taip sunaikino didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybės – XVII bei vėlesniais amžiais datuojamus archeologinius sluoksnius.

Kiekviename mieste – dideliame ir mažame – yra pastatų, kurie ypatingai traukia akį savo originalumu ir netikėtumu. O kai kurie pastatai tampa ne tik vietos, bet ir viso pasaulio įžymybe. Pateikiame jums 10 labiausiai žinomų nestandartiškai mąstančių architektų kūrinių. Centrinė biblioteka Sietle Ši biblioteka įkurta dar 1891 metais, tačiau daugėjant leidinių jos fonduose, biblioteką ne kartą teko perkraustyti iš vieno pastato į kitą.

Kiekvienas svajoja apie savo kampelį – tegu ir mažą, bet savo. Tiesa, jei didelėse šalyse galima sau leisti pasistatyti didesnį rūmą, tai tokiose šalyse kaip Japonija plotas – neįkainuojamos vertės. Japonų architektas Kota Mizuishi rado išeitį – nustebsite pamatę, kaip namas gali atrodo mažoje teritorijoje. Ir visa tai užima tik 55 kv. m ploto. Namo vidus jus nustebins.