Lietuvoje esą jie dar per menkai išnaudojami. Sklypo savininko atstovas siūlo visuomenės atsiklausti, ar verta saugoti šį sovietmečio palikimą.
Į antrojo pasaulinio karo bunkerį istorikas patenka pro ką tik iš po žemių išvaduotą angą. Viduje pasitinka visiška tamsa. Matyti, kad tvirto gelžbetonio konstrukcijos statinys – vadinamosios Molotovo linijos bunkeris – nebaigtas įrengti.
Bunkeris – stačiakampio formos. Maždaug 130 kvadratinių metrų ploto. Istoriko teigimu, Lietuvoje tai ketvirtas tokio tipo objektas. Statant bunkerius sovietai buvo numatę įrengti apkasus, minų laukus, spygliuotos vielos užtvaras, kad būtų galima sulaikyti puolantį priešą. Tačiau darbų baigti nespėjo.
„Kai prasidėjo Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas 1941-ųjų birželį, tai vokiečiams pradėjus puolimą visi šitie objektai dar buvo statomi, dar visur vyko statybos darbai ir Vokietijos kariuomenė kaip tik pataikė ant tos geriausios zonos, kada prasiveržti per liniją, kai linija nebaigta statyti“, – pasakoja istorikas, Klaipėdos universiteto istorijos ir archeologijos instituto doktorantas Titas Tamkvaitis.
Antrojo pasaulinio karo bunkerio sovietai taip niekada ir nepanaudojo pagal paskirtį karo veiksmams, vėliau užvertė žemėmis. Kelis dešimtmečius Palangos Vytauto gatvėje jis stūksojo kaip kalva apaugusi medžiais ir krūmais. Bunkeris atkastas sklypo savininkui pradėjus tvarkyti teritoriją. Tenisininkas įsigijęs žemės plotą planavo įrengti teniso aikštyną.
„Galvojam čia įrengti tarptautinio lygio uždarų teniso kortų tokį aikštyną, kad pritraukti sporto megėjus į Palangą, tuo pačiu sumažintume tą sezoniškumą, ko labiausiai Palangai reikia“, – sako savininko atstovas Egidijus Aleksiūnas.
Dabar radinį vertins paveldosaugos specialistai. Vertinimo taryba spręs, aš šį bunkerį įrašyti į kultūros vertybių registrą. Paveldosaugininko teigimu, tokie objektai net Lietuvos mastu per menkai išnaudojami, pavyzdžiui turizmo reikmėms.
„Palanga tikrai galėtų net nedidelį karo kelią turėti, nes yra kokių 6 tipų bunkeriukai Molotovo linijos išlikę Palangoje ir juos galima tam išnaudoti. Norėtume jį išsaugoti. Galbūt ant jo viršaus įrengti apžvalgos aikštelę, ar net kavinukę, ar dar integruoti į kažkokį statinį“, – tikina paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.
Sklypo savininko atstovas teigia, kad galbūt vertėtų visuomenės atsiklausti dėl šio objekto tolimesnio likimo.
„Molotovo linijos elementai mūsų nepriklausomoj Lietuvoj, kiek mums svarbu tą istoriją prisiminti ir ją laikyti savo akiratyje. Vieną kartą įeiti, pamatyti, pajusti gal ir įdomu, bet, kad pastoviai matyti tokį bauginantį vaizdą, nežinau, ar patiktų“, – kalba E. Aleksiūnas.
Gyventojai sako, kad statinį visgi reikėtų palikti:
„Tai aišku, kad reiktų palikti, nu kaip dabar viską naikinkim, naikinkim ir istoriją naikinkim, žmogus be istorijos tai kaip kūdikis lopšyje.“
„Manyčiau, kad reikia saugot, yra istorijos kaip ir vertybė, kokia ji bebūtų, ta istorija, bet yra istorija.“
Pasak turizmo eksperto, šiuo metu vyrauja skirtingi požiūriai, vieni teigia, kad tai išskirtiniai ir neabejotinai saugotini objektai, kitiems tai tiesiog bevertė nebaigta statyba. Ekspertas pabrėžia, kad militaristinis turizmas dabar ant bangos, tad bent dalį tokių objektų vertėtų išsaugoti.
„Kultūros paveldo specialistams, atrinkus iš jų pačius vertingiausius ir jų pristatant turistams, neprisirišant prie ideologijos, tiesiog įvardijant, kad tai yra gynybinės linijos bunkeriai, tai būtų išskirtinis ir patrauklus objektas, ar net visas objektų rinkinys Lietuvoje“, – sako turizmo ekspertas Edgaras Vaškaitis.
Naujasis radinys – šeštasis Palangoje esantis vadinamosios Molotovo linijos bunkeris. Skaičiuojama, kad panašių statinių Lietuvoje gali būti per tris šimtus.
