Į savivaldybę susirinkusiems miestiečiams, kultūros, istorijos, architektūros ir urbanistikos sričių atstovams pasiūlyta aptarti keletą atrinktų erdvių paminklui istoriniame miesto centre – aikštę priešais Nacionalinę filharmoniją (9 arų ploto dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės vieta) ir Konstantino Sirvydo skverą (92 arų ploto erdvė) šalia Prancūzijos ambasados.
Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Artūro Blotnio, įvertinus istorinius ir kultūros įvykius Vilniuje, susijusius su Nepriklausomybės paskelbimu 1918 m., labiau tiktų aikštė priešais Filharmoniją, nes ši vieta susijusi su tautinio atgimimo pradžia, čia 1905 metais įvyko Steigiamasis Seimas, kuriam pirmininkavo dr. J. Basanavičius. Šiuo metu čia įrengta nedidelė (apie 24 vietų) automobilių stovėjimo aikštelė, kurią galima pertvarkyti. Vienas šios vietos privalumų – pro ją driekiasi pagrindinis pėsčiųjų ir turistų srautas link Aušros Vartų, todėl paminklas būtų matomas ir lankomas. Be to, estetiškai sutvarkyta aikštė būtų pritaikyta žmonėms, miesto svečiams, o ne automobiliams.
Pristatyta ir antroji atrinkta vieta – K. Sirvydo skveras. Šiuo metu tai gyva urbanizuota erdvė, kurioje vietą randa ir prekybininkai. Tačiau pademonstruota ir ištrauka iš Vilniaus istorinio žydų geto fragmentų atkūrimo projekto, kuriame matyti, jog čia būta žydų kvartalo prieigų statinių, kuriuos ateityje yra suplanuota atkurti sugriautą užstatymą, todėl paminklas atsidurtų tų statinių apsuptyje.
Istorikas dr. Česlovas Laurinavičius pastebėjo, kad paminklo vieta turi sietis su asmenybe – kuo ji mums reikšminga ir stovėti ten, kur yra mūsų valstybės židinys. Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovas Vitas Karčiauskas atkreipė dėmesį, kad statydami paminklą K. Sirvydo skvere, susidursime su teisinėmis kliūtimis ir sugaišime daug laiko: reiktų Vilniaus miesto detaliojo plano keitimo procedūros ir kreiptis į Pasaulio paveldo centrą, informuojant, kad dėl paminklo ruošiamasi keisti Vilniaus istorinio centro nominacinės bylos sudėtį.
Architektas Augis Gučas, vilnietis Faustas Latėnas bei dar keletas diskusijos dalyvių atkreipė dėmesį, kad erdvė priešais K. Sirvydo skverą kitoje Pilies gatvės pusėje, priešais cerkvę, kur šiuo metu vyksta prekyba suvenyrais ir paveikslais, yra dar tinkamesnė paminklui nei pats K. Sirvydo skveras.
Paminklo dr. J. Basanavičiui pastatymas numatytas Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo 2018 m. programoje. Tikimasi, kad paminklą pavyks pastatyti anksčiau nei 2018 metais. Paminklas iš bronzos (apie 3 m). galėtų būti nulietas pagal išlikusį nedidelį Rapolo Jakimavičiaus eskizą J. Basanavičiaus paminklui, kuris buvo sukurtas dar 1930-aisiais metais. Pasak skulptoriaus Petro Mazūro, šiame eskize yra aiški nuoroda į psichologinį dr. J. Basanavičiaus portretą ir geras skulptorius iš jo gali sukurti gerą paminklą – tūkstantmečio figūrą Senamiesčio širdyje.
„Šiandien įvyko pirmasis aptarimas su visuomene, išgirdome daugybę argumentų dėl atrinktų vietų tinkamumo, diskusijoje buvo pasiūlyta ir nauja vieta, kuriai pritarė ne vienas specialistas. Mūsų siekiamybė – rasti bendrą sutarimą, kad paminklas dr. J. Basanavičiui, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, nekeltų neigiamų emocijų, ginčų, todėl diskusiją tęsime, kol išgryninsime vieną vietą, kuriai pritars didžioji dauguma įvairių sričių specialistų.“ – po diskusijos sakė mero pavaduotojas Gintautas Paluckas.