apžvalga

Po ne vienerius metus trukusių kalbų apie visuotinį nekilnojamojo turto apmokestinimą parlamentarai vakar žengė pirmąjį žingsnį – kitąmet plačiau kišenę teks atverti brangaus turto savininkams. Seimas vakar ypatingos skubos tvarka priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis 1 proc. metiniu tarifu bus apmokestinama asmens ar šeimos turimo viso nekilnojamojo turto dalis, viršijanti 1 mln. litų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), kuri, sprendžiant iš pavadinimo, turėtų bent dėl akių rūpintis dirbančių žmonių interesais, elgiasi priešingai. Diskutuojant, ar MMA reikia pakelti 50, ar 100, ar net 200 litų, SADM pareiškė, kad kol kas jos visai nereikia didinti. Donato Jankausko vadovaujama ministerija remiasi ne dirbančiųjų reikalavimais, o Lietuvos laisvosios rinkos instituto patarimais.

Ką daryti viešai gavus antausį: garsiai trenkti durimis ar apsimesti, kad nieko ypatingo neįvyko, ir likti prišildytose kėdėse? Tokį galvosūkį dabar sprendžia valdantieji liberalcentristai ir liberalai. Demonstratyvų antausį liberalams vakar skėlė jų vyresnieji koalicijos partneriai konservatoriai, Seimo plenariniame posėdyje suvieniję jėgas su opozicinėmis partijomis.

Siekdami trūks plyš įtikti rinkėjams, valdantieji priversti griebtis net tokių teisės aktų idėjų, kurias metų metus kartoja jų politiniai oponentai. Į naktinį naujų mokestinių įstatymų kūrimo mechanizmą po truputį įsilieja nenaujų idėjų restauravimas – konservatoriai jau užsimena ir apie progresinius mokesčius, ką visada siūlė įvesti socialdemokratai.

Valdantieji liberalai ir liberalcentristai vis smarkiau šiaušia plunksnas prieš savo koalicijos partnerius konservatorius ir jų lyderį premjerą Andrių Kubilių. Vyriausybei ir jos vadovui reikėtų pasitikrinti, ar tebeturi pakankamą paramą Seime – A. Kubilius turėtų pats prašyti, kad parlamentas balsuotų, ar pasitiki Vyriausybe. Taip šeštadienį partijos tarybos posėdyje Šiauliuose pareiškė Liberalų sąjūdžio lyderis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Rytinis plenarinis posėdis vakar labiau panėšėjo į darželinukų pasisėdėjimą nei į solidžių politikų diskusijas. Dvi valandas parlamentarai niekaip negalėjo susitarti dėl darbotvarkės: po balsavimo jos nepatvirtino ir jau norėjo skirstytis. Tačiau Seimo pirmininkė Irena Degutienė paskelbė posėdžio pertrauką, per kurią seniūnų sueigą ketino įtikinti elgtis protingai.

Parlamentarai šiandien plenarinio posėdžio metu svarstys Vyriausybės patobulintus kitų metų valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir su tuo susijusius teisės aktų projektus. Vyriausybė siūlo daugybę karpymų, ypač socialinės apsaugos srityje, todėl diskusijos turėtų būti itin karštos.

Maždaug dvejus metus Kaune veikę pridėtinės vertės mokesčio grobstytojai neseniai patyrė dvigubą smūgį – iš pradžių daugiau kaip milijonas litų įstrigo likviduojamame banke „Snoras“, o po to grupuotės vadeivos atsidūrė už grotų. Tarp devyniolikos nusikalstamos grupuotės narių, kuriuos demaskavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, buvo ir vienas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojas.

Tikrai įdomią valdžią turime. Vasarą ji norima priima už esama, o kai ateina ruduo, ima isterikuoti, kad PVM per mažas. Trečią kartą A.Kubilius lipa ant to paties PVM grėblio. Jei liberalai vėl pridės į kelnes, PVM per trejus metus padidės nuo 18 iki 23 procentų. Penkiais procentais! Tiek, kiek lenkai PVM moka už duoną ir mėsą iš viso. Jei premjeras D.Tuskas būtų toks pat isterikas kaip mūsiškis, jis seniai būtų turėjęs nusišauti – toks kraupiai mažas PVM Lenkijoje.

Trečiadienį valdančiosios koalicijos lyderiai konservatoriai netikėtai sukėlė visuotinį triukšmą, pradėję kalbėti apie jų planus siūlyti dviem procentais - iki 23 proc. - padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tam žada priešintis ne tik opozicija, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai. Seimui dar sykį grąžinus 2012-ųjų biudžeto planą tvirtinti Vyriausybei, buvo svarstoma, kaip jau suplanuotas kitų metų biudžeto išlaidas sumažinti 0,5-1 mlrd.

Lietuviškiausio šalies miesto – Kauno – gyventojai pirmadienį pasijuto lyg Lenkijoje. Lenkiški tekstai pirmadienį vakare švietė šešiuose elektroniniuose ekranuose, įrengtuose Kauno centre esančiose autobusų stotelėse.

Dėl „Snore“ įstrigusių lėšų panikuojantys indėlininkai nebepasitiki net vieni kitais, o politikai jau aiškina, kam pirmiausia turi būti grąžinti pinigai. Todėl pasiūlytas bankroto administratorius įsitikinęs, jog jo laukia rimti išbandymai. Banke „Snoras“ laikyti indėliai iki 100 tūkstančių eurų (345 tūkst. litų) turėtų būti grąžinti maždaug iki Naujųjų metų. Taip žada valdžia. Tačiau dar ginčijamasi, kas pirmieji turėtų atgauti savo pinigus – verslininkai ar gyventojai.

Komentuodami „Snoro“ nacionalizavimo istoriją premjeras A.Kubilius, finansų ministrė I.Šimonytė ir Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas kasdien vis keitė argumentus. Paskutinis valdžios argumentas – kad tai apskritai buvo ne bankas, o machinacijų irštva. Bet ką tada tiek metų veikė centrinis bankas ir kaip toks bankas visą tą laiką galėjo užtikrinti atsiskaitymus, lieka neaišku.

Krizės pradžioje parlamentinei veiklai skirtas lėšas bemaž perpus nusirėžę Seimo nariai neištvėrė ir nusimetė įgrisusias kaukes: taupymo spektaklis – baigtas. Antradienį vakare posėdžiavusiems politikams nekilo ranka pritarti siūlomoms Seimo statuto pataisoms dar vienus metus palikti galioti krizės pradžioje nurėžtas parlamentinei veiklai skirtas lėšas.

Į svetimą būstą įsibrauti sumanę du vagišiai sulaukti ginkluoto atkirčio nesitikėjo. Namo šeimininkas nuo įsilaužėlių gynėsi šautuvu. Vienam vagiui pavyko pasprukti, o kitas atsidūrė ligoninėje. Marijampolės pakraštyje, privačių namų rajone, su tėvais gyvenantį 29 metų Kęstutį Mažeiką užvakar apie 6 valandą ryto pažadino įtartinas krebždesys ir lojantis šuo.Vyriškis nulipo iki rūsio ir suprato, kad per pamatuose esantį langelį į vidų braunasi blogų kėslų turintys asmenys.

24 mln. litų, skirtų Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai sutvarkyti ir infrastruktūrai užbaigti, pasirodo, per mažai. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statyba buvo pradėta 1934 metais, bet 1940 metais prasidėjus Antrajam pasauliniam karui darbai sustojo. Buvo telikę bažnyčią įrengti. Šiuo metu prašoma dar kelių milijonų, rašo „Lietuvos rytas“. Seimo politikai dar kartą įrodo niekaip nerandantys sutarimo dėl tiesioginių merų rinkimų.

Vilnių pastebėjo ir įvertino JAV laikraštis „The New York Times“, įtraukęs jį į straipsnį „Naujoviški miestai, kurie galvoja apie savo veiklą“. Laikraščio straipsnyje pateikiama keleto miestų apžvalga. „The New York Times“ teigimu, šiais laikais jauni specialistai gali rinktis iš daugybės miestų ir rasti jiems tinkamiausią ir labiausiai patinkantį. Todėl laikraštis parengė keleto miestų apžvalgą, kuri nėra paremta tiktai gyvenimo kokybe.

Vieno didžiausių šalies komercinių bankų perėmimo valstybės žinion priežasčių iki šiol tinkamai nepaaiškino joks Lietuvos valdžios atstovas. Visuomenei, t. y. ir banko klientams, brukama viena mintis: „Snoras“ turėjo kažkokių problemų. Žaibiško „Snoro“ sunaikinimo mįslę „Respublikai“ pabandė įminti ekonomikos mokslų daktaras profesorius Jonas Čičinskas. Jo nuomone, ši finansų įstaiga veikė normaliai, turėjo daug turto, todėl ir tapo reikalinga dabartinei Vyriausybei.

Po skandalingo trečiadienio, kai pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo nacionalizuotas komercinis „Snoro“ bankas, ketvirtadienį šią akciją pirmoji pagyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vakar rytą pasikvietusi premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, po trumpo pokalbio šalies vadovė pareiškė, kad Vyriausybė išvakarėse užkirto kelią galimam visos bankininkystės griovimui.

Apie KLASCO ketinimus statyti dujų terminalą jau kalbama visu rimtumu. Netgi pradėti pasirengimo darbai - užsakytos studijos, kurios turės pateikti atsakymus į visus rūpimus klausimus. Deja, kol kas klaipėdiečių nuomonės šia tema dar niekas neklausia, bet žadama tai padaryti, rašo „Vakarų ekspresas“. Slaptuose Kauno rajono šiltnamiuose vyrai kanapes augino pagal moderniausią olandišką metodiką.

Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta pasakymų, kad šalyje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, ir kad netrukus ją teks vežtis iš užsienio, rašo „Respublika“. Žuvų perdirbėjai paskelbė: iki metų pabaigos silkės, skumbrės ir kitos jūrinės žuvys brangs mažiausiai penktadaliu, nes dėl kvotų jų ėmė trūkti.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas, pareiškęs, kad neįprastai daug konkursų laimi politinių partijų rėmėjai, Liberalų sąjūdžio vicepirmininko Gintaro Steponavičiaus buvo išvadintas „popso“ propaguotoju, nors šios partijos gerbėjai esą išties gauna daugybę pelningų užsakymų. „VPT paskelbė – verslas parėmė partijas 20 mln., užsakymų gavo už 20 mlrd. litų. Seniai tokio popso negirdėjau, bet žiniasklaida rimtu veidu skelbia.

Šiuo metu Seime svarstomas biudžetas. Tikrai nerastume nė vieno, abejingo šiam klausimui. Man ne tas pats, kiek vėjų švilpia biudžete, kaip ir iš ko toliau gyvens tauta. Štilis. Ar ausis pasiekė kokia žinia? Jei išgirstume, tikiu, būtų vietos diskusijoms, ir svarbiausia – tiesos toli ieškoti nereikėtų. Daug kam buvo aktualus ir prezidento knygos skandalas. Vėlgi – kas galėtų žiovauti, sužinojęs apie darbą ne Lietuvos labui. Ir vėl tyla.

Agentas: sesuo drąsino brolį – šaudysi velnius.  Toliau einama naujai išaiškėjusiais Kauno tragedijos, kai buvo nušauti du žmonės, pėdsakais. Tuometis D.Kedžio bendrininkas atskleidžia, kaip šis Garliavos gyventojas planavo žudynes, kas buvo jo padėjėjai, kokią detalią informaciją apie planuojamas žmogžudystes buvo gavę Policijos departamento pareigūnai ir kaip jie neapsaugojo aukų.

Lietuvos ir dar kelių valstybių sprendimas nepritarti Palestinos priėmimui į UNESCO organizaciją sukėlė didžiulį intelektualų pasipiktinimą pasaulyje. Nepaisydamos to, JAV atėmė UNESCO finansavimą, taip sukeldama grėsmę jai žlugti, o politologai tvirtina, kad Lietuvos politikai, pritarę dvejopiems standartams, padarė klaidą, dėl kurios teks gailėtis.

Parlamentarai jau suspėjo pateikti kelias dešimtis milijonų vertų pasiūlymų, kaip pagerinti žmonių gyvenimą. Liūto dalis šių pasiūlymų susiję su apygardomis, kuriose kitąmet dabartiniai parlamentarai sieks būti perrinkti. Regis, politikai iš peties rengiasi 2012-ųjų Seimo rinkimams – prieš dvi savaites Vyriausybė Seimui pristatė kitų metų biudžeto projektus, ir per tą laiką tautos išrinktieji jau pateikė daugiau kaip 30 pasiūlymų 100 mln. padidinti biudžeto išlaidas. Ir tai tik pradžia.

„Estijos Parlamento pirmininkė Ene Ergma gana dažnai man sako, kad kažkas Lietuvoje yra negerai. Ir ne tik politikoje – su visais lietuviais, mūsų visuomene, jos nuomone, kažkas yra negerai. Tai girdžiu iš žmogaus, kuris mus mato iš šalies, iš kitos valstybės. Į sociologų klausimą "Ar tu esi laimingas?" mūsų vaikai vis dažniau atsako neigiamai. Europoje atlikta analizė rodo, kad Lietuvos vaikai yra patys nelaimingiausi.

„Premjeras Andrius Kubilius nusprendė, kad jo žodis neatkurti sumažintų pensijų yra viršesnis nei Konstitucinio Teismo teisėjų, liepiančių tai padaryti. A.Kubilius rado išlygą, esą sunkmečiu pensijas, algas, pašalpas, išmokas galima mažinti. Kada sunkmetis baigsis – spręs irgi premjeras,“ – kalbėjo į mitingą dėl piliečių teisių dalyvauti valstybės valdyme apribojimo atėję žmonės.

Valstybės skoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti Lietuva jau nuo kitų metų privalės skirti maždaug po 5 milijardus litų. Pasak Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus, skolos tvarkymo išlaidos taip žaibiškai neaugtų, jeigu valdančioji dauguma turėtų skolinimosi strategiją.

Kaune tik pusmetį išsilaikius ir subyrėjus valdančiajai šešių frakcijų koalicijai, ketvirtadienį tarybai slaptai balsuojant, atstatydintas meras liberalas Rimantas Mikaitis, o jo pareigas, kol bus išrinktas naujas meras, laikinai eis socialdemokratas vicemeras Kęstutis Kriščiūnas. Už R. Mikaičio atleidimą balsavo 22 iš 37 posėdyje dalyvavusių tarybos narių.

Atsikračiusi biudžetu Vyriausybė šiandien ruošiasi dar vienam žygiui – pristatyti pasirengimo ES pirmininkavimui planą. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis jau dūsauja: „teks“ vykti į 7 000 komandiruočių už 16 mln. litų. Beprasmėms komandiruotėms pasipylus kaip iš gausybės rago, jų nenustoja teisinti tiek premjeras Andrius Kubilius, tiek kiti Vyriausybės atstovai.

Ar Lietuva turi kultūros prioritetus? Ar apskritai yra kultūros politika? Vakar apie tai diskutuota naujienų agentūroje ELTA prie Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo. Buvęs kultūros ministras Remigijus Vilkaitis tikina, jog Kultūros ministerija planavusi sukurti kultūros strategiją, bet tam pritrūkusi jėgų, politikų ir kultūros visuomenės susitelkimo.

Premjero Andriaus Kubiliaus grasinimai atsistatydinti, kaltinimai vieni kitiems neįgyvendinus jokių reformų, šantažas – taip valdančioji Permainų koalicija rengia 2012 metų biudžeto projektą. Detalaus kitų metų biudžeto projekto kol kas rankose neturi net kai kurie valdančiųjų partijų lyderiai, o dėl maždaug 300 mln. litų sumos vyksta kova.

Brangi Aplinkos ministerijos valdininkų kelionė į Pietų Korėją kovoti su besiplečiančiomis Afrikos dykumomis - tik kukli įžanga į kitąmet prasidėsiančius Lietuvos biurokratų įspūdingus vojažus po visą pasaulį, kurie kainuos dešimtis milijonų, rašo „Lietuvos rytas“. Raseinių pareigūnai visu būriu trankėsi po rajoną ieškodami senų gelžgalių, kol sukėlę konfliktą gavo smagiai lupti.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir toliau nesutinka minimalią mėnesio algą didinti daugiau nei 50 litų. Premjero nesugraudino nė vakar per susitikimą su Trišale taryba pateikti argumentai, kad gaunantieji minimalią algą gyvena žemiau absoliučios skurdo ribos.

Energetikos sektoriaus reforma jos architektams jau virto galvos skausmu: nebėra kam remontuoti svarbiausių Lietuvos elektrinių. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė, kad „Lietuvos energija“ turės nutraukti 16 mln. litų vertės sutartį su „Kauno energetikos remontu“. Pastaroji įmonė nuo liepos turi teisę remontuoti tris šalies elektrines - Lietuvos Elektrėnuose, Kruonio ir Kauno. Sutartis buvo pasirašyta birželį. Tačiau VPT išaiškino, kad ji sudaryta neskaidriai ir pažeidžiant įstatymus.

Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas sako, kad aukščiausių valdžios pareigūnų reakcija į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl šeimos sąvokos demonstruoja teisinį nihilizmą, neišprusimą ir tai varo į neviltį. „Mūsų aukštų valdžios pareigūnų reakcija buvo pakankamai įdomi ir pakankamai, sakyčiau, gatviška.

Arba visai tyli, arba – jeigu prabyla – meluoja. Taip elgiasi ministras Arvydas Sekmokas, pastaruoju metu bandantis glaistyti skandalus, vienas po kito drebinančius energetikos ūkį. Praėjusią savaitę kalbėdamas Seime A.Sekmokas dievagojosi nieko nežinojęs apie buvusį Ignalinos atominės elektrinės derybininką Raminą Walli, rašo „Lietuvos rytas". Politikas tikino net nenutuokęs, kad šis asmuo, esantis Lietuvos specialiųjų tarnybų akiratyje, nuo metų pradžios dirba atominėje elektrinėje.

Valstybės kontrolė kasmet atskleidžia, kad dešimtys valstybės institucijų mūsų visų pinigus taško pažeisdamos teisės aktus, kasmet atskleidžia ir bent po vieną šimtamilijoninę aferą: VEKS, Valdovų rūmuose, Privalomojo sveikatos draudimo fonde ir t.t., todėl netrūksta besipiktinančių Valstybės kontrolės veikla.

Valstybės kontrolė, įvertinusi, kaip perskirstomos apskričių viršininkų administracijų funkcijos, nustatė, kad reforma nepadėjo sutaupyti žadėtų milijonų, valdininkų gretos praretėjo labai nežymiai, o biurokratija, užuot sumažėjusi, dar labiau išaugo. Valstybės auditoriai suskaičiavo, kad per apskričių reformą valstybės tarnyboje iš tiesų buvo panaikinti vos 315 etatų.

Paradoksas – per kelerius pastaruosius metus Klaipėdoje gerokai išaugo gyvenamųjų pastatų skaičius, tačiau sparčiai mažėjo gyventojų. Todėl ne tik apleisti, bet naujausi namai primena vaiduoklius. Vis dėlto niekas nenori pripažinti, jog miestas tuštėja. Remiantis oficialia statistika, Klaipėdą per penkmetį paliko apie 9 tūkst. nuolatinių gyventojų. Šių metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, uostamiestyje gyveno 161,3 tūkst., o prieš dešimtmetį – beveik 193 tūkst. klaipėdiečių.

Šį kartą apžvelgsime dar vieną mūsų akiai neįprastą kompiuterį: „Acer Iconia 6120“ yra nešiojamasis kompiuteris, tačiau be klaviatūros. Vietoj jos kompanija „Acer„  nusprendė įrengti dar vieną ekraną.

Galbūt pabūgę artėjančių Seimo rinkimų ir juose laukiančios Lietuvos žemdirbių giljotinos, įstatymų leidėjai nusprendė neleisti parduoti žemės užsieniečiams dar bent iki 2014 metų balandžio 30-osios. Už tokį sprendimą balsavo 71 Seimo narys. Parduoti Lietuvą užsieniečiams buvo įsipareigoję buvę valstybės vadovai, o pirmiausia – vyriausieji euroderybininkai Vygaudas Ušackas ir Petras Auštrevičius. Tiesa, Briuselis tada leido Lietuvai šį procesą atidėti septyneriems metams.

Atėjo laikas, kai išmaniuosius telefonus turi daugelis, o jų gamintojai imasi įvairiausių priemonių, kad tik užimtų kuo dėkingesnę vietą rinkoje. Ne paslaptis, jog šioje sferoje pastaruoju metu dominuojančias pozicijas užima „Google“ su savąja „Android“ bei, žinoma, „Apple“ su „iOS“. Šių operacinių sistemų populiarumui lyginti dažnai pasitelkiama statistika iš jų taikomųjų programų parduotuvių.

Politikai nesužavėti pasiūlymo keleriais metais sumažinti amžiaus cenzą kandidatams į Seimą, todėl parlamente greičiausiai nebus surinkta užtektinai balsų, kad būtų priimta tokia Konstitucijos pataisa. Šią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas planuoja svarstyti dar prieš beveik trejus metus įregistruotą Konstitucijos 56-ojo straipsnio pataisą, numatančią, kad kandidatuoti į Seimą galėtų Lietuvos piliečiai, kuriems rinkimų dieną sukako ne 25 metai, kaip nustatyta dabar, bet 21 metai.

Kupiškyje, policijos komisariato kieme, kurį vietos gyventojai laiko saugiausiu mieste, įvykdytas iki šiol neregėtas nusikaltimas: aplaistyti degiuoju skysčiu ir padegti pareigūnų automobiliai.

Po ilgos vasaros pertraukos, 32 stipriausios Senojo žemyno komandos pradeda kovą dėl prestižiškiausio klubinio futbolo trofėjaus – Čempionų lygos taurės. Titulą ginsianti „Barcelona“, devyniskart turnyre triumfavęs Madrido „Real“, Anglijos futbolo lyderis „Man Utd“, Italijos čempionas „Milan“ ir gausybė kitų ekipų žada dar vieną intriguojantį sezoną, kurio finišas numatytas kitų metų gegužės mėnesį Miunchene.

Seimo rudens sesijoje vėl atgis skandalas dėl Baltarusijos opozicijos veikėjų duomenų perdavimo Minskui ir bus bandoma atstatydinti teisingumo ministrą Remigijų Šimašių. Tai nujaučia ir pats politikas. „Lietuvos ryto“ žiniomis, išduodama Baltarusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Vesna“ lyderio Alesiaus Beliackio banko sąskaitų duomenis Minsko režimui Lietuvos teisingumo ministerija neatsakingai pasielgė ne vieną kartą.

Ketvirtadienį Kauno politikai rinksis į pirmąjį po atostogų tarybos posėdį. Naujasis politinis sezonas žada būti spalvingas. Mažumoje likę konservatoriai jau ruošia staigmeną valdantiesiems. „Nusprendėme, kad verta inicijuoti interpeliaciją. Kreipsimės į kitas frakcijas palaikymo“, – likus porai dienų iki tarybos posėdžio Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos poziciją pateikė jų lyderis Andrius Kupčinskas.