Paradoksas – per kelerius pastaruosius metus Klaipėdoje gerokai išaugo gyvenamųjų pastatų skaičius, tačiau sparčiai mažėjo gyventojų. Todėl ne tik apleisti, bet naujausi namai primena vaiduoklius. Vis dėlto niekas nenori pripažinti, jog miestas tuštėja. Remiantis oficialia statistika, Klaipėdą per penkmetį paliko apie 9 tūkst. nuolatinių gyventojų. Šių metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, uostamiestyje gyveno 161,3 tūkst., o prieš dešimtmetį – beveik 193 tūkst. klaipėdiečių. Taigi, išsiplėtusiame mieste gyventojų skaičius sumažėjo apie 16 proc. Nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas nepatvirtina hipotezės, jog Klaipėda tuštėja. VAKARŲ EKSPRESAS
Kaunas visada buvo pristatomas kaip patrauklus miestas didelėms investicijoms. , tačiau ne visos galimybės buvo išnaudojamos. Nuo šiol praleistų progų turėtų būti mažiau. Tempus vis didinantis Kauno oro uostas, Laisvoji ekonominė zona, iki Palemono nusidrieksianti europinė geležinkelio vėžė ir šalia jos – Viešasis logistikos centras. „Buvo daug iniciatyvų, kurios sustabdytos vos užsimezgusios. Nieko nereikia kaltinti, bet požiūris į investuotojus nebuvo pats geriausias. Pagrindinis mūsų uždavinys – pakeisti požiūrį,“ – sakė miesto meras Rimantas Mikaitis. KAUNO DIENA
Skuodiškė Marytė Dvarionienė ne tik skaudžiai išgyvena staigią vyro netektį, bet ir negaili piktų žodžių medikams. Zigmantas Dvarionas mirė praėjus pusvalandžiui, kai užvėrė gydytojo kabineto duris. Sukniubusį savame automobilyje prie vairo Z.Dvarioną šalia vaistinės pastebėjo pro šalį einanti moteris. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad Z.Dvarioną pakirto širdies infarktas. Moteris įsitikusi, kad jos vyras mirė dėl atmestinio mediko požiūrio į savo darbą. Skuodo pirminės sveikatos priežiūros Centro direktorius aiškino, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl šios situacijos nekomentuosiąs. Jo pavaduotoja Gražina Makarova teigė, kad viskas padaryta, kaip priklauso – atliktas tarnybinis patikrinimas. Pasak jos, K.Lizdenis – labai geras specialistas. Ir tąkart jis apžiūrėjo ligonį, pratęsė jam nedarbingumo pažymėjimą. LIETUVOS RYTAS
1986 metų Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius likvidavę lietuviai šiandien niekam nereikalingi. Nors už darbą pragaro zonoje daugelis sumokėjo sveikata, kompensuojamieji vaistai ar sanatorinis gydymas – ne jiems. Užtat valdžios abejingumo jiems atseikėjama su kaupu. Sostinėje gyvenantis 61 metų Algirdas Ašmontas nevynioja žodžių į vatą. „Mes, černobyliečiai, valdžios seniai išmesti už borto, – tiesiai rėžia jis. – Panaikintos visos lengvatos, neįperkami vaistai. Sanatorijoje paskutinį kartą buvau gal 1991 metais.“ VAKARO ŽINIOS
Į ginčą su daugiabutį renovavusiais statybininkais įsivėlęs kaunietis liko neišgirstas: nors statybininkų darbo brokas badyte badė akis, profesionalo priekaištus ignoravo ir darbų rangovai, ir statybų inspektoriai. Pastarieji net neaplankė statybvietės. Renovacija – būdas pasipelnyti greito uždarbio mėgėjams. Tuo įsitikino kaunietis statybininkas E.V. (pavardė redakcijai žinoma). Jis buvo pašiurpęs, kaip darbuojasi jo kolegos. Kaune, V.Krėvės prospekte, esantis 105–asis daugiabutis dabar – patrauklus akiai. Šis penkiaaukštis buvo atnaujintas pavasarį. Tačiau po poros metų gyventojams gali tekti vėl šauktis statybininkų pagalbos. Už tas klaidas gyventojams gali tekti mokėti iš savo kišenės. Statybų įmonės paprastai suteikia kelerių metų garantiją savo atliktiems darbams, tačiau ar tokia bendrovė tuomet dar egzistuos, labai abejotina. Renovacija – lesykla atgrubnagiams. LIETUVOS RYTAS
Kultūros paveldo departamentas ruošia planą, kad saugoma Naujamiesčio teritorija siektų net Geležinkelio stotį. Pasak architektų, tai reiškia, kad apleistos stoties rajono gatvės ir toliau pasmerktos bjauroti Kauną. „Kaune jau tiek saugotinų teritorijų, kad kyla klausimas, kiek procentų liks nesaugoma“,– ironizavo architektas Gintaras Balčytis. Po vadinamojo stiklainio Laisvės alėjoje skandalo miesto Centre niekas nieko nestato ir nerekonstruoja. Kauno architektai sukilo prieš paveldo sargus. KAUNO DIENA
