Ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir toliau nesutinka minimalią mėnesio algą didinti daugiau nei 50 litų. Premjero nesugraudino nė vakar per susitikimą su Trišale taryba pateikti argumentai, kad gaunantieji minimalią algą gyvena žemiau absoliučios skurdo ribos. Profsąjungų atstovai Trišalėje taryboje antradienį nesutiko su Vyriausybės siūlymu nuo kitų metų liepos didinti minimalią algą 50 litų, nes absoliutaus skurdo riba, nustatyta remiantis ekonominiais kriterijais ir šiuo metu siekianti 710 litų, vis tiek nebūtų peržengta. Jie ragino valdžią neskurdinti dirbančių žmonių ir nuo Naujųjų metų minimalią algą didinti iki 900 litų, o nuo kitų metų liepos esą būtų galima siekti ir 1 000 litų.
Darbdavių atstovai taip pat teigia esą pasiryžę minimalią algą didinti kad ir nuo rytojaus. Pritariama ir jos susiejimui su skurdo lygiu. Tačiau premjeras Trišalės tarybos narių pateiktų argumentų neišgirdo – esą minimumo padidinimas dar 50 litų iš valstybės pareikalautų 100 mln. litų papildomų išlaidų. Tiesa, jo teigimu, nepavykus pasiekti sutarimo dėl minimalios algos, derybos nenutrūks. Spalio 7– ąją, minėdami Oraus darbo dieną, žmonės protestuos prieš valdžios aroganciją ir reikalaus teisingo atlyginimo už darbą. RESPUBLIKA
Antradienį paaiškėjo, kad Lietuvos nacionalinei filharmonijai ir ateinančius penkerius metus vadovaus dabartinė direktorė Rūta Prusevičienė. Vakar Kultūros ministerijoje baigėsi konkursas, kuriame jai teko varžytis su Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vadovu Robertu Katinsku, taip pat pretendavusiu eiti šias pareigas. R. Prusevičienė nuo 1997– ųjų dirba Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Prieš paskiriama į direktorės postą penkerius metus dirbo Nacionalinės filharmonijos generalinio direktoriaus pavaduotoja meno reikalams. 2006 metais vadovo konkurse jai buvo tekusi sunkesnė užduotis – su ja rungėsi bent trys kandidatai. RESPUBLIKA
Kauno klinikinę ligoninę viena paskui kitą tikrinančios komisijos niekaip neaptinka pažeidimų, kuriuos yra nurodę skundų autoriai – du buvę ligoninės darbuotojai. Vien šįmet ligoninės adresu į įvairias institucijas suraityta apie 20 skundų. Pasitvirtinusių tarp jų nėra. Baigusi tyrimą Kauno klinikinėje ligoninėje Valstybinės ligonių kasos (VLK) komisija konstatavo, kad VLK adresuotame skunde nurodyta informacija apie tariamus pažeidimus minėtoje ligoninėje nepasitvirtino. Tai ne pirmas ligoninei palankus tikrintojų verdiktas. Klinikinės ligoninės kolektyvas linkęs manyti, kad nesibaigiančia skundų lavina siekiama sumenkinti ligoninei sėkmingai vadovaujančio dabartinio direktoriaus Kęstučio Mazurkevičiaus nuopelnus prieš pakartotinį konkurso įstaigos vadovo pareigoms surengimą. Beje, šiandien toks konkursas rengiamas jau trečią kartą, K. Mazurkevičius – vienas iš pretendentų į ligoninės vadovus. „Skundikų burbulas bliūkšta“. VAKARO ŽINIOS
Skirtingų interesų grupių vaidai, kaltinimai neskaidriu lobizmu, politikavimu ir silpnesniųjų priespauda – taip kol kas vyksta politikų plačiai išreklamuota teismų reforma. Pagrindinę teismų grandį – apylinkės teismus – per sunkmetį ėmusi dusinti bylų lavina tiktai dar labiau didės. Po to, kai šį mėnesį įsigaliojo įstatymų pataisos, tai ėmė pranašauti patys apylinkės teismų teisėjai. Jie tikina, kad šių pataisų ir visos stringančios teismų reformos esmė tokia – aukštesnių instancijų teismai, kurie gali daryti didesnę įtaką politikams, vis dažniau linkę darbo krūvį nuo savo pečių numesti žemyn. Politikai, anksčiau žadėję viską apimančią ir revoliucinę šalies teismų sistemos reformą, dabar mėgina taikyti taktiką – žingsnis po žingsnio.
Vienas tokių žingsnių – Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisų paketas, kuris įsigaliojo spalio pradžioje. Ta proga liberalo Remigijaus Šimašiaus vadovaujama Teisingumo ministerija paskelbė pranešimą. Esą teismų sistemos darbas tampa vis sklandesnis ir operatyvesnis, mažinamas teisėjų pečius slegiantis krūvis. „Tačiau iš tikrųjų yra visiškai priešingai – tai gali patvirtinti dauguma apylinkės teismų teisėjų, kurie sudaro per 60 proc. visų šalies teisėjų. Iki šiol apylinkės teismo teisėjų darbo krūvis maždaug 7 kartus viršija apygardų teismų krūvį, o nuo šiol šis skirtumas bus dar didesnis. Štai ir visa reforma“, – paaiškino Lietuvos apylinkės teismų teisėjų sąjungos vadovas, teisėjas iš Panevėžio Arūnas Nevardauskis. „Nuo šimtų bylų dūstantys apylinkių teismai bruzda“. LIETUVOS RYTAS
