Komentuodami „Snoro“ nacionalizavimo istoriją premjeras A.Kubilius, finansų ministrė I.Šimonytė ir Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas kasdien vis keitė argumentus. Paskutinis valdžios argumentas – kad tai apskritai buvo ne bankas, o machinacijų irštva. Bet ką tada tiek metų veikė centrinis bankas ir kaip toks bankas visą tą laiką galėjo užtikrinti atsiskaitymus, lieka neaišku. Apskritai ar banko nacionalizavimas buvo Lietuvos valdžios sumanymas, ar tokia mintis kilo kur nors užsienyje? Ar tokį žingsnį lėmė centrinio banko turima informacija, ar Skandinavijos bankų spaudimas, o gal kiti net su slaptomis žvalgybų operacijomis susiję dalykai, kaip kai kas spėliojo? Kaip Lietuvoje taip žaibiškai atsirado su FTB siejamas beveik pusę milijono litų algos per mėnesį gausiantis S.Freakley, iškart po nacionalizavimo jau buvęs Vilniuje ir paskirtas laikinuoju „Snoro“„ vadovu? Pagaliau ar tai, kuo kaltintas „Snoras“, nėra būdinga ir kitiems Lietuvos bankams? LIETUVOS RYTAS
Visuomenės veikėjų ar partijų reitingai per pastarąjį mėnesį pakito nedaug, tačiau į kai kurias institucijas žmonės ėmė žvairuoti.Tai parodė lapkričio 11–20 dienomis surengta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvi apklausa. Daugeliui apklausos dalyvių klausimai buvo pateikti dar iki į viešumą išlindusios „Snoro“ istorijos, kuri baigėsi banko bankrotu, pradžios. Tačiau dalis respondentų spėjo sureaguoti į skandalą. Prieš mėnesį bankais pasitikėjo 44,2 proc. gyventojų, o nepasitikėjo 22,4 procento. Dabar šie rezultatai – atitinkamai 39 ir 30,9. Galima spėti, kad po kitos apklausos, kai daugelis žmonių jau bus patyrę „Snoro“ bankroto pasekmes, skaičiai bus dar labiau pasikeitę. Pastaruoju metu gerokai smuktelėjo ir policijos autoritetas. Spalio viduryje šia institucija pasitikėjo 44, o nepasitikėjo 23,1 proc. respondentų, o lapkritį – atitinkamai 36,7 ir 26,8 proc. Šiaip jau beveik visi politikai ir visuomenės veikėjai šįkart buvo įvertinti palankiau nei spalio mėnesį. Bene labiausiai ūgtelėjo Seimo pirmininkės Irenos Degutienės reitingas, kuris anksčiau buvo susvyravęs. konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius – jis, pagal apklausos rezultatus, toliau lieka nemėgstamiausias šalies politikas. Juolab kad dešiniesiems daugėja vilčių pasiekti neblogų rezultatų per kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus. Tiesa, konservatoriai kol kas yra tik treti partijų rikiuotėje, bet dabartinių valdančiųjų atotrūkis nuo pirmaujančių socialdemokratų ir „darbiečių“ sumažėjo. LIETUVOS RYTAS
Šiauliuose verslo konferencijoje „Antroji finansinės krizės banga?“ diskutuota, jog šios bangos Lietuva neišvengs. „Krizės – tai vis nepadaryti namų darbai“, – sakė analitikas profesorius Rimantas Rudzkis. Verslo lyderiai prisiminė, jog valdžia į „pranašiškas“ jų prognozes neįsiklausė dar prieš pirmąją bangą. „Kai kalbama, kad bus blogai, tai ir tampa blogai“, – pajuokavo R. Rudzkis. Rimtai teigė, jog pesimizmą kelia „skolinimasis ir gyvenimas ateities sąskaita.“ Lietuvos skolos – 40 procentų BVP, Latvijos – 45 procentai. „Maloni išimtis Estija – ji sukūrė stebuklą ir galėtų mokyti Europą“, – sakė profesorius. O pagal emigraciją, protų nutekėjimą pirmaujame. 2010 metais Lietuvą paliko 83 tūstančiai gyventojų, šiemet per 10 mėnesių – jau beveik 50 tūkstančių. „Kai pastatysime atominę elektrinę, Mikutavičiui teks keisti dainos žodžius, nes iš 3 milijonų mūsų bus tik pusė milijono“, – prognozavo profesorius. Jis kėlė klausimą: ar laikas pradėti tokius ambicingus projektus, kaip atominės elektrinės? ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Neseniai Lietuva pasiskolino 2 milijardus JAV dolerių. Anot S. Kropo, šis skolinimasis susijęs su „Snoro“ problemomis. Kitais metais dar teks skolintis 9,5 milijardo litų. Gediminas Rainys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas: „Ar Estijoje keliai neasfaltuoti, mokyklos be langų, vargšai gatvėse?“ „Šiaulių miestui ir rajonui kabo 800 milijonų litų skola, kada ir kaip juos atiduoti? – klausė G. Rainys. – Bet žinau, kad liksiu vienišas, ragindamas skolas mažinti iki nulio. Nes jos naudingos ir politikams, ir verslui.“ ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Pasirodo, valdžios deklaracijos, kad „Snoras“ nacionalizuotas gelbstint jį nuo bankroto, tebuvo muilo burbulas. Mat Lietuvos bankas pats prašo teismo iškelti „Snorui“ bankroto bylą. Apdraustus indėlius iki Naujųjų metų žadama kompensuoti beveik 90 proc. indėlininkų. Tačiau 1,5 mlrd. litų, kurie nebuvo apdrausti, pakibo ant plauko. Vakar po specialaus Vyriausybės pasitarimo dėl „Snoro“ banko bankroto premjeras Andrius Kubilius gyrė Lietuvos banką už tai, kad inicijuodamas banko nusavinimą, o vėliau ir bankrotą, esą užkirto kelią galimiems dar didesniems žmonių ir įmonių nuostoliams. Mat banke pasigesta net 3,4 mlrd. vertės turto. Premjeras apgailestavo, kad dėl „Snoro“ bankroto teko atidėti susitikimą Visagine su Latvijos ministru pirmininku Valdžiu Dombrovskiu dėl naujos atominės elektrinės statybos perspektyvų. Vizitą atšaukė V.Dombrovskis, nes jam teko skubiai rengti savo Vyriausybės pasitarimą dėl „Krajbanko“ ateities – bankrutuojančiam „Snorui“ priklauso 2/3 šio Latvijos banko akcijų. RESPUBLIKA
Už pusę milijono litų įdarbintas tikrinti „Snoro“ būklę amerikietis Saimonas Friklis (Simon Freakley) nusprendė savo reikmėms perimti ir šio banko individualiuose seifuose saugotą Lietuvos piliečių turtą. Į „Respublikos“ redakciją vienas po kito kreipėsi nacionalizuoto ir jau bankrutavusiu paskelbto „Snoro“ klientai, kurie banke išnuomotuose seifuose laikė šeimos relikvijas, svarbiausius dokumentus, pinigus ar net auksą. Žmonės pašiurpo, kai kilus „Snoro“ skandalui jiems buvo uždrausta net prisiartinti prie individualių seifų, iš kurių norėjo tik atsiimti esą saugiai saugotą savo nuosavybę – daiktus ir vertybes. Nors Lietuvos banko valdyba jau šią savaitę leido „Snoro“ klientams pasiimti savo daiktus iš individualių seifų, laikinasis banko administratorius Saimonas Friklis tai uždraudė neribotam laikui. S.Friklis jau vadovauja Lietuvos bankui. RESPUBLIKA
Vakar Lietuvos banko valdybai pranešus apie „Snoro“ likimą, laukiančiųjų eilės prie banko filialų nesumažėjo. Užsiimti eilės prie centrinės banko būstinės garbaus amžiaus senolė Genovaitė atvažiavo anksti. Moteris pasakojo, kad ant jos pečių dabar ne tik pačios finansinės problemos, bet ir šimtametės motinos, kuri nebegali savimi pasirūpinti. „Sausio 13-ąją netekau sūnaus, kovojusio už Lietuvos laisvę, o dabar pažiūrėkit, kaip už tai atsilygina valstybė. Valdžia nesugebėjo sukontroliuoti milžiniškos aferos jiems prieš nosį“, – nusivylimo neslėpė moteris. VAKARO ŽINIOS
Išgyvenus 1992–1994 metų finansines audras (kai masiškai bankrutavo bankai ir pražuvo pirmieji indėliai) atrodė, kad Lietuvos bankas, Lietuvos Seimas ir Lietuvos Vyriausybė pradėjo kontroliuoti finansų įstaigas. Ir abejoti nebuvo pagrindo žinant, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas samdomas už 25 tūkst. litų mėnesio algą! O jo pavaduotojai – už 20 tūkst. kiekvienas! Bet susidaro įspūdis, kad šiame poste gera alga mokama kaip tik už nieko neveikimą. „Vakaro žinios“ aiškinosi, kuriuose bankuose vyko tikros aferos, o kurie aferų pretekstu buvo šiaip valdžios struktūrų sunaikinti. VAKARO ŽINIOS
Ekonomikos profesorius, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys pripažįsta, jog šiandien chaoso bei miglos bankiniuose reikaluose ne ką mažiau, nei pirmaisiais metais atgavus nepriklausomybę, juolab jog šiandieninę įvykių raidą buvo galima nuspėti. Tik ar norėta? Ūkio ministras Rimantas Žylius pareiškė, kad žmonės turėtų rinktis teisingus bankus. „Man atrodo, ministras praleido progą patylėti. Ką reiškia tokia frazė? Ogi nieko. Nes žmonės ir patys žino, kad rinktis reikia atsargiai. Tačiau yra kita medalio pusė: ponas Žylius yra psichologas, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas – teisininkas. Klausimas, ar tai, t. y. kompetencijos dalykai, ir nesuvaidino pagrindinio vaidmens. Nes žmonės turi turėti ir politinę patirtį, o šiuo atveju žmogus ne tik be patirties specializuotoje srityje, bet ir pačioje politikoje iš kažkur staiga ateina vadovauti Lietuvos ūkiui. Manau, kvalifikacijos abiem šios komandos nariams galėjo pritrūkti“, kalbėjo Povilas Gylys. VAKARO ŽINIOS
Gali būti, kad po vakarykštės Andriaus Kubiliaus pasakytos minties, kad „Snoras“ mažai kuo priminė banką – veikiau piramidės principu sukonstruotą finansinių aferų piramidę, ims aiškėti naujų faktų, kodėl „Snorui“ prireikė laikraščio. Dabar kyla klausimas, ar „Lietuvos rytas“ buvo finansinės aferos dalis, ar, „Snorui“ įsigijus šį dienraštį, staiga banke padaugėjo valstybinių įmonių ir institucijų sąskaitų. Įtarimų kelia ir tai, kad „Lietuvos rytas“ garsėjo kaip buvusio valstybininkų klano gynėjas. Galbūt tikėtasi, kad valstybininkai, kurių įtaką Lietuvai dienraštis net nesimaskuodamas tikėjosi sugrąžinti, apsaugos „Snoro“ finansinę piramidę? Tačiau koją pakišo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, labai sumažinusi vadinamųjų valstybininkų klano įtaką. KAUNO DIENA
Kas dabar laukia „Lietuvos ryto“? Toks klausimas kilo ne vienam žmogui po triukšmingo „Snoro“ bankroto, nes dienraščio vardas pastaruoju metu buvo neretai linksniuojamas su banku – mat jis buvo investavęs į „Lietuvos ryto“ bendrovę. „Mes buvome, esame ir būsime“, – vakar garantavo „Lietuvos ryto“ grupės vadovas, dienraščio vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas. – „Snoro“ banko einamosiose sąskaitose visos Lietuvos ryto„ grupės bendrovės laikė 2,23 milijono litų. Didžiosios dalies šių pinigų, matyt, jau neatgausime. Nors jau lapkričio 14–osios vakare mes turėjome itin patikimos informacijos apie grėsmes “Snorui„ ir galėjome suspėti savo pinigus pervesti į kokį nors kitą banką, taip nepasielgėme. Nemanau, kad tas sprendimas “Snore„ palikti sąskaitas buvo mūsų klaida. Netekti pinigų, kuriuos galima vėl uždirbti, nepalyginti mažesnė bėda nei prarasti skaitytojų pasitikėjimą.“ „Lietuvos rytas“ neteko pinigų, bet liko tvirtas. LIETUVOS RYTAS
Buvę „Snoro“ savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, kurie pagal Europos arešto orderį užvakar buvo sulaikyti Londone, dar bent dvidešimt dienų nebus perduoti Lietuvai. Penktadienio popietę Vestminsterio magistrato teisme Londone pradėta nagrinėti ekstradicijos byla – Lietuva prašo išduoti įtariamuosius V.Antonovą ir R.Baranauską. Jie abu iškart pareiškė, kad nesutinka būti perduoti Lietuvai. Tai reiškia, kad sprendimą turės priimti Londono teismas. Mažiau nei parą už grotų praleidę įtariamieji vakar atgavo laisvę. Procesui vadovaujanti teisėja Carolin Tubbs sutiko skirti kardomąją priemonę – piniginį užstatą. V.Antonovo advokatų prašymas įtariamąjį paleisti už 300 tūkst. litų buvo patenkintas. R.Baranauskas paleistas už 800 tūkst. litų, kuriuos sumokėjo advokatų kontora „Mishcon de Reya“. Jis kasdien nuo 20 iki 22 valandos turės registruotis Bromlio policijos stotyje Kento grafystėje. V.Antonovas policijoje turės pasirodyti tris kartus per savaitę – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Iš abiejų įtariamųjų pareigūnai paėmė pasus ir uždraudė tvarkyti bet kokius kelionių dokumentus. R.Baranauskas ir V.Antonovas turėjo patvirtinti, kad turi tik vienos šalies pilietybę, ir pasižadėti, jog neišvyks iš Jungtinės Karalystės. LIETUVOS RYTAS
Anapilin neseniai išėjusios žinomos scenografės J.Paulėkaitės motina vis įtariau žiūri į savo žentą. „Kas ta Olga? Mano draugė“, – tai iš žento išgirdusiai scenografės Jūratės Paulėkaitės motinai atsivėrė akys. Įtarusi, kad žentas galėjo meluoti ne tiktai jai, bet ir teisėsaugai, moteris nutarė apskųsti ikiteisminio tyrimo nutarimą dėl jos dukters mirties aplinkybių. Šią savaitę gavę iš Vilniaus prokurorų laišką Ignalinoje gyvenantys Aldona ir Algimantas Paulėkai neranda ramybės nei dieną, nei naktį. Tai, kad jos žentas Nacionalinio dramos teatro direktorius 42 metų Martynas Budraitis savo žmoną Jūratę buvo iškeitęs į gerokai jaunesnę draugę, A.Paulėkienė sužinojo tik iš šio laiško. Nors prokuratūros siųstame dokumente rašoma, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog jų dukters atžvilgiu galėjo būti padaryta nusikalstama veika, ikiteisminis tyrimas scenografės tėvams atskleidė iki tol daug nežinomų aplinkybių. LIETUVOS RYTAS