Politikai nesužavėti pasiūlymo keleriais metais sumažinti amžiaus cenzą kandidatams į Seimą, todėl parlamente greičiausiai nebus surinkta užtektinai balsų, kad būtų priimta tokia Konstitucijos pataisa. Šią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas planuoja svarstyti dar prieš beveik trejus metus įregistruotą Konstitucijos 56-ojo straipsnio pataisą, numatančią, kad kandidatuoti į Seimą galėtų Lietuvos piliečiai, kuriems rinkimų dieną sukako ne 25 metai, kaip nustatyta dabar, bet 21 metai. 2008 m. pabaigoje Darbo partijos atstovo Vytauto Gapšio parengtą ir pasiūlytą Konstitucijos pataisą parėmė 44 parlamentarai – daugiausia iš opozicijos, taip pat keli valdančiosios koalicijos atstovai. Tačiau per 3 metus parama šiam pasiūlymui gerokai priblėso. Pasak V. Gapšio, Konstitucijos pataisa dėl 21 matų amžiaus cenzo nustatymo kandidatams į Seimą parengta atsižvelgiant „į dalies jaunimo organizacijų prašymą ir įvertinant kitų ES šalių patirt“. Kol kas kitąmet vykstančiuose Seimo rinkimuose galės kandidatuoti asmenys tik nuo 25-erių. „Į Seimą – 21-ų metų?“ KAUNO DIENA
Daugiau nei 160 vaidmenų teatro scenoje, daugiau nei 100 – kino filmuose, viena knyga ir tūkstančiai prisiminimų artimųjų, draugų bei kolegų širdyse – tiek visko paliko prieš daugiau nei trejus metus anapus išėjęs aktorius Algimantas Masiulis. Jo 80-mečio proga pirmadienį Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje buvo surengtas iškilmingas vakaras. „Visada sakydavau, kad ne sveikata yra didžiausias turtas. Didžiausias turtas yra garbė. Ir man svarbu, ką žmonės apie mane kalbės po mano mirties“, – taip gyvas būdamas sakė aktorius A. Masiulis. Jo atminimo vakaras buvo kupinas gerų žodžių, šmaikščių pasakojimų ir gyvenimo išminties perlų, o netrukus knygynuose turėtų pasirodyti ir teatrologės Elvyros Markevičiūtės knyga apie aktorių – „A. Masiulis: siela po Teutonų riterio šarvais“. RESPUBLIKA
Pirmadienį Joniškyje pristatyta rekonstruotų Lietuvos istorinių I–XVI amžiaus kostiumų kolekcija. 12 skirtingų amžių kostiumų pristatė rekonstruktorė, humanitarinių mokslų daktarė Daiva Steponavičienė–Rugiaveidė. Drabužiai buvo sukurti pagal Lietuvos laidojimo paminklų medžiagą – papuošalus, metalines drabužių detales ir tekstilės skiautes. Šiuo pasirodymu pradėtas Saulės mūšio pergalės 775–osioms metinėms skirtas renginių ciklas. „Joniškyje pristatyti rekonstruoti istoriniai kostiumai“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Šiauliuose spalio 1-ąją, Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, numatoma gausybė nemokamų renginių – šiemet ne tik kavinėse kava ir arbata senjorai bus vaišinami, bet galės pasižiūrėti spektaklį, filmą ar pasimaudyti nemokamai baseine. Naujovė, pasak programą senjorams pristačiusios vicemerės Danguolės Martinkienės, tai, kad šiemet net Šiaulių dramos teatras atvėrė duris į nemokamą spektaklį. Spalio 1 d. specialiai senjorams bus rodoma Marijos Lado dviejų dalių komedija „Labai paprasta istorija“, režisuota Gyčio Padegimo. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Klaipėdos krašto musulmonų bendruomenės prašymu Lėbartų kapinėse ketinama skirti vietų islamo išpažinėjams laidoti. Planuojama, kad Klaipėdos musulmonų bendruomenės poreikiams kapinių ribose bus skirtas apie 10–20 kapaviečių sektorius. Kur jis galėtų atsirasti, ketinama derinti su uostamiesčio savivaldybe. Dėl to Į Klaipėdos valdžią kreipėsi Klaipėdos krašto musulmonų bendruomenės „Iman“ pirmininkas Šamilis Gumerovas. VAKARŲ EKSPRESAS
Šiaulių apygardos prokuratūra atnaujino tyrimą dėl naujosioms miesto kapinėms supirktos žemės. Nurodymą iš sostinės gavę pareigūnai aiškinsis, ar iš saviškių supirkus žemę nepažeistas viešasis interesas. Beveik 10 mln. litų ištaškę Šiaulių politikai niekaip neišsikapsto iš užburto rato – miestas visiškai praskolintas, pinigai jau išleisti, o skandalingųjų kapinių projektas nejuda iš vietos. Tiesa, savivaldybės vadovai bando tęsti pirmtakų darbus, bet jų užmačioms koją kiša šiauliečiai parlamentarai Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulikas. Išnagrinėjusi jų skundą Generalinė prokuratūra nurodė šiauliečiams prokurorams išsiaiškinti visas žemės pirkimo peripetijas ir, jei prireiks, kreiptis į teismą dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo. Žemė naujosioms kapinėms Daušiškių (Šiaulių r.) kaime pirkta kosminiais įkainiais, o didžiausia kaina buvo sumokėta už tuomečio mero Genadijaus Mikšio uošvės ir kitų giminaičių žemę. „Kapinių istoriją tirs prokurorai“. LIETUVOS RYTAS
Pernai gruodį įsigaliojusios Baudžiamojo kodekso pataisos, kriminalizuojančios neteisėtą praturtėjimą, gali tapti neveiksnios, jei ikiteisminio tyrimo pareigūnams nepavyks demaskuoti fiktyvių sandorių ir pažymų, kuriomis, pasirodo, dangstosi ne tik nusikaltėliai, bet ir valstybės tarnautojai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) atliekami 34 su minėta kodekso pataisa siejami ikiteisminiai tyrimai. 4 iš jų jau baigti, o baudžiamoji atsakomybė – neteisėtu būdu įgyto turto konfiskavimas – pritaikyta tik vienu atveju. „Per mažai laiko, todėl dar nėra susiformavusi teismų praktika“, – aiškino FNTT direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas. Pirmadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto surengtoje diskusijoje jis pripažino, kad didžiausia tyrėjų problema – asmenų bandymai pateikti fiktyvias pažymas, neva įrodančias lėšų, kurias tyrėjai įtaria įgijus neteisėtu būdu, kilmę. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prie Finansų ministerijos per 8 mėnesius teisėsaugai perdavė 48 medžiagas, kuriose įžvelgia neteisėto praturtėjimo požymių, apie 30 bylų inspektoriai dar analizuoja. „Vagys dangstosi skolos rašteliais“. RESPUBLIKA
Prieš dvi savaites dingusi ukmergiškė 50-metė Danutė Žiulienė sekmadienį buvo rasta negyva apleistoje sodyboje. Moterį mirtinai sužalojo elektros srovė, tekėjusi nutrūkusiu elektros laidu. Sekmadienio popietę Ukmergės prieigose esančio Tvarkų kaimo vienkiemyje negyvėlę aptiko į čia esantį sodą obuolių pasirinkti atėjusi moteris. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai lavoną apžiūrėjo tik atvykus elektros tinklų darbuotojams, kurie pašalino gedimą. Vėliau nustatyta, kad tai – ieškoma S. Daukanto gatvės gyventoja D. Žulienė. Spėjama, kad moteris žuvo norėdama patraukti jos kelyje atsiradusį laidą. Apie jos dingimą policijai pranešė jos duktė, kuri motinai prisiskambinti negalėjo nuo rugsėjo 5-osios. Kaip laidas atsidūrė ant žemės, aiškinsis bendrovės LESTO specialistai. „Pradingėlę rado negyvą“. LIETUVOS RYTAS
Tuoj bus jau dveji metai, kai po lemtingųjų šūvių Kaune, įsisiūbavus vadinamajam pedofilijos skandalui, Lietuvą nevengiama piktai pavadinti pedofilų rojumi. O pedofilų skaičių didina dar ir tie, kurie be jėgos, be prievartos ir už atlygį naudojasi paauglių teikiamomis lytinėmis paslaugomis. Apie nepilnametes prostitutes skaitykite straipsnyje „Kiek metų jauniausiai Lietuvos prostitutei?“
Kol įvairių institucijų pareigūnai bando išsiaiškinti, kaip pernai Raseinių lopšelyje–darželyje „Liepaitė“ vaikai per dieną pagal dokumentus suvalgydavo net po kelis kilogramus daržovių, kilo įtarimų, kad finansinių pažeidimų tradicijos darželyje galėjo būti tęsiamos ir šiemet. Šiuo metu darželyje atliekamas auditas, o įtarimų dėl galbūt ir šiemet darželyje vykdytos neskaidrios veiklos kilo naujajai „Liepaitės“ direktorei Aušrai Jankauskienei, konkursą laisvoms lopšelio–darželio „Liepaitė“ vadovės pareigoms laimėjusiai prieš porą mėnesių. Raseinių savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierei beveik prieš pusmetį atskleidus gausybę pažeidimų lopšelyje–darželyje „Liepaitė“ policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo. Šiuo metu byloje yra atliekamas 2009 ir 2010 metų ūkinės–finansinės darželio veiklos patikrinimas, kurio išvadų Raseinių teisėsaugininkai tikisi sulaukti jau šį mėnesį. „Finansinė velniava iš darželio traukiasi nenoriai“. RESPUBLIKA
Šiais laikais gyventi už grotų gali būti daug patogiau nei senelių namuose. Pensiją gaunančiam kaliniui nereikia mokėti už šildymą, patalpų nuomą, maistą ir kitas komunalines paslaugas. Tuo tarpu pensininkams, gyvenantiems slaugos namuose, valstybė iš pensijos atskaito ne tik už jų priežiūrą, bet ir maistą, nakvynę ir t. t. Retas minimalias pajamas gaunantis lietuvis išgali žiūrėti žinias per plazminį televizorių ar nusipirkti naują DVD. O kaliniai išgali. Nes už jų pragyvenimą moka mokesčių mokėtojai. Tie patys, iš kurių jie laisvėje vogė, reketavo, smurtavo ar net juos žudė. Nieko nuostabaus, kad iš įkalinimo įstaigų į laisvę išėję žmonės nebemoka gyventi savarankiškai. Juk jiems nelaisvėje net maisto patiems gaminti nereikėdavo. Galbūt valdžiai reikėtų pirmiau pasirūpinti ne anapus, bet šiapus grotų likusiais gyventojais? VAKARO ŽINIOS
