Antanas Smetona

Minint prezidento Antano Smetonos 150-ąsiais gimimo metines, Istorinės Prezidentūros Kaune lankytojams po 90 metų vėl atveriamas prezidento dovanų kambarys. Kaip pranešė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, šis kambarys prezidento rūmuose atsirado po 1934-aisiais visoje Lietuvoje švęsto prezidento 60-mečio. Dovanų jubiliatui buvo tiek daug ir tokių įvairių, kad nutarta įrengti atskirą dovanų kambarį-muziejų.

Nori nenori, vykstant didesniems oficialiems Lietuvos ir užsienio diplomatų susibūrimams, žmonių akys krypsta į mūsų atstovus – Prezidentą ir jo žmoną. Lietuviai linkę drąsiai viešai aptarinėti Dianos Nausėdienės stilių, suknelių ir šukuosenų pasirinkimus. Įdomu, kokia viešumoje pasirodydavo prieš šimtą metų buvusi pirmoji pora – Antanas ir Sofija Smetonos.  Istorinės Prezidentūros Kaune muziejininkė dr.

Laisvės partija užsimojo keisti kai kurių lietuviškų pavardžių galūnes. Be jau dabar esančių galūnių -ė ir -ienė, Seimo laisviečiai siekia, kad moterys galėtų pasirinkti ir galūnę -a. Pavyzdžiui, jei vyro pavardė Šarka, identišką pavardę galėtų turėti ir moteris. Tai siūlanti Seimo laisvietė aiškina, kad poreikis ir susidomėjimas iš visuomenės yra milžiniškas. O kalbos komisijos ir kalbininkų tokie laisviečių užmojai neįtikina.

Istorikas, naujos knygos apie Lietuvos politiką tarpukariu „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje, 1934–1939 (1940)“ autorius Algimantas Kasparavičius sako, kad tiek anuomet, tiek dabar svarbu vertinti aplinkybes, kuriose gyvename ir nekeikti savo geopolitinio likimo. Istorikas įsitikinęs, kad politinis įžvalgumas ir „didelio paveikslo“ matymas nebuvo svetimas tarpukario politikams, bet būta ir politinio aklumo, kuris, deja, nešė mirtį.

Seime šią savaitę svarstant, kokioms sukaktims paminėti daugiausiai dėmesio skirti 2024 metais, vėl kilo ginčai dėl prezidento Antano Smetonos asmenybės. Per balsavimą nuspręsta 2024-uosius skelbti nebe prezidento A. Smetonos ir jo žmonos Sofijos Smetonienės, kaip buvo ankstesniame projekte, o diplomatų Lozoraičių metais: už tai buvo 94 Seimo nariai, prieš – šeši, susilaikė 20 parlamentarų.

Palangoje atidengtas paminklas pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Objektas turėjo iškilti Vilniuje, tačiau sostinėje tapo nereikalingas, tad jį priglaudė kurortas. Dėl tokio įvykių posūkio menininkai paminklą net turėjo koreguoti. O atidengimo ceremonijoje dalyvavęs dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Smetona bus pagerbtas ir sostinėje. Palangoje atidengiamas paminklas Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Jis šiame kurorte labai mėgo lankytis.

Palangoje atidengtas paminklas paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai. Paminklo atidengimo renginyje dalyvavo šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, tiegiama pranešime spaudai. „Šiandien švenčiame ypatingą progą.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad atidengus paminklą buvusiam pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai jo atminimas bus įamžintas ir sostinėje.  Vilniui atsisakius idėjos sostinėje pastatyti paminklą Gedimino pr. – Vilniaus gatvės skvere, paminklui vietą rado Palanga – miestas, kuriame prezidentas lankė mokyklą ir mėgo ilsėtis.  „Vilnius atsisakė ne apskritai įamžinimo, o šito  įamžinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad savivaldos rinkimuose Vilniuje balsuos už pokyčius ir idėjas, kurios bus ne tik iškeliamos, bet ir įgyvendinamos. „Jau žinau, už ką balsuosiu. Balsuosiu už pokyčius, balsuosiu už tai, kad idėjos nebūtų tik iškeliamos ir pakibtų ore, bet ir būtų įgyvendinamos. Kad mano mieste, kuriame tikrai jaučiuosi laimingas, būtų patogiau gyventi, paprasčiau gyventi. Tikiuosi, kad tuos pokyčius atneš naujoji taryba, naujasis meras.

Palangoje antradienį atidengiamas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai skirtas paminklas. „Paminklas prezidentui A. Smetonai pastatytas Birutės alėjos ir A. Mickevičiaus gatvės sankryžoje esančiame skvere Palangoje, prieš vilas „Romeo“ ir „Džiuljeta“, šalia „Baltosios“ vilos, kurioje A. Smetona dažnai ilsėdavosi, o taip pat – spręsdavo darbinius klausimus“, – nurodo Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė. Atidarymo renginyje dalyvaus šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Apklausa rodo, kad keturi iš dešimties gyventojų pritaria paminklo Antanui Smetonai statymui Vilniuje ir beveik tokia pat dalis šalies gyventojų tam nepritaria, pirmadienį skelbia portalas LRT.lt. Paminklo statymui pritaria 40 proc. respondentų, tačiau beveik tiek pat, 38 procentai, nurodo tam nepritariantys. Anot LRT,  idėjai, kad Vilniuje turi būti pastatytas paminklas A. Smetonai, santykinai kiek dažniau pritaria moterys (41 proc. pritaria ir 36 proc.

Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė įplieskė aršias diskusijas dėl moterų pavardžių rašybos. Laisvietė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl galimybės rašyti ištekėjusių moterų pavardes su galūne - a. Pavyzdžiui, Alekna arba Šarka. Tačiau tam priešinasi Valstybinė lietuvių kalbos komisija – Pakarklytės siūlymą ji atmetė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nemananti, kad Vilniuje reikia pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos paminklo bei ragina svarstymus dėl panašių klausimų atidėti po rinkimų. „Jeigu jūs klausiate mano asmeninės nuomonės, ar reikia Vilniuje tokio paminklo, manau, kad ne“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Ar reikia Vilniuje paminklo Antanui Smetonai? Nors sostinės valdžia žalią šviesą paminklui jau uždegė, aršios diskusijos dėl pirmojo prezidento istorinio palikimo netyla. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas piktinasi, kad Vilnius statys paminklą „autoritarui, kuris nužudė demokratiją“. Dalis istorikų aiškina, kad ne visa kritika Smetonai pelnyta.

Įgyvendinti gruodį Seimo priimtą vadinamąjį desovietizacijos įstatymą gali užtrukti ne vienus metus, kol kas tam neskirta ir lėšų, sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys. Jis prognozuoja, kad dalies gyventojų nepasitenkinimą įgyvendinant įstatymą gali sukelti daugiausiai gatvių pavadinimų keitimas, nes išklausyti jų nuomonę pagal įstatymą nenumatoma.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl paminklo pirmajam Lietuvos prezidentu Antanui Smetonai šalia Vilniaus senojo teatro statymui, kultūros ministras Simonas Kairys sako, jog į procesą nesikiš. „Ne, – BNS sakė jis paklaustas ar nesikiš į statymo procesą. – Aš tikrai linkęs nesikišti“. Diskusijos objektu tapo prieštaringų vertinimų sulaukiantis A. Smetonos atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Dalis švietimo ekspertų tvirtina, kad rusų kalba ir rusiškos mokyklos – tik problemų pradžia. Lietuvių kalbos neišmokę vaikai negali gerai integruotis į visuomenę, o tai veda prie užsidarymo rusakalbių socialiniame burbule ir tapimo nelojaliais Lietuvai piliečiais. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilniuje, šalia Halės turgaus susikalbėti lietuvių kalbos gali ir nepakakti.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė siūlymui paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai statyti J. Basanavičiaus gatvėje, skvere priešais Vilniaus senąjį teatrą. Už tokį sprendimą balsavo 18 tarybos narių, keturi susilaikė. „Prezidento A. Smetonos įamžinimo vieta parinkta atsižvelgus į vilniečių nuomonę.

Svarstydamas siūlymus skelbti atmintinus metus Seimas šią savaitę susikirto dėl prezidento Antano Smetonos asmenybės. 45 parlamentarai kartu su kitais siūlymais dėl sukakčių pateikė projektą kitąmet minint 150-ąsias A. Smetonos gimimo metines 2024 metus paskelbti jo vardo metais.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo nustatyti minimas datas 2023 ir 2024 metams: būtų paminėtos sukaktys nuo Vilniaus miesto 700-ojo gimtadienio iki narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmečio. Seimo komisija registravo nutarimo projektą, pagal kurį 2023-ieji būtų paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus metais, paminint, kad 1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.

Paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai Palangoje turėtų būti pastatytas kitąmet, teigia savivaldybė. „Paminklas prezidentui Antanui Smetonai šiuo metu yra projektuojamas, jis bus pastatytas kitais metais“, – BNS sakė kurorto mero patarėja Jurgita Vanagė. Liepą Vyriausybė perdavė Palangos savivaldybei autorines paminklo teises, dar anksčiau, gegužę, Ministrų kabinetas Palangai perdavė patį paminklą.

Buvęs premjeras, dabar Seimo narys Saulius Skvernelis į bylą dėl užrašų ant kelio šalia namų įtraukė žinomą kalbininką Antaną Smetoną. Buvęs tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėjas Gediminas Vaitkevičius pirmos instancijos teismo liepą buvo išteisintas dėl politiko šmeižto, tačiau nukentėjusysis S. Skvernelis ir prokuratūra šį nuosprendį apskundė. Dabar byla apeliacine tvarka nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.

Padarę trumpą trijų savaičių pertrauką ir vėl beprotiškai išsiilgę kelionių, aktoriai bičiuliai Audrius Bružas ir Leonardas Pobedonoscevas sugrįžta į TV3 televizijos ekranus kartu su vasaros projektu „Maisto kelias“. Jau šį šeštadienį jų lauks penktoji kelionė, kurioje juodu pažins sūrininkystės amato šaknis, sužinos žemaitiško kastinio paslaptis ir liežuvius pakutens itin aštriais Lietuvoje gaminamais padažais.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Kultūros ministerijos siūlymui, kad pradžioje Vilniuje pastatyti planuotas paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai būtų pastatytas Palangoje. Kultūros ministras Simonas Kairys informavo Vyriausybę, kad su tuo sutinka ir patys paminklo, laimėjusio Vyriausybės skelbtą konkursą, autoriai bei Palangos savivaldybė, pasiūliusi monumentą statyti šiame mieste, kai iškilo nesutarimų su Vilniaus miesto savivaldybe.

Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis kritiškai vertina, kad pirmojo šalies prezidento Antano Smetonos paminklas Vilniuje gali taip ir neiškilti. Jis tokį sostinės valdžios elgesį pavadino apgailėtinu. „Tai yra apgailėtina. Aš nemanau, kad sostinė nenori [paminklo]. Nenori sostinės meras ir valdančioji dauguma. Vytis – Kaune, Smetonos paminklas Palangoje, nacionalinis stadionas Kaune, koncertų salė kažkur irgi Klaipėdoje atsiras.

Vilniaus valdžiai, stabdančiai paminklo Antanui Smetonai įgyvendinimą, trūksta politinės valios, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Dar vienas liūdesys. Man labai apmaudu konstatuojant tai, kas įvyko per pastaruosius metus, daryti išvadą, kad aš aiškiai matau politinės valios stoką. Pirmiausia – Vilniaus savivaldybėje“, – žurnalistams ketvirtadienį Vilniuje sakė G. Nausėda.

Vilniaus savivaldybei dvejojant dėl paminklo tarpukario prezidentui Antanui Smetonai konkurso rezultatų, kultūros ministras Simonas Kairys neatmeta, kad idėja gali likti neįgyvendinta. Jis sakė antradienį aptaręs situaciją su konkursą laimėjusios idėjos autoriais, kurie „yra nusivylę“ abejonėmis ir vis dar pasigenda oficialios savivaldybės pozicijos šiuo klausimu.

Prieš 103 metus dvidešimt vyrų susirinko viename sostinėje įsikūrusiame bute, pasirašė Nepriklausomybės aktą ir grąžino Lietuvą į pasaulio žemėlapį. Nors signatarų likimai ir susiklostė skirtingai, o jų pasirašytas dokumentas ilgą laiką laikytas dingusiu, dvidešimt skirtingų profesijų ir politinių pažiūrų žmonių atstatė Lietuvos valstybę.

Kitąmet Vilniuje turėtų būti pradėti paminklo tarpukario prezidentui Antanui Smetonai statybos darbai. Nutarta, kad bus įgyvendinamas konkurse pirmą vietą laimėjęs projektas „622522“. „Su jo autoriais pasirašyta autorinė licencinė sutartis, jiems perduotos autorių teisės“, – BNS sakė Kultūros ministerijos atstovė Jana Mikulevič. Anot jos, visi projekto įgyvendinimo darbai turėtų būti pradėti kitąmet.

Paminklo Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkurso komisija pirmosios vietos laimėtoju išrinko „Gedimino-Antano Sakalio projektavimo firmos“ projektą „622522“. Projekto autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.

Daugiau nei šimtmetį lietuvių širdyse nugulusi „Tautiška giesmė“, nors ir jauna, lyginant su kitų šalių himnais, bet ypatinga. Svarbu tai, kad kur kas ilgiau nei pats gyvuoja, himnas buvo uždraustas, žmonės už jo giedojimą persekioti, todėl „Tautiška giesmė“ žmonių lūpose įgavo protesto formą. Portalas tv3.lt su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentu, kalbininku Antanu Smetona pasikalbėjo apie tai, kuo ypatingas dar XIX a. sukurtas Lietuvos himnas.

Pasienio miestelyje prie Latvijos Saločiuose gyvenantis pensininkas savo kiemą pavertė išskirtiniu paminklų parku šalies prezidentams: nuo pirmojo skirto Antanui Smetonai iki dabartinio išrinkto šalies prezidento Gitano Nausėdos. Ant granito plokščių puikuojasi ne tik gyvų ir mirusių prezidentų portretai, bet ir išgraviruotos jų gimimo bei mirimo datos. Tiesa, paminklai yra ne menininkų darbo, o paprastų antkapių meistrų, bet salotietis to kapų puošmenomis nevadina.

Vyriausybė nutarė Vilniuje kitąmet įamžinti Antanto Smetonos atminimą. Šalia Gedimino prospekto esančiame skverelyje skulptūra bus statoma už beveik 300 tūkstančių eurų. Dalis vilniečių, istorikų, politikų mano, kad pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas buvo valstybės tėvu, paklojo demokratijos pamatus, iškovojo šaliai Vilnių.

Vyriausybė pritarė siūlymui Gedimino prospekte Vilniuje pastatyti paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, vadovavęs premjero sudarytai darbo grupei, sako, kad tarpukario Lietuvos kontekste būtų „būtų sunku surasti asmenybę, kuri galėtų prilygti Antanui Smetonai“. „Mūsų pareiga – tinkamai pagerbti ir įamžinti  A. Smetonos tragišką asmenybę, pirmąjį ir ilgiausiai poste išbuvusį Lietuvos Prezidentą, ryškų intelektualą, aktyvų vi...

Premjero sudaryta darbo grupė siūlo paminklą pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai statyti Gedimino prospekte Vilniuje, šalia buvusio centrinio knygyno. Darbo grupei vadovavęs Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis teigia, kad svarstytos penkios galimos vietos paminklui, tačiau pasirinkta nedidelė aikštė Gedimino prospekte, nes ši erdvė tiesiogiai susijusi su valstybės atkūrimo istorija.

Tarpukario laikais čia dažnai viešėdavo Prezidento Antano Smetonos šeima, vykdavo prašmatnūs pokyliai, aikštėje ratus sukdavo žirgais kinkytos karietos, virdavo meilės aistros, ne vienas vakaras praleistas kortuojant, vaišinantis apylinkėse skintų žolelių arbata ar tiesiog lepinantis saulės voniomis ir pokalbiais. Būtetent tokia ne vieną dešimtmetį buvo Prienų rajone trijų brolių Frenkelių 1887 metais įkurto Daukšiagirės dvaro kasdienybė, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausybė inicijuoja paminklą Vilniuje pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę, kuri organizuos paminklo sukūrimo darbus, ketvirtadienį pranešė Vyriausybė.  „Manau, išties simboliška, jog šiemet, švęsdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-etį, imamės sostinėje tinkamai įamžinti istorijos raidai, o ypač lietuvybės puoselėjimui svarbią asmenybę.

Grįžtama prie sumanymo Vilniuje pastatyti paminklą prezidentui Antanui Smetonai, rašo naujienų portalas 15min.lt. Premjero potvarkiu kuriama darbo grupė paminklo Vasario 16-osios akto signatarui, Lietuvos Tarybos pirmininkui, prezidentui Antanui Smetonai Vilniuje sukūrimo darbams organizuoti. „Tai yra tiek Vyriausybės kanceliarijos, savivaldybės, Prezidentūros bendra nuostata, kad turėtume ir Antanui Smetonai tinkamą pagarbą atiduoti.

Pirmojo šalies vadovo Antano Smetonos atminimas turėtų būti deramai įamžintas ir sostinėje Vilniuje, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Vilniuje daug kas turėtų būti įamžinta. Kaip žinote, neatsirado vietos Vyčiui, neatsiranda vietos A. Smetonai, bet negaliu pasakyti, kad viskas yra taip blogai, nes atsirado puikus paminklas Jonui Basanavičiui.

Po aštuonių dešimtmečių į Lietuvą sugrįžo itin prabangi prezidento Antano Smetonos auksinė plunksna. Muziejininkai tikisi, kad Amerikos lietuvių fondo dovana ne tik papuoš Signatarų namus, bet ir leis pažinti mažai žinomą tarpukario Lietuvos prezidento pusę. Antano Smetonos auksinė plunksna į Signatarų namus atkeliavo kaip Amerikos lietuvių kultūros archyvo dovana. Šiandien ji išdidžiai pristatyta likus vos dviem dienom iki 145-ųjų prezidento gimimo metinių.

Žydų bendruomenės pirmininkė įsižeidė, kai Vytautas Landsbergis pavartojo žodį „žydelka“, tačiau patyręs politikas tvirtina, kad nebuvo suprasta jo ironija ir jis visai nenorėjo įžeisti Lietuvos žydų. Tvyrant įtampai, dėl kurios laikinai buvo uždaryta Vilniaus sinagoga, portalo tv3.lt kalbintas ekspertas pastebi, kad net ir nekaltas žodelis rodo buitinį antisemitizmą ir nereiktų stebėtis, dėl jautrių žydų bendruomenės reakcijų.

Prezidento institucija Lietuvoje tvirtai stovi ant kojų, bet taip buvo ne visada. Kuriantis Lietuvos valstybei visuomenė ir politikos elitas aršiai diskutavo, ar mums reikia prezidento, ką jis darys ir ar nereiks jam lankstytis kaip carui. Tarpukario Lietuvos žmonės nepatikliai žiūrėjo į aukščiausios valdžios simbolius ir tik laikui bėgant suvokė, kad prezidentas – ne caras ir jį labai lengva pakeisti.

Beveik kiekviename Lietuvos krašte galima pasigėrėti puikiais Lietuvos istorinę praeitį menančiais dvarais. Aukštaitija – ne išimtis. Čia, naujam gyvenimui yra atgijęs ne vienas dvaras. O šiomis dienomis šie vilioja gyva muzika, gardžiu tautiniu maistu, įspūdingomis programomis ir aktyvia veikla. Tad ką verta pamatyti, kur nuvykti, ir kur apsistoti. Taujėnų dvaras Taujėnų dvaras – neabejotinai vienas įspūdingiausių atgimusių dvarų, kuris savo gyvavimo metus skaičiuoja jau nuo XVI a. pabaigos.

Šių metų rugpjūtį Ukmergės rajone, Užulėnyje, planuojama pastatyti paminklą tarpukario Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Šis paminklas gaminamas Vilniuje. „Tai bus pirmas paminklas mūsų krašte, Ukmergėje, prezidentui“, – BNS sakė Ukmergės meras Rolandas Janickas. „Darome nepadarytą dalyką, ką turėjome mes, jo žemiečiai, padaryti daug anksčiau“, – pridūrė jis. Paminklo statymą inicijavo rajono savivaldybė.

Prašymą perlaidoti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikus Lietuvoje ir Vilniuje jam pastatyti paminklą parlamentarai įgyvendins savaip. Daugumos sprendimu – pirmiausiai sostinėje turėtų išdygti paminklas A. Smetonai, o tik tada galima pradėti derybas su jo artimaisiais dėl palaikų pargabenimo į Lietuvą. Asociacija „Mūsų tautos atmintis“ kreipėsi į Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją, prašydami perlaidoti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikus Lietuvoje.

Pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona amžinojo poilsio atgulė ne gimtojoje Lietuvoje, o už Atlanto esančiame Klivlende, JAV. Nepaisant artimiausio A. Smetonos giminaičio nepritarimo perlaidoti prezidentą gimtinėje, Seimas sulaukė visuomenininkų prašymo imtis šio klausimo. Istorikai iniciatyvą vertina pozityviai, primindami, kad ant A. Smetonos nuopelnų stovi šiandieninė Lietuva.

Istorinė Prezidentūra Kaune praturtėjo naujais eksponatais – jai bus bus perduoti keli tarpukario prezidentams Antanui Smetonai ir Aleksandrui Stulginskiui priklausę asmeniniai daiktai. A. Smetonos „Pro memoria“ ir vaikščiojimo lazdą bei A. Stulginskio sidabrinį samtį ir barometrą išsaugojo ir Lietuvai padovanojo Adelaidės lietuvių bendruomenė JAV, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

 „Aplink Lietuvą“ laidos vedėjai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kiekvieną savaitę aplanko vis kitą Lietuvos kraštą. Šios laidos šūkis – „O ar čia buvai?“. Svarbiausia „Aplink Lietuvą“ laidoje yra Lietuvos pilys, dvarai, istorinis paveldas, mūsų šalies gamtos grožis, senoviniai patiekalų receptai. Šeštadienio rytais TV3 žiūrovus prie televizijos ekranų kviečia Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus kartu su Turizmo departamentu.

 Reikšmingiausiomis šimtmečio asmenybėmis laikomi „Aušros“ redaktorius Jonas Basanavičius, prezidentai Antanas Smetona ir Valdas Adamkus, krepšininkas Arvydas Sabonis, rodo portalo Delfi.lt skelbiamos visuomenės ir elito nuomonių apklausos.