Prezidentą Antaną Smetoną tauta sveikino ne tik plojimais, bet ir įspūdingas dovanas teikė. Jų buvo tiek daug, kad Smetona net atskirą erdvę paskyrė. Po 90 metų istorinėje Prezidentūroje Kaune ji vėl atvėrė duris lankytojams Tiesa, dabar pristatoma tik dalis vertingų dovanų. Štai pajūrio miestai šalies vadovą stebino milžiniškais Lietuvos auksu vadinamo gintaro luitais, pabrėždami, kad jie rasti mūsų pakrantėse.
O užsienio svečiai dovanojo išskirtinius antikvarinius dirbinius.
„Labai įspūdingas Vengriškas kardas – karabelė su puošnia makštimi, kardas gamintas 19 amžiuje Vengrijoje. Tai vertinga ir unikali dovana“, – pasakojo ekspozicijos kuratorė.
Verslininkai ar įvairios organizacijos šalies vadovą sveikino ne tik norėdami pagerbti, praturtinti jo vaišių stalą, bet ir apie save priminti – gamino vienetines dovanas.
„Šokolado fabrikas „Tilka“ jubiliejaus proga dovanojo įspūdingą kiekį saldainių, saldainių šiandien jau nebeliko, bet išliko įspūdinga dėžė futliaras“, – sakė ekspozicijos kuratorė Ingrida Jakubavičienė.
Ten ir siuvinėti, drožinėti rankdarbiai ir net išskirtiniai muzikos instrumentai – Labanoro dūda ar dvylikos stygų kanklės. Masyvūs sidabro dirbiniai ir indai, prabangiai įrištos knygos, portsigarai, rašikliai, atspindintys ir Smetonos pomėgius, ir statusą.
„Du drambliai tai knygų atramos, jas prezidentui dovanojo Vasario 16-osios proga Lietuvių Kuisių šeima, gyvenusi Pietų Afrikoje“, – sakė I. Jakubavičienė.
Ypač daug dovanų Smetona sulaukė 60 jubiliejaus proga. O vardadienis, Antaninės, prilygo kone valstybinei šventei. Švente tapdavo ir prezidento viešnagė kuriame nors mieste.
Yra ir tokių dovanų, kurios į kambarį-muziejų tiesiog netilptų. Štai kariuomenė prezidentui padovanojo žirgą. Istorikė sako, kad yra išlikusi tik viena nuotrauka, kur prezidentas įamžintas sėdįs ant savojo ristūno. Matyt, tik pozavo, juo prezidentas esą nejodinėjo, buvo perleidęs žentui.
„Su būtent tuo Trakėnų veislės žirgu, kuriam išrinko ir vardą Perkūnas jis buvo eiklus, smarkaus būdo žirgas, rašoma, kad dažniau jį laikydamas Užugirio dvaro sodyboje rodydavo ūkio svečiams“, – teigė I. Jakubavičienė.
Sodino jam ąžuolus, dovanojo skulptūras, siuvinėjo ir tapė jo portretus. Dar gyvam esant vadino Antano Smetonos vardu aikštes, alėjas ir gatves. Prezidentui skyrė ne tik eiles, bet ir muzikinius kūrinius.
„Prezidento maršas“, kurį grojo Hofmeklerio orkestras tai jo įrašą mes galime ir pasklausyti, – pasakojo ekspozicijos kuratorė.
Pasak istorikų, beveik 300 unikalių Smetonai skirtų dovanų pavyko išsaugoti tik dėl to, kad šiuose rūmuose įsikūrus sovietų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, jo tuometinis pirmininkas Justas Paleckis nurodė viską, kas netinka sovietų ideologijai, surašyti ir perduoti Kultūros muziejui bet nesunaikinti. Ten relikvijos ir pragulėjo saugyklų užkaboriuose ilgus dešimtmečius.
Šiemet dovanos vėl pristatomos visuomenei, nes proga išskirtinė – minimos 150-osios Antano Smetonos gimimo metinės.
Daugiau apie dovanas – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
