Asociacija „Mūsų tautos atmintis“ kreipėsi į Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją, prašydami perlaidoti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikus Lietuvoje. Komisija prašoma įkalbėti Vyriausybę į valstybingumo atkūrimo šimtmečio programą įtraukti A. Smetonos palaikų perlaidojimą sostinės Rasų kapinėse.
Savo ruožtu komisijos pirmininkas valstietis Antanas Gumuliauskas teigia, kad šiuo klausimu svarbiausi A. Smetonos artimųjų norai, todėl, jei jie nesutiks, toliau klausimas svarstomas nebus. Komisija klausimą posėdyje aptars trečiadienį.
Prezidentė galėtų užtarti žodį
A. Smetonos palaikų perlaidojimas periodiškai iškeliamas kas kelerius metus. 2014-aisiais, minint 140-ąsiais prezidento gimimo ir 70-ąsias mirties metines, proginėse kalbose vėl kelta A. Smetonos palaikų problema. Klausimas taip ir liko nepaliestas, mat artimieji – neperkalbami.
2010 m. A. Smetonos anūkai Antanas Algirdas ir Vytautas Julius Smetonos oficialiai pareiškė, kad nepritaria perlaidoti palaikus. Tačiau asociacijos „Mūsų tautos atmintis“ prezidentas Alfonsas Čekauskas teigia, jog artimiausias gyvas A. Smetonos giminaitis V. J. Smetona gali ir persigalvoti, jei prie to prisidės šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Anūkas neduoda ir gali ateityje neduoti. Jis yra sakantis kartais, kad Lietuva neverta A. Smetonos, jis neduoda. <...> Galėtų paveikti anūką tikrai, jeigu tuo užsiimtų pati prezidentė ir atvyktų į Ameriką, į Klivlendą su juo tartis, jam padarytų didžiulį įspūdį, nes ji gali pažadėti, kad mes organizuosime perlaidojimą atitinkamų prezidentiniu lygiu“, – tv3.lt kalbėjo A. Čekauskas.
Pats A. Čekauskas sako prieš du dešimtmečiu lankęs A. Smetonos anūką Klivlende, kur tąkart giminaitis baiminosi, jog perlaidoti A. Smetoną Lietuvoje – pavojinga. Vis tik A. Čekauskas mano, kad sovietinės okupacijos paveiktas lietuvių požiūris į A. Smetoną ima keistis.
„Dabar truputį šiltesnė atmosfera, paskelbti A. Smetonos metais kiti metai. Atsirado daug istorikų, kurie dirba šita tema, aš visą gyvenimą darbuojuosi. Visa tai naudinga ir eina šildymo kryptimi. Išteisiname jį, nes jis apšmeižtas nežmoniškai tarybiniais laikais okupacijos“, – pastebėjo A. Čekauskas.
Visuomenės požiūris keičiasi
Tam, kad neigiamas dalies lietuvių ir net mokslo žmonių, žiniasklaidos požiūris apie A. Smetoną sutampa su sovietmečiu kurtu pirmojo Lietuvos prezidento įvaizdžiu, pastebi ir Lietuvos istorijos instituto humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Kasparavičius.
„Toks požiūris, manyčiau, ydingas ir jis liudija tokius, sakyčiau, baudžiauninko mentaliteto bruožus“, – tv3.lt teigė A. Kasparavičius.
Vis tik istorikas mano, kad per pastarąjį dešimtmetį A. Smetonos įvaizdis Lietuvoje įgyja žymiai daugiau pozityvių bruožų.
„Tai irgi yra akivaizdu, turime žymiai daugiau objektyvesnių straipsnių ir knygų, paskaitų, pranešimų apie A. Smetonos veiklą“, – džiaugėsi A. Kasparavičius.
Reikia Seimo ryžto
Tačiau istorikas pabrėžia, kad sprendimą dėl A. Smetonos palaikų pirmiausiai turi priimti jo artimieji, nes tai „elementarios krikščioniškos civilizacijos pamatas, – kur palaidoti savo artimą žmogų, kaip elgtis su jo kapu“.
Kadangi iki šiol iniciatyvą imtis perlaidojimo rodė tik pavienės organizacijos, A. Kasparavičius mano, kad A. Smetonos anūko nuomonę sušvelninti galėtų valstybinis požiūris į savo pirmojo prezidento kapą.
„Prezidento A. Smetonos giminės, jo anūkas nelabai solidžiai žiūri į privačias iniciatyvas, nematydamas bendros valstybės institucijų oficialios pozicijos šiuo klausimu. <...> Jei oficialiu lygmeniu būtų kreiptasi ir nuvyktų delegacija solidžių žmonių, kurie galėtų autoritetingai kalbėti valstybės vardu su artimaisiais, užmegzti dialogą, galvoju, vienoks ar kitoks sprendimas būtų rastas“, – svarstė istorikas.
Tiesa, tam, anot jo, visai nebūtinas prezidentės sprendimas, užtektų, kad iniciatyvą parodytų Seimas, pasitelkdamas ekspertus.
„Jeigu mes įvertinsime prezidentą A. Smetoną istoriniame kontekste, jo autoritetas, nuveikti darbai, nuopelnai Lietuvos valstybingumo atkūrimui ir išlaikymui yra akivaizdūs, nepaneigiami, ant tų nuopelnų žymia dalimi stovi ir šiandieninė Lietuva. Šiuo atveju aš manau, kad nei valstybės parlamentui, nei kitoms institucijoms karūna tikrai nenukristų, jeigu atsirastų delegacija, kuri pradėtų dialogą su giminėmis dėl šito reikšmingo sprendimo“, – sakė A. Kasparavičius.
A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose JAV.
