alzheimeris

Rugsėjo 21-ąją buvo minima Tarptautinė Alzheimerio diena, todėl specialistai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į šią vis dažniau pasitaikančią ir gyvenimą stipriai keičiančią neurodegeneracinę ligą. Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio šeimos gydytoja Veslava Narauskienė straipsnyje pasakoja apie Alzheimerio ligos priežastis, simptomus, rizikos veiksnius bei galimus gydymo būdus.

Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos (LALA) vadovė Daiva Rūta Vadauskaitė sako, kad Alzheimerio liga sergantiems ligoniams ir jų artimiesiems Lietuvoje yra be galo sunku gauti deramą pagalbą ir slaugą. Tai vėliau atsiliepia ir pačios šeimos santarvei, kas galiausiai netgi gali privesti prie didelių pykčių ir konfliktų. O gydytojas neurologas Jokūbas Fišas įspėja, kad ši klastinga liga taip pat gali turėti ir visą šūsnį rizikos faktorių.

Daug kalbama apie mitybos svarbą bendrai sveikatai ir gerovei, tačiau nors kai kurie dėmesį sutelkia į suvartojamą kalorijų kiekį, svarbu ir tai, ką valgome. Ekspertė ragina į mitybą įtraukti keturis produktus, kurie padeda sumažinti įvairių ligų – Alzheimerio, diabeto ir net vėžio – riziką. Ekspertė įspėjo, kad daugelis maisto produktų, kurie sudaro didžiąją dalį vakariečių mitybos raciono, iš tikrųjų gali mus dar labiau apsunkinti.

Nors lašišą dažniausiai kepame, o rūkyta arba sūdyta keliauja ant sumuštinukų, galima pasilepinti ir gardžiomis salotomis, kurios tikrai papuoš šventės ar savaitgalio stalą. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad apetitą sužadina ir teigiamas emocijas kelia spalvingas ir įvairiaskonis maistas lėkštėje – tokios yra šios lašišos salotos su mangais ir avokadu.

Mokslininkai teigia, kad pasiklydimas, navigacijos sutrikimai gali būti pirmasis Alzheimerio ligos požymis, kuris gali pasireikšti itin anksti – maždaug 40 metų. Londono universitetinio koledžo mokslininkai teigia, kad net ir jauni asmenys gali susidurti su navigacijos sunkumais jau būdami 40-ies, t. y. maždaug 25 metus prieš pasireiškiant kitiems Alzheimerio ligos simptomams.

Mokslininkai įspėja šiukštu nekrapštyti nosies – naujas tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie krapšto nosį, rizikuoja, kad pavojingos bakterijos pateks į smegenis. Šios bakterijos gali sukelti Alzheimerio ligą. Mokslininkai įspėja, kad dažnai pasitaikantis blogas įprotis gali sukelti demenciją. Dėl to geriau stengtis jo išvengti. Nosies krapštymas siejamas su Alzheimerio liga Dėl dažno nosies krapštymo, vadinamo rinotileksomanija, mikrobai nuo rankų gali lengvai patekti į nosį.

Smegenų ekspertas nurodė tris ankstyvuosius Alzheimerio ligos požymius, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.  JAV neuromokslininkas Robertas Love‘as pasidalijo trimis įspėjamaisiais ženklais, kad žmogui gali prasidėti demencija. Jis sako, jog žinoti šiuos ankstyvuosius simptomus yra labai svarbu norint greitai nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą, kuris padėtų sulėtinti Alzheimerio ligos progresavimą.

Gydytojas Michaelas Mosley garantuoja, kad pigus kasdienis vitaminų papildas stiprina imuninę sistemą ir gali padėti išvengti demencijos rizikos. Televizijos laidų vedėjas gydytojas Michaelas Mosley teigia, kad vieną pigų vitaminą jis vartoja kasdien ir pataria jums daryti tą patį. Medicinos ekspertas pataria, kad visi turėtų įtraukti šią tabletę į savo kasdienius įpročius, nes ji padeda sustiprinti imuninę sistemą, ypač žiemą.

„Baisiausiame košmare negalėjau sapnuoti, kad bus taip baisu“, – sako Vilniuje įsikūrusi ukmergiškė Lina Rakštelienė, kurios tėčiui prieš aštuonerius metus diagnozuota Alzheimerio liga. Per tą laiką tėtis pasikeitė neatpažįstamai, tad Lina sako garsiai prabilusi apie tai, kad kiti suprastų, koks gali būti tikrasis šios ligos veidas, kuris toli gražu neprimena to, kurį matome filmuose.

Džiūstanti burna yra labai dažnas simptomas ir paprastai manoma, jog tai normalu, tačiau jei nepavyksta atsikratyti šio pojūčio, tai gali būti ženklas, kad turite rimtų sveikatos bėdų. Tad atkreipkite dėmesį į savo burną, nes ji gali išduoti pavojingas ligas. Džiūstanti burna yra neįtikėtinai dažnas simptomas, kurio daugelis paprastai nepastebi. Tačiau, pasak odontologo, tai gali būti net penkių rimtų ligų pavojaus signalas.

Garsus teatro ir kino aktorius, dėstytojas Sakalas Uždavinys savo mamą Ireną Uždavinienę palaidojo prieš beveik septynerius metus. Ir nors praėjo nemažai laiko, vis tik jis tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ sutiko itin jautriai ir atvirai pasidalinti, kokie buvo paskutiniai mamos metai su ja užklupusia liga.

Vokietijos mokslininkai ieško būdų, kaip paprasčiau diagnozuoti ir gydyti tokias smegenų ligas kaip Alzheimeris. Ir jie, regis, vienu žingsniu arčiau. Iš Miuncheno laboratorijos atskriejo žinia, kad kaukolėje yra gerokai daugiau informacijos apie smegenų ligas, nei buvo manoma iki šiol, o tai gali palengvinti jų diagnostiką. Valandų valandas Helmholtzo instituto laboratorijose praleidę mokslininkai yra puikus įrodymas, kad kantrybė ir nuoseklus darbas anksčiau ar vėliau atsiperka.

Parkinsono liga – viena žinomiausių neurodegeneracinių ligų. Teigiama, kad pagal dažnumą ji yra antroje vietoje po Alzheimerio ligos. Kiekvienais metais Lietuvoje yra registruojama 1,5 tūkst. naujų atvejų. Gydytoja įvardijo pirmuosius Parkinsono ligos simptomus, kad galėtumėte juos pastebėti laiku.

Tyrimai ir toliau padeda atrasti naujų būdų, kaip sulėtinti pažinimo funkcijų sutrikimų, susijusių su demencija, vystymąsi. Tačiau gydytojas Michaelas Mosley mano, kad prevencija yra geriau nei gydymas, todėl jis kasdien imasi veiksmų, kad išlaikytų tinkamą savo smegenų funkcionavimą. „Negaliu jaustis visiškai ramus.

Plačiai žinoma, kad Alzheimerio liga prasideda smegenyse gerokai anksčiau iki pirmųjų simptomų atsiradimo. Štai kodėl tyrimais bandoma tiksliai nustatyti būdus, kurie galėtų padėti anksti nustatyti šią protą niokojančią būklę. Taip būtų galima nusipirkti brangaus laiko įsikišti ir kontroliuoti tokius rizikos veiksnius kaip dieta ar aukštas kraujospūdis. Laimei, nauji tyrimai rodo, kad akyse galime pastebėti pirmųjų požymių, rašo express.co.uk.

Skaičiuojama, kad pasaulyje kas tris sekundes diagnozuojamas naujas demencijos atvejis. Šia liga pasaulyje serga apie 50 milijonų žmonių. Ši liga neaplenkė ir kauniečio Tado Gudėno šeimos – jo mamai prieš maždaug devynerius metus ėmė reikštis pirmieji Alzheimerio simptomai. Mamos slaugymas paskatino Tadą imtis iniciatyvos ir kurti šviesesnį rytojų visiems, sergantiems demencija ir juos slaugantiems asmenims. Naujienų portalui tv3.lt Tadas pasakoja augęs su dviem seserimis ir mama.

Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų administracija (FDA) penktadienį patvirtino labai lauktą naują vaistą, skirtą sulėtinti pacientų, sergančių lengva ir ankstyvosios stadijos Alzheimerio liga, kognityvinių funkcijų silpnėjimą.

Jungtinių Valstijų ir Japonijos farmacijos kompanijos sukūrė vaistą, kuris galėtų tapti tikru proveržiu Alzheimerio ligos gydyme. Esą jis ankstyvosiose ligos stadijose pristabdo pažintinių funkcijų blogėjimą. Ir nors toks vaistas galėtų padėti milijonams visame pasaulyje, neaišku, ar jis bus patvirtintas. Japonijos mokslininkai laboratorijoje testuoja vaistą, kuris galėtų pakeisti daugiau nei 30-ies tūkstančių lietuvių gyvenimus. Maždaug tiek žmonių mūsų šalyje serga klastinga Alzheimerio liga.

Pasak Grifito universiteto mokslininkų, daugelis nosies krapštymą laiko blogu įpročiu, tačiau tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos jūsų sveikatai. Tyrimo metu nustatyta, kad chlamydia pneumoniae, bakterijų rūšis, galinti sukelti kvėpavimo takų infekcijas, pasinaudoja nervu tarp nosies ertmės ir smegenų kaip invazijos keliu į centrinę nervų sistemą. Reaguodamos į tai, ląstelės smegenyse pradeda kaupti amiloido beta baltymą, kuris yra Alzheimerio ligos požymis, rašo express.co.uk.

Alzheimeris pasireiškia nykstančia atmintimi, orientacijos sutrikimais, silpnaprotyste, todėl daugelis žmonių bijo susirgti šia liga, tačiau liga neklausia, ką pasirinkti.  Naujausiais mokslininkų duomenimis segančiųjų Alzheimeriu liga amžius vis jaunėja. Alzheimerio liga neatsiranda vien dėl amžiaus, tai lemia keli faktoriai.

Alzheimerio liga negrįžtamai paveikia ne tik patį ligonį, bet ir jo artimuosius. Su tuo susidūrė teatro ir aktorius, režisierius Sakalas Uždavinys, kurio mamą Ireną pasiglemžė ši liga. S. Uždavinys pasakoja, kad sunkiausia matyti, kaip liga naikina artimiausią žmogų ir suprasti, kad jis daugiau niekada nebebus toks, kaip anksčiau. Alzheimerio liga klastinga, nes pirmuosius simptomus pastebėti labai sunku, o kai simptomai pasireiškia aiškiai, dažniausiai būna per vėlu.

Alzheimeris – itin sunki liga, kuri visame pasaulyje diagnozuota daugiau nei 24 milijonams žmonių. Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkas Rytis Maskeliūnas ir doktorantė Modupe Odusami antrus metus kuria algoritmą, kuris leidžia tiksliau nei anksčiau sukurti algoritmai nustatyti ankstyvuosius Alzheimerio simptomus. Už šį proveržį ir mokslinį progresą, tyrėjai pagerbti „Lietuvos garbės“ „Metų atradimo“ apdovanojimu.

Mokslininkai sukūrė naują būdą, kaip galimai gydyti Alzheimerio ligą ir nuo jos pasiskiepyti. Tyrimas rodo, kad tiek antikūnais pagrįstas gydymas, tiek baltymų pagrindu sukurta vakcina sumažino Alzheimerio ligos simptomus šios ligos modeliuose su pelėmis, rašo independent.co.uk.

Ekspertų teigimu, būtų galima išgelbėti dešimtis tūkstančių gyvybių, jei daugiau žmonių imtųsi demencijos prevencijos, taip sulėtinus smegenų degeneracijos pradžią. Apie demenciją sužinome vis daugiau – aiškėja, kad senstant su geresne smegenų sveikata siejami tam tikri mitybos įpročiai. Štai ką reikia žinoti apie nuo demencijos apsaugoti galinčią mitybą, rašoma express.co.uk. „Alzheimer's Society“ duomenimis, demencija serga kas šeštas 80 metų perkopęs žmogus.

Alzheimerio liga paveikia milijonus Didžiosios Britanijos šeimų. Tačiau demenciją sukeliančių tyrimų rezultatai rodo, kad valgydami daugiau šių daržovių galite sumažinti ligos išsivystymo riziką. Ką turėtumėte valgyti kiekvieną dieną, kad išvengtumėte Alzheimerio ligos? Sveika mityba gali prailginti jūsų gyvenimą. Amerikiečių atliktas tyrimas parodė, kad kasdien valgant šios grupės daržovių maistą, smegenys gali atjaunėti net 11 metų, taip užkertant kelią Alzheimerio ligos padariniams.

Kauno technologijos universiteto mokslininkų tyrimas gali tapti perversmu ankstyvojoje Alzheimerio ligos diagnostikoje. Jie skelbia sukūrę algoritmą, kone 100 procentų tikslumu nustatantį šios ligos pradžią. Kai simptomai dar sunkiai atpažįstami, bet nerimą keliantys pokyčiai jau pastebimi smegenų nuotraukose. Tiesa, norint jį taikyti medicinoje, dar būtini klinikiniai tyrimai.

Kartais visai pamirštame, kokia trapi yra mūsų kasdienybė – vieną akimirką džiaugiamės visais gyvenimo teikiamais privalumais, o kitą jau kovojame sunkiausiuose savo mūšiuose.

Medicina žengia dar vieną istorinį žingsnį – Jungtinėse Valstijose patvirtintas pirmasis vaistas, galintis pristabdyti Alzheimerio ligos procesą. Vaistas „aducanumab“ yra toks pirmasis istorijoje, mat visi anksčiau sukurti vaistai tik palengvindavo atskirus Alzheimerio simptomus.    Alzheimerio tyrimų centro direktorius Ronaldas Petersenas sako: „Manau, kad tai džiugi diena žmonėms, sergantiems Alzheimeriu.

Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija (FDA) pirmadienį pranešė, kad patvirtino pirmą naują po beveik dviejų dešimtmečių vaistinį preparatą, skirtą Alzheimerio (Alcheimerio) ligai gydyti ir pirmąjį – skirtą apsaugoti nuo šio susirgimo lemiamos silpnaprotystės. Šio sprendimo buvo nekantriai laukiama, tačiau jis taip pat vertinamas prieštaringai. Preparatas „Aduhelm“ buvo patvirtintas nepaisant nepriklausomų ekspertų grupės rekomendacijų.

Alzheimeris progresuojantis degeneracinis centrinės nervų sistemos pažeidimas, dėl kurios silpnaprotystė gali ištikti net didelio intelektinio potencialo žmones. TV3 laida „Būk sveikas“ domėjosi, kaip ją pastebėti.  Alzheimerio simptomai Sutrikus normaliems biocheminiams informacijos perdavimo procesams keičiasi žmogaus elgesys. Nors dažnai ligos pradžia gali būti ir nepastebima, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į detales.

Periodontitas daugeliui kelia baimę. Tai klastinga, lėtinė, progresuojanti dantis supančių audinių liga. Ši liga ne tik gali sumažinti pasitikėjimą savimi, sukelti kompleksų, bet ir didina Alzheimerio riziką. Apie tai domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“. Periodontito priežastys ir simptomai Šios ligos atsiradimą skatina tarp danties ir dantenų susidariusi 6 milimetrų ar dar gilesnė kišenė, kurioje kaupiasi bakterijos.

Alzheimeris – tai siaubinga neurodegeneracinė liga, dažniausia senatvinės demencijos sukėlėja. Ji kyla dėl smegenyse susidarančių beta amiloidų plokštelių, kurios su laiku suardo ryšius tarp neuronų. Alzheimerio liga yra nepagydoma ir, nepaisant visų mokslininkų pastangų, tokia greičiausiai liks dar ne vieną dešimtmetį. Tačiau dabar mokslininkai padarė atradimą, kuris galbūt padės užkirsti Alzheimerio ligai kelią.

Klastingą Alzheimerio ligą pripažinti sunku ne tik ja susirgusiam žmogui, bet ir jo artimiesiems. Dvi moterys, Viktorija ir Rimtautė, sutiko atverti duris į Alzheimerio liga sergančių savo artimųjų pasaulį ir pasidalijo patirtimi, kaip joms pavyko neprarasti ryšio su brangiais žmonėmis.  Viktorija Prakaitytė pasakoja, kad kiekvieną rytą palydi savo mamą Geleną iki stotelės, kur jos laukia autobusas, vežantis į Fabijoniškių socialinių paslaugų namus.

Alzheimerio liga kasmet suserga vis daugiau žmonių, bet mažai atvejų diagnozuojama, nes susirgę žmonės nesikreipia į medikus. Ši liga diagnozuojama tik vienam iš 4 sergančiųjų.  Alzheimerio liga nesirenka ir gali užklupti visiškai netikėtai, vis dėlto gydytojai tvirtina, kad jos galima išvengti savo smegenis verčiant nuolat dirbti: patariama skaityti knygas, spręsti kryžiažodžius, mokytis užsienio kalbų, kasdien sau kelti naujas užduotis.

Yra daugelis dalykų, galinčių padėti palaikyti smegenų sveikatą, tačiau nedaug kas žino, kad riziką susirgti senatvine demencija ir Alzheimerio liga taip pat ženkliai mažina tam tikra mityba. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad tam tikras mitybos režimas, vadinamas MIND dieta, gali sumažinti šių susirgimų riziką.

Mokslininkai teigia, kad Alzheimerio ligos progresavimą galima pristabdyti gydymu, kuris naikina imuninės sistemos gaminamas ląsteles, rašoma dailymail.co.uk. Eksperimentai su pelėmis parodė, kad mikroglijomis vadinamos ląstelės žudo smegenų neuronus ir taip pagreitina žalos smegenims spartumą. Vašingtono universiteto tyrimas atskleidė, kad mikroglijų supresavimas gali užkirsti kelią šiai atmintį atimančiai ligai arba sulėtinti jos progresavimą.

Kai mama ar tėtis pradeda užmiršti ryte nusiprausti, klausia, kaip išsivirti kiaušinį, užduoda begalę kitų mums nesuvokiamų klausimų – stebimės ir pykstame: „Ak, ta senatvė!“ Vejame šalin užklupusią mintį, kad ant slenksčio sunki, nepagydoma ir progresuojanti liga – Alzheimeris. Liga, kai artimiausias žmogus tavęs nebepažįsta, o tu jo nebesupranti.

Neseniai žiedus sumainiusi pora nežino, kaip ilgai jaunikis prisimins jų stebuklingą dieną. Kai 30-metė Jordana Bradbury ėjo prie altoriaus su savo antrąja puse Danieliu, ji žinojo, kad išauš akimirka, kai jis to nebeprisimins.

Nors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 40 metų. Pasak gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji linksta suvesti į charakterio keistenybes, o nežinodami kaip elgtis, sergančiuosius dažnai palieka vienus. Laiku pradėtas gydymas – išeitis ligai suvaldyti.

Kompiuterio pelės naudojimo ypatumai gali padėti diagnozuojant Parkinsono ir Alzheimerio ligas. Tyrėjai nustatė, kad tokie veiksniai, kaip drebantis kompiuterio pelės žymeklis gali būti ankstyvas šių ligų požymis. Bendro Djuko universiteto ir „Microsoft“ projekto metu, dirbtinio intelekto pagalba buvo išanalizuotą 31 mln. užklausų paieškos sistemoje „Bing“. Mokslinio darbo autoriai sulygino žmonių, kurie domisi Parkinsono ir Alzheimerio ligų simptomais, elgesį, su kontroline grupe.

Demencija – sindromas paveikiantis atmintį, mąstymą, elgesį ir gebėjimą atlikti kasdienius veiksmus. Liga apsunkina gyvenimus ne tik su ja kovojantiems, bet ir jų artimiesiems bei šeimos nariams. Pasaulyje dėl šio sindromo kenčia beveik 36 mln. žmonių. Skaičiuojama, kad iki 2030-ųjų šis skaičius padvigubės, o iki 2050-ųjų – patrigubės. Viena iš dažniausiai pasitaikančių senatvinės demencijos formų – Alzhaimerio liga.

Apie ryšį tarp miego trūkumo ir įvairių ligų kalbama jau seniai, tačiau iki šiol nepavyko to įrodyti. Vis dėlto dabar turime įrodymų, kad ir viena bemiegė naktis gali padidinti riziką susirgti Alzheimeriu, rašo portalas iflscience.com. Vienas iš Alzheimerio ligos požymių yra amiloidų plokštelių kaupimasis tarp galvos smegenų neuronų. Amiloidai – tai baltymų fragmentai, kuriuos fiziologinėmis sąlygomis gamina organizmas.

 Paprasčiausias kraujo testas, atliktas 40-mečiams, galėtų nustatyti riziką sirgti Alzhaimerio liga. Mokslininkai aptiko pavojingu laikomą apie ligą pranešantį ženklą, kuris žmogaus organizme pasirodo dar gerokai prieš pradedant prarasti atmintį. Tai stiprus uždegimas, kurį vidutinio amžiaus žmogui sukelia antsvorio, aukšto kraujo spaudimo ar diabeto sukelta imuninės sistemos reakcija. Tyrime dalyvavo 1600 žmonių. Jiems atlikti kraujo testai, ieškantys 5 tam tikrų požymių.

Kokį vaisių nešatės į darbą? O gal turite mėgstamų daržovių, kuriomis užkandžiaujate? Vienaip ar kitaip šaunu, jei vietoje saldainių ir šokolado renkatės sveikesnius užkandukus.  Mokslininkai teigia, kad žmonės, kasdien suvalgydami bent po vieną obuolį kaip užkandį, nesuklys ir pasieks geriausių rezultatų. Obuoliuose esantis flavanoidas gali apsaugoti jūsų smegenis nuo laisvųjų radikalų, todėl mažėja tikimybė senatvėje susirgti Alzheimeriu.

Alzheimerio ligos pradžia pasireiškia visai nekaltu atminties sutrikimu, kuris, atrodo, dažnai būdingas daugeliui senyvo amžiaus žmonių. Vėliau, uždelsus gydymą, liga ima sparčiai progresuoti, pasireikšdama kitais simptomais, kaip, pavyzdžiui, visiškas nesiorientavimas aplinkoje. Šie visi negalavimai ypač apsunkina ne tik ligonio, tačiau ir jo artimųjų kasdienybę, todėl specialistai dalinasi rekomendacijomis, ką būtina apie ligą žinoti kiekvienam.

Alzheimerio liga – tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kai sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Teigiama, kad liga gali būti genetiškai paveldima, sukelta sunkių galvos sutrenkimų, tačiau dažniausiai siejama su senatviniais procesais. Vis dėlto mokslininkai skelbia, kad vienas dalykas, kurį dažnas žmogus laiko tikru malonumu, galėtų padėti apsisaugoti nuo sunkios ligos.

Valgysi daržoves – nesusirgsi Alzcheimerio liga. Na, gal ne taip visiškai vienareikšmiškai, tačiau tyrę daržovių poveikį mokslininkai nustatė, kad jos bent jau sumažina tikimybę šia liga susirgti ir pristabdo atminties silpnėjimą. Tad kokias daržoves ir kiek jų derėtų valgyti? Penkerius metus tyrę amerikiečių mokslininkai skelbia rezultatus – valgai žaliųjų lapinių daržovių – gali jaustis gerokai saugesnis.

 Amerikiečių mokslininkai džiūgauja – po kelerius metus trukusių tyrimų jie jau turi įrodymų, kad jų sukurti vaistai nuo Alzheimerio veikia. Mokslininkų teigimu, jau netrukus šie medikamentai gali tapti pirmaisiais pripažintais vaistais nuo šios sunkios ligos. „Alzheimeriu sergančių žmonių smegenyse normalūs baltymai, vadinamieji amiloidai, pradeda kauptis smegenyse. Mūsų pristatytas vaistas skirtas amiloidams iš smegenų pašalinti.

Kasdien gaunant vitamino E, Alzheimerio ligos simptomai gali sušvelnėti, o pagyvenusių, kad ir sveikų žmonių atmintis pagerėti, rodo tarpusavyje nesusiję JAV ir Europoje atlikti tyrimai. Amerikos medikų asociacijos žurnalas JAMA paskelbė tyrimo išvadas, kad švelnia Alzheimerio forma sergantiems asmenims kasdien gaunant daug vitamino E sulėtėjo ligos progresavimas. Tokie ligoniai galėjo ilgiau atlikti paprastus kasdienius darbus ir jiems reikėjo mažiau aplinkinių pagalbos.