aliexpress

Vos po poros metų visos iš trečiųjų šalių siunčiamos siuntos privalės būti deklaruojamos muitinėje, taigi muitinės paslaugomis teks naudotis vis dažniau. O pasirodo, jog savarankiškai užpildyti muito deklaraciją nėra taip paprasta. Jau nuo 2028-ųjų muitus reikės mokėti ir už mažos vertės prekes, kurių vertė nesiekia 150 eurų – bet jau tais atvejais, kai prekės įsigyjamos iš trečiųjų šalių internetinių platformų.

Kinijos elektroninės prekybos platformai „AliExpress“ skirta 1,2 mln. eurų bauda už Pietų Korėjos klientų asmeninės informacijos nutekinimą maždaug 180 tūkst. užsienio pardavėjų, jiems apie tai nepranešus, skelbia „InsideRetail“. Nustatyta, kad „AliExpress“ teikė Korėjos klientų asmens duomenis pardavėjams, kad šie išsiųstų užsakytus produktus. Skelbiama, kad daugiau kaip 180 tūkst. užsienio pardavėjų gavo Korėjos klientų asmens duomenis.

Žaibiškai Lietuvoje ir visame pasaulyje išpopuliarėjusi elektroninės prekybos platforma „Temu“ vėl sulaukė kaltinimų dėl naudotojų šnipinėjimo ir kibernetinių grėsmių platinimo. JAV Arkanzaso valstijoje pateiktas ieškinys, kuriame įspėjama nenaudoti „Temu“ programėlės – teigiama, kad ji neteisėtai turi prieigą prie visų naudotojo įrenginyje esančių duomenų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europos Komisija pradėjo oficialų tyrimą dėl Kinijos elektroninės prekybos svetainės „AliExpress“, nes susirūpinimą kelia neteisėtas pornografinis turinys parduotuvės platformoje. Paaiškėjo, kokios baudos gali laukti elektroninės prekybos milžinės.

Vienas esminių santuokos simbolių, išliekančių visą gyvenimą, yra vestuviniai žiedai. Dėl to daugeliui yra svarbu pasirinkti žiedus, kurie turėtų kokią nors reikšmę, būtų gražūs, patogūs ir nenusidėvėtų kasdien juos nešiojant. Vis tik šį papuošalą sureikšmina ne visi. Viena moteris socialiniame tinkle pasidalino įrašu, kuriame gyrėsi, kad vestuvinius žiedus įsigijo ne kokiame juvelyrikos salone, o tarptautinėje elektroninėje parduotuvėje „AliExpress“, pagarsėjusioje itin pigiomis prekėmis.

Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Kinijos elektroninės prekybos milžinės „AliExpress“ dėl kelių įtariamų bloko Skaitmeninių paslaugų akto (DSA), kuriuo nustatomos interneto turinio taisyklės, pažeidimų.

Ukraina įtraukė „AliExpress“ valdančią bendrovę „Alibaba Group Holding Limited“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą. Nacionalinė kovos su korupcija agentūra nustatė, kad bendrovė nepasitraukė iš Rusijos ir sudaro sąlygas savo prekyvietėse pardavinėti iš Ukrainos pavogtą varį. Ukrainiečiai savo ataskaitoje atskleidė, kad Rusijoje veikianti dukterinė „Alibaba Group“ bendrovė „Aliexpress Russia Holding Private“ (registruota Singapūre) pernai uždirbo apie 146 mln. eurų.

Pirkdami internetu gyventojai prisiima rizikas dėl netinkamo dydžio, kokybės ar siuntos vėlavimo. Tačiau kai ta pati prekė iš to paties pardavėjo užsakoma antrą kartą, jaučiamasi užtikrintai, kad jau tikrai viskas bus gerai. Deja, atvejų pasitaiko visokių. Pavyzdžiui, dėl pardavėjo ir siuntų pristatymo bendrovės klaidų prekę užsisakiusi mergina liko be nieko. Siunta atkeliavo į Lietuvą, tačiau ne į tą miestą, tad buvo vykdomas jos peradresavimas.

73-ejų Natalijai Dzičkancienei iš Vilniaus skaitmeninis pasaulis niekada nebuvo svetimas, naršydama internete ir bendraudama socialiniuose tinkluose ji jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Todėl susikūrusi „Instagram“ paskyrą moteris tikrai nesitikėjo išgarsėti – ji paprasčiausiai norėjo su pasauliu dalintis savo nuotraukomis.

Teisme išnagrinėta vagystės byla, kur kaltinamųjų suole atsidūrė Lietuvos pašto Vilniaus logistikos centro darbuotojas Tomašas I. Vyras prisipažino pasisavinęs 10 mobilaus ryšio telefonų ir megztinį, kurių dauguma buvo užsakyti internetinėje parduotuvėje „AliExpress“. Nagrinėjant bylą išaiškėjo, kad įvairūs daiktai pirkėjų nepasiekdavo jau keletą mėnesių. Bylos duomenimis, visos vagystės buvo įvykdytos iki 2019 m. liepos 7-sios.

Turbūt įprasta, kad garsių ženklų padirbinių ir kopijų galima įsigyti turguose. Tokios prekės dažną vilioja žemesne kaina, o pardavėjai dažnai net neslepia, kad pirkėjas įsigyja garsaus ir brangaus prekinio ženklo klastotę. Tačiau pasitaiko atvejų, kai verslininkai, turintys savo prekinį ženklą perka pigias, kiniškas prekes ir ant jų klijuoja savo pavadinimą, siekdami prekes parduoti kelis kartus brangiau.

Neseniai portalas „Kas vyksta Kaune“ rašė, kad nuo 2021 metų keičiasi siuntinių apmokestinimo tvarka. Nors dabar siuntoms, kurių vertė nesiekia 22 eurų PVM netaikomas, pasikeitus tvarkai prekės bus apmokestinamos nuo pirmojo euro. Ši pataisa sukėlė nemažai pasipiktinimo tarp Lietuvos vartotojų, nes pigios prekės iš internetinių parduotuvių, kaip „AliExpress“, gerokai pabrangtų.

Dažnai lietuvės ieško gražių drabužių, avalynės arba stilingų aksesuarų internetinėse parduotuvėse. Lietuvių itin pamėgta – „aliexpress“. Tiesa, kartais užsakytos ir klientus pasiekusios prekės virsta tikru kuriozu. Vienas tokių – pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose ėmęs plisti kaip virusas. Lietuvė moteris užsakė savo dukrai juodus plokščiapadžius batukus su raišteliais. Ji džiaugėsi jais, jos dukra pozavo apsiavusi juos, tačiau moteriai kilo klausimas, kodėl ant jų padų – kryželiai.

Kaip juokauja pati lietuviško prekės ženklo „Ms.Mermaid“ kūrėja Agnė Misevičienė, kalėdinę dovaną ji jau gavo: iš kinų internetinės parduotuvės „Aliexpress“ ją pasiekė jos kuriamų maudymosi kostiumėlių kopijos. Pasaulyje puikiai žinomoje pigių prekių internetinėje parduotuvėje puikuojasi iš tinklapio įžūliai pavogtos kolekcijų nuotraukos, o patį plagiatą siūloma įsigyti kone dešimt kartų pigiau. „Kopijuojamą „Ms.Mermaid“ paplūdimio madą pastebėjo kolegos ir iš karto su manimi susisiekė.

Pop muzikos pasaulyje atgyjančios moterų grupės „Yva“ narės vis dažniau savo gerbėjus stebina itin drąsiais įvaizdžiais. Tiesa, visai neseniai tv3.lt skaitytojas pasidalijo keliomis nuotraukomis iš itin populiarios internetinės parduotuvės „AliExpress“. Skaitytojas tvirtino, jog visai neseniai jo dėmesį patraukė internete pardavinėjamos suknelės nuotraukos.

Sparčiai plėtojantis internetinei prekybai fizinės parduotuvės susiduria su nemenku iššūkiu prisitaikyti naujajame pasaulyje. Internetinių parduotuvių mažesni kaštai leidžia prekes pardavinėti daug pigiau, tad įprastoms parduotuvėms reikia ieškoti naujų būdų, kaip išlaikyti pirkėjus.

Greičiausiai jau esate matę, kaip kažkas rankose suka keistus žaisliukus, panašius į mažytį propelerį. Lietuviai juos vadina suktukais (angliškai fidget spinner). Tai paprastos konstrukcijos žaislai, kuriuos sudaro guolis centre ir keli (dažniausiai du ar trys) „sparnai“. Suktukas yra laikomas tarp nykščio ir didžiojo pirštų, išsukamas nestipriu stumtelėjimu. Suktukai būna įvairiausių išmatavimų ir spalvų, jų kaina gali svyruoti nuo kelių iki šimtų eurų.

Ne paslaptis, kad pavasaris daugeliui asocijuojasi su išvaizdos puoselėjimu. Vieni skuba į sporto salę, kiti tuo tarpu nekantrauja pakeisti savo šukuoseną ir skuba į kirpyklą. Išvaizdos pokyčiams neatsispyrė ir verslininkė Justina Stambrauskaitė. Žinoma mergina savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino keliomis nuotraukomis, kuriose savo bičiuliams ir sekėjams parodė pakitusį įvaizdį – Justina persidažė plaukus šviesia spalva.

Vis didesnė dalis lietuvių pirkdami internetu renkasi gerai žinomas elektronines parduotuves, tokias kaip: „ebay“, „Amazom“ ar „Aliexpress“. Tačiau ar globalūs gigantai gali nurungti lokalius rinkos žaidėjus? Inovacijų ir technologijų konferencijoje „Login 2016” Pigu.lt rinkodaros vadovė Giedrė Vilkė teigė, kad globalūs žaidėjai negali išstumti iš rinkos vietinių elektroninių parduotuvių. „Statistika rodo, kad 53 proc.

Vis dažniau parduotuvės perkelia savo verslą ir į elektroninę prekybą. Lietuviai renkasi apsipirkinėti ne tik lietuviškose elektroninėse parduotuvėse, bet ir tokiuose žinomuose pasauliniuose puslapiuose kaip „Amazon“ ir „AliExpress“. Vis dėlto apsipirkinėjimas per šiuos prekybininkus nėra nemokamas. „Alibaba“ – didžiausias pasaulio mažmenininkas. Per visus savo portalus parduoda prekių už maždaug 170 mlrd. dolerių. Taip pat per mėnesį turi apie milijardą vizualių transakcijų.

Nusprendę įsigyti daiktą lietuviškoje internetinėje parduotuvėje, turėtumėte įsitikinti, ar nesumokėsite penkis kartus brangiau, nei siųsdamiesi tokią pačią prekę iš pardavėjo užsienyje. Maža to, perpardavėjui prekės siuntimas iš Kinijos gali nieko nekainuoti, tačiau jums savo pirkinio pašto išlaidas teks padengti. LRT.lt skaitytojos inf. LRT.