„Alibaba“ – didžiausias pasaulio mažmenininkas. Per visus savo portalus parduoda prekių už maždaug 170 mlrd. dolerių. Taip pat per mėnesį turi apie milijardą vizualių transakcijų. Jų tikslas, surasti greitą kelią nuo gamintojo iki kliento ir užimti tarpininko poziciją. „Amazon“ pradėjęs prekiauti knygomis dabar tikrai didžiausias e–pardavėjas Amerikoje ir prekiauja jau viskuo, kad tik būtų universalus“, – didžiausius e – prekybos gigantus pristato „Topo grupės“ įkūrėjas Aurelijus Rusteika.
Ne išimtis ir Lietuvos prekybos tinklai, kurie matydami šių gigantų pavyzdį taip pat keliasi į internetą, kad pasiektų kuo platesnį ratą klientų. Mat kiekvienais metais pardavimai internete „Topo centre“ auga apie 40 proc.
Kuris verslo modelis sėkmingiausias?
A. Rusteikos nuomone, pažvelgus į maržą, išlaidas ir apyvartą, sėkmingiausias modelis „Alibaba“ kompanijos, kuomet neturima jokių prekių ir tik tarpininkaujama.
Kiek uždirba ir kiek išleidžia prekybininkai?Infographic
Iš lentelės matyti, kad didžiausią pelno normą pasiima būtent „Alibaba“ kompanija, tačiau dėl daugybės turimų tinklalapių ir tik tarpininkavimo modelio sunku suskaičiuoti tikslią apyvartą. Dėl to didžiausia apyvarta tenka „Amazon“ kompanijai.
„Jei būčiau gimęs Kinijoje, ten pradėjęs verslą ir užimčiau tą pačią rinkos dalį kaip dabar, būčiau labai turtingas žmogus. Mano apyvarta būtų apie 33 mlrd. eurų. Mūsų gyventojų skaičius iš tikro pakankamai didelė auditorija, kad galima būtų uždirbti pinigus, tačiau turime nedaug žmonių ir sunku išvystyti verslą, kuris galėtų tapti pasaulinio masto verslu“, – sako verslininkas A. Rusteika.
Pastebima ir pliusų Lietuvos prekybininkams mažoje rinkoje. Jokie dideli žaidėjai nesiveržia, tad nesukuriama tokia didžiulė konkurencija.
Jei „Amazon“ ir „Alibaba“ įkurtų sandėlius Lietuvoje
Istorija rodo, kad kai kurioms už Atlanto esančioms prekybos gigantėms sunku įsikurti Europos rinkoje. Pavyzdžiui „Bestbuy“ buvo atidaręs parduotuves Anglijoje, tačiau turėjo iš rinkos išeiti, nors yra didžiausias elektronikos pardavėjas Amerikoje. Panašių pavyzdžių buvo ir Švedijoje.
„Žinių eksportavimas į kitą šalį nėra lengvas ir viskas susideda į specifiką. Jei esi toje šalyje, turi žinoti, ko klientai nori. Tai didžiausias mūsų turtas. Užsisakę „Amazone“ tikriausiai nesidžiaugiate, kad reikia ilgai laukti ir dar transportavimas kainuoja. Tačiau nors „Amazon ir ruošiasi atidaryti sandėlius Lenkijoje, technologijų kaina keistis neturėtų“, – mano A. Rusteika.
Pastaruoju metu apie 45 proc. „Amazon“ prekybos sudaro elektroninės prekės. Vis dėlto A. Rusteikos nuomone, būtent dėl kitokio prekybos modelio jie didelės konkurencijos „Topo centrui“ nesudarys.
„Pavyzdžiui, „Amazonas“ ypač prekiauja „Kindle“ skaityklėmis. Bet į ją reikia įdėti kažkokias knygas, o to turinio Amerikoje daug, tačiau ne Lietuvoje. Matome patys, kad pas mus nelabai juos perka. Su planšetėmis lygiai tas pats. Reikia žinoti kokį turinį įkelti, kokius. Klausimas, ar jie žino ko lietuvis nori, ko jam reikia. Čia labai maža rinka dat neaišku ar jiems verta tiek investuoti“, – mano A. Rusteika.
Visgi pašnekovas pripažįsta, kad „Amazon“ atsikėlimas arčiau Lietuvos gali padaryti įtaką „Pigu.lt“ portalui. Mat abu jie siūlo didelį įvairių prekių asortimentą. Tad „pigu.lt“ pranašumas gali dingti, mano A. Rusteika.
Kiek kitokios tendencijos vyrauja dėl „Alibaba“ kompanijos. Nors ir premjeras Algirdas Butkevičius viešėdamas Kinijoje buvo susitikęs su „Alibaba“ atstovais, A. Rusteika teigia, kad nepanašu, jog jie čia atidarys sandėlius.
„Tai prieštarauja jų verslo modeliui. Jei atsidarys čia sandėlius, turės pradėti mokėti muitą, PVM. Jų kainos pasidarys tokios kokios Lietuvoje ar Europoje ir nebeturės pranašumo. Šiuo metu Kinijos vyriausybė yra priėmusi jiems puikų sprendimą, kad visos prekės vežamos nemokamai, kurios neviršija tam tikros sumos. Tad papildomų mokesčių išvengiama“, – sako verslininkas.
Ateityje matomas tik tam „Alibaba“ prekių atsiėmimų punktų steigimasis Kinijoje. Planuojama, kad jų turėtų būti apie 1600. Juose klientai galės ne tik atsiimti prekes, bet ir išbandyti. „Amazon“ taip pat investuoja į tokių centrų kūrimą.
Palyginimui „Topo centrui“ Lietuvos rinkoje reikia investuoti ne į tokių centrų kūrimą, kadangi jau parduotuvių nemažas tinklas, bet į prekybą internetu. A. Rusteika taip pat pastebi, kad Lietuvos klientai vis dar nedrąsiai eina į parduotuvę ir ten išbando prekes. „Lyg nuo sovietinių laikų laikosi problema, kuomet būdavo parašyta neliesti rankomis“, – sako jis.
Kaip skiriasi prekių kainos?
Būtent dėl Kinijos valdžios sprendimų neimti papildomų mokesčių už prekes, „Alibaba“ kainų pigumu lenkia „Amazon“. Kaians galima palyginti ir tarp „Amazon“ bei „Topo centro“. Nors „Macbook“ kaina ir panaši, čia neįskaičiuotas pristatymas ir PVM mokestis.Taip pat matome, kad kavos aparatas „Amazon“ žymiai brangesnis. A. Rusteika įvardija, kad tai ir yra jų didžiausia klaida: jie turi tiek daug prekių, kad sunku sutikrinti visų kainas.
„Palyginome kiek kainuoja 7 colių planšetės skirtingose šalyse. Vis dėlto matome, kad Lietuviui pigios planšetės nereikia. Ir šių planšečių mes neparduodame daug. Pas mus populiariausia „Samsung“ planšetės, kurios kainuoja apie 300 eurų“, – sako A. Rusteika.
A. Rusteikos duomenimis, populiariausios prekės „Amazon“ yra atlikėjos Adelės kompaktinė plokštelė bei moteriškas korsetas. „Alibaba“ pirmoje vietoje įsitaisę aksesuarai telefonams, taip pat daug parduodama moteriškų apatinių ir vaizdo registratorių.
