• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Turbūt įprasta, kad garsių ženklų padirbinių ir kopijų galima įsigyti turguose. Tokios prekės dažną vilioja žemesne kaina, o pardavėjai dažnai net neslepia, kad pirkėjas įsigyja garsaus ir brangaus prekinio ženklo klastotę.

Turbūt įprasta, kad garsių ženklų padirbinių ir kopijų galima įsigyti turguose. Tokios prekės dažną vilioja žemesne kaina, o pardavėjai dažnai net neslepia, kad pirkėjas įsigyja garsaus ir brangaus prekinio ženklo klastotę.

REKLAMA

Tačiau pasitaiko atvejų, kai verslininkai, turintys savo prekinį ženklą perka pigias, kiniškas prekes ir ant jų klijuoja savo pavadinimą, siekdami prekes parduoti kelis kartus brangiau. Kaip tokiais atvejais neapsigauti? Kur kreiptis?

Prieš mėnesį socialinio tinklo „Facebook“ grupėse, kuriose kalbama apie grožį ir kosmetiką, užvirė diskusija, kad Kristina Ivanova prisidengusi savo prekiniu ženklu „Kristina beauty“ galimai perpardavinėja kiniškas prekes.

Anot „Facebook“ grupėse pasisakiusių merginų, neseniai „Kristina beauty“ pristatyta akių šešėlių paletė galimai yra identiška (tik gerokai brangesnė) pardavinėjamoms internetinėje parduotuvėje „Aliexpress“.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, pasak Kristinos Ivanovos, ši informacija yra melaginga ir skleidžiama norint pakenkti jai ir jos verslui.

Beje, internete galima rasti ne vieną bendrovę, kuri siūlo už tam tikrą sumą sukurti savo vardo kosmetikos priemonių.

REKLAMA

Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip ir kokia kiniška ir veikiausia klastota grožio industrijos produkcija dažniausia patenka į Lietuvą.

Klastotės gali sukelti sveikatos problemų

Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Vito Volungevičiaus teigimu per Lietuvos – Baltarusijos kelio postus paprastai gabenami padirbti kvepalai „Chanel“, „Dolce & Gabbana“, „Guerlain“, „Desire“, „Gucci“, „L'Extase”, skutimosi peiliukai „BIC“, akių šešėliai „Dior“, kremai „Sisley“, „Shiseido“ ir kt.

REKLAMA
REKLAMA

Per oro uosto ir pašto postus keliauja tie patys kvepalai, lūpų dažai, akių dažai „MAC Cosmetics“, „Chanel“, įvairios pudros ir kt.

Tačiau klastotų prekių, siunčiamų į Lietuvą iš Kinijos ir kitų šalių, kiekiai nėra dideli, tačiau jie vis auga populiarėjant apsipirkimui internetu.

„Dažni atvejai, kai asmenys klastotes pardavinėja per savo „Facebook“ paskyras, taip pat per įvairius skelbimų portalus. Prekėms, kurios, kaip įtariama, pažeidžia intelektinės nuosavybės teises ir jau cirkuliuoja šalies viduje, sankcijas turi teisę taikyti policijos pareigūnai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Todėl muitinė, gavusi tokius pranešimus apie galima klastotų prekių pardavimą internete, informaciją perduoda policijai, nes muitinė gali imtis veiksmų tik prekių įvežimo į šalies teritoriją metu ir neturi teisės taikyti sankcijų, kai prekės jau išleistos į laisvą apyvartą“, – teigia muitinės atstovas.

Anot V. Volungevičiaus, muitinė, atlikdama rizikos įvertinimą, sustabdo ne maisto gaminių išleidimą į laisvą apyvartą, jeigu šių gaminių savybės leidžia manyti, kad jie gali kelti rimtą pavojų sveikatai, saugai arba aplinkai.

REKLAMA

Kalbant apie gaminius skirtus grožiui, pasak muitinės atstovo, 2019 m. sausio – birželio mėn. pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą buvo neišleista į laisvą apyvartą 70 kg Kinijos kilmės gelinių nagų lakavimo priemonių.

„Vienas iš svarbiausių mūsų tikslų kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais – atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad šie pažeidimai daro žalą ne tik teisių savininkams ar valstybės biudžetui, sąžiningam verslui, bet kiekvienam visuomenės nariui.

REKLAMA

Klastotojai prekių kokybės netikrina, jų gaminimo sąlygomis nesirūpina, neaiški tokių prekių, pavyzdžiui, kosmetikos, sudėtis gali sukelti įvairių sveikatos problemų, be to, iš neteisėtos produkcijos gaunamų pajamų gali būti remiamas organizuotas nusikalstamumas“, – tikina V. Volungevičius.

Specialisto teigimu, Lietuvoje įsigijus kosmetikos klastotę kreiptis reikėtų į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išsamesnės informacijos siūlo teirautis gamintojo

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsiųstame komentare teigiama, kad siekiant įsitikinti, ar konkretus gaminys nėra klastotė, vartotojams patariama kreiptis ir pasiteirauti išsamesnės informacijos į konkretaus prekės ženklo gamintoją arba gamintojo atstovą Lietuvoje.

Taip pat Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba  primena, kad vartotojas, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.

REKLAMA

Verslininkas privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą.

Tuo atveju, jeigu verslininkas atsisako tenkinti vartotojo reikalavimą arba nepateikia motyvuoto atsakymo per nustatytą terminą, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka, pateikdamas kreipimosi raštu į skundžiamą verslininką kopiją, verslininko atsakymo kopiją (jei buvo gautas atsakymas), sutarties kopiją (jeigu sutartis sudaryta raštu), už įsigytas prekes ar suteiktas paslaugas pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją (tuo atveju, jeigu pinigai buvo mokėti) ir pan.

Vartotojo prašyme taip pat turi būti nurodoma verslininko, dėl kurio veiksmų (neveikimo) pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinės (gyvenamosios vietos) adresas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų