Nusprendę įsigyti daiktą lietuviškoje internetinėje parduotuvėje, turėtumėte įsitikinti, ar nesumokėsite penkis kartus brangiau, nei siųsdamiesi tokią pačią prekę iš pardavėjo užsienyje. Maža to, perpardavėjui prekės siuntimas iš Kinijos gali nieko nekainuoti, tačiau jums savo pirkinio pašto išlaidas teks padengti. LRT.lt skaitytojos inf.
LRT.lt skaitytoja Eglė pasidalino savo atradimu – identiška suknele lietuviškoje internetinėje drabužių parduotuvėje bei gerai žinomoje „eBay“. Skirtumas – vienas: Kinijoje esanti tokia pat suknelė kainuoja penkis kartus mažiau.
„Toje internetinėje parduotuvėje daug tokių „perliukų“. Daugiau tokių parduotuvių pastebėti neteko, tačiau manau, kad, šiek tiek paieškoję, atrastume ir daugiau tokių verslo pavyzdžių“, – kalbėjo mergina.
Negana to, kad 9,05 Britanijos svarų sterlingų (11,40 euro) „eBay“ kainuojanti suknelė lietuviškoje internetinėje drabužių parduotuvėje jums atsieis 199 litus (57,63 eurus), jums dar teks padengti pašto išlaidas (nors jos siuntimas iš Kinijos – nemokamas).
LRT.lt susisiekė su internetinės parduotuvės savininke. Ši teigė nematanti nieko blogo tame, kad kainos išpūstos penkis kartus. „Turime savo biurą, reikia jį išlaikyti, darbuotojus. Be to, juk prisideda muito mokesčiai, todėl kainos ir pakyla“, – nedaugžodžiavo moteris.
Jau kitą dieną po to, kai buvo susisiekta su internetinės parduotuvės savininke, penkis kartus brangesnės suknelės dingo iš parduotuvės tinklalapio.
Kitos internetinės drabužių parduotuvės, kurioje kai kurių drabužių kainos, palyginti su kainomis „eBay“ ar „Aliexpress“, didesnės trigubai, įkūrėja portalui LRT.lt aiškino, jog kainas tiek išaugina muito mokesčiai, transportavimo išlaidos bei pakankamai nedidelė dalis pelno.
„Kol aš neužsiėmiau šiuo verslu, man atrodė, kad kainos yra išpūstos, bet, kai susideda muito mokesčiai, transportavimo išlaidos, didelio pelno nelieka. Palyginti su kainomis „ebay“ internetinėje parduotuvėje tiesiai iš tiekėjo, mūsų kainos tikrai yra aukštesnės, tačiau jos nėra didelės. Internetinės drabužių parduotuvės atsiranda, vėl išnyksta, nes konkurencija didelė, didelio antkainio užsidėti negali“, – pasakoja mergina.
Anot pašnekovės, iš lietuviškų internetinių parduotuvių drabužius perkantys žmonės laiko jas patikimesnėmis, žino, kad prekę bus lengviau grąžinti, apkeisti.
„Kai kurių prekių pristatymo trukmė gal nelabai skiriasi, bet tos, kurios yra vietoje, pristatomos per 1–2 dienas. Nepatikusią prekę paprasčiau grąžinti. Užsakinęs drabužį tiesiai iš tiekėjo, tiko jis ar ne, pasiliksi, tikrai nebesiųsi atgal į Kiniją“, – kalba mergina.
Ne verslo etika, o verslo modelis
Nors toks kainų skirtumas gali papiktinti, jis nėra nei neteisėtas, nei neetiškas. Tokį kainų šuoli viso labo galima pavadinti verslo modeliu, sako žurnalo apie verslą „BZN start“ įkūrėja, vyriausioji redaktorė Živilė Baubonienė.
„Kaip jie tą modelį sugalvojo ir kokią nustatė kainą, yra tik jų reikalas. Jei žmogus mano, kad už tiek gali parduoti, tai kodėl dėl to reikėtų piktintis? Manau, kad vartotojai yra pakankamai sąmoningi ir puikiai gali atsirinkti, kur kainos yra geros, o kur blogos. Tam ir yra daug pasiūlos, kad galėtum atrasti priimtiną sau kainą. Rinka šiuo klausimu susireguliuoja, tad nėra kuo piktintis“, – kalba Ž. Baubonienė.
