algirdas jakubčionis

Atkurtai Lietuvos nepriklausomybei – jau daugiau nei trys dešimtmečiai, tačiau vis dar pasigirsta nuomonių, kad „prie ruso buvo geriau“. Iki šiol, grindžiant tokią mintį, pateikiami jau klišėmis tapę argumentai: „Visi darbus turėjo“, „visi lygūs buvo“. Anaiptol, sovietinę realybę tyrinėjantys istorikai su tokiomis mintimis nesutinka, o vienas iš kontrargumentų – žvilgsnis į parduotuves ir jų asortimentą sovietmečiu.

Josifo Stalino pavardė giliai įsirėžusi į istorijos vadovėlių puslapius. Sukūręs represijų pilną režimą, jis Sovietų Sąjungą valdė smurtu, alkoholiu ir krauju. Tačiau pasiekti politiniai tikslai slėpė sunkią vaikystę, asmeninio gyvenimo nelaimes, sveikatos problemas ir nuožmų charakterį, kuris atsispindėjo ir šeimoje, – viską, apie ką Sovietų Sąjungos laikais nebuvo galima kalbėti.

Leonidas Brežnevas buvo žmogus, beveik ilgiausiai valdęs Sovietų Sąjungą, asmuo, apie kurį buvo sukurta daugiausiai anekdotų ir tas, kurio antakiai ir pomėgis bučiuoti politinius bičiulius įkvėpė ne vieną žmogų. Šis Sovietų Sąjungos lyderis 18 metų vairavo šalį tarp politinių rifų, ekonominių seklumų ir ekologinių katastrofų. Tiesa, būta ir šviesių akimirkų, valdant L. Brežnevui pasitaisė santykiai su Vakarais, sukurtas „brandus socializmas“ ir sovietiniai žmonės ėmė gyventi patogiau.

O dabar siūlome kam prisiminti, o kam pamatyti, kaip gi atrodė į pasaulio istoriją įsirašęs ir jokių precedentų neturintis Baltijos kelias, surengtas prieš 30 metų. Ar atsimenate ir žinote, kad iš 2,5 milijono žmonių jungusioje grandinėje beveik pusė buvom mes – lietuviai. Ant tautiečių galvų, kaip siužete pasakoja pats pilotas, iš lėktuvo išbarstė ištisas tonas gėlių. Latvių kompozitorius atskleIdžia, kiek gi laiko savo dienos stalčiuje laukė Baltijos kelio himnu tapusi jo sukurta daina.

Penktadienį sukanka 40 metų, kai buvo įkurta Lietuvos laisvės lyga: to meto sovietinio režimo itin radikaliu laikytas judėjimas, siekęs atkurti Lietuvos nepriklausomybę. „Sakyčiau, Lietuvos laisvės lyga to meto sąlygomis buvo tam tikras galimybių buldozeris: kiek jiems leisdavo veikti tuometinė sovietų valdžia, tiek už jo einančiam Sąjūdžiui buvo lengviau.

Vasario 16-oji. Valstybės atkūrimo diena. Ką ji mūsų tautiečiams reiškė tuomet ir ką reiškia dabar? Kaip laikui bėgant pasikeitėme mes ir mūsų vertinimai? Apie tai kalbamės su istoriku, Vilniaus universiteto docentu, istorijos daktaru Algirdu Jakubčioniu. A. Jakubčionis: Vasario 16-oji yra ta diena, kai visa Lietuva turi švęsti, džiaugtis, kad mes turime tokią šventę.

Sovietų Lietuvos pramonė dirbo ne Lietuvai. Buvo vagiama, o gal „nešama“, kartais ir „vežama“ , laikant tai normaliu dalyku. Nepavyko sukurti net tikros planinės ekonomikos. Sovietų sąjunga turėjo ne vieną biudžetą, ne vieną veidą visur – taip pat ir pramonėje. Įskaitant nusiginklavimo (o iš tikrųjų – nesveiko ginklavimosi) politiką.

„Nors dabar ir sakoma, kad kaimas prasigėręs, o mes stipriai kovojame su girtavimu, bet, kitaip nei sovietmečio kolūkiuose, kaimo parduotuvių alkoholio skyrių nereikia prievarta uždarinėti, kai laikas sėti ar pjauti“, – Žinių radijo laidoje „Nelaisvės anatomija“ sakė ūkininkas ir politikas Kazys Starkevičius.

Istorija iš tiesų darosi rimtu mūšio lauku, tvirtina istorikas dr. Algirdas Jakubčionis, LRT Televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ komentuodamas kai kurių Rusijos ir Baltarusijos istorikų bandymus perrašinėti Lietuvos istoriją. „Bandoma suabejoti net ir Lietuvos valstybės teritorija. Neseniai skaičiau, kad krivičiai – viena iš slavų genčių – gyveno iki Nevėžio. Taigi visi kauniečiai turi suprasti, kad jie gyvena slavų žemėse.

Kaip keisčiausiai Lietuvoje buvo rastas lobis? Ką dažniausiai į mūsų šalį gabendavo kontrabandininkai? Kodėl apelsinai ir kiti egzotiniai vaisiai buvo beprotiškai brangūs? Kiek Smetonos laikais kainavo lietuviškas alus, o kiek – čekiškas? Kokius įmonės „Nokia“ produktus turėjo dažnas kaimų gyventojas? Atsakymai į šiuos klausimus – pirmojoje istoriko Gedimino Kulikausko knygoje „Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“. Pasak autoriaus, tai „alternatyvioji istorija“, nušvi...

Valstybines šventes, o kartu ir nedarbo dienas, kiekvienas pažymi savaip – miestų erdvėse vykstančiuose renginiuose, namuose prie televizoriaus ar išvykus į sodybą. Istorikai skirtingai žiūri į reikalingumą visas su Lietuvos valstybingumu susijusias šventes skelbti nedarbo: vieni mano, kad kelios šventės pažemina patį šventiškumą, tuo metu kiti įsitikinę, kad jų nėra per daug, o tikrosios šventės yra tada, kai nustojama aiškintis, ką jos reiškia.

Istorija Lietuvai padovanojo tris valstybingumą įprasminančias šventes, bet šalia įprastų, tautines ir religines tradicijas primenančių progų yra sukurta tokių, iš kurių šaipomasi. Švęsti mėgstame Šiemet Lietuva turės 12 nedarbo dienų, neskaitant perkeltų savaitgalio išeiginių, sudarančių vadinamuosius ilguosius savaitgalius. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Algirdas Jakubčionis „Balsas.

Lietuva kuria demokratiją du dešimtmečius, bet jos piliečių daugumai nepatinka nei rezultatai, nei pati kuriama demokratija. Kai kurie santvarkos bruožai netgi primena carų laikus. Daugiau nei prieš šimtmetį, 1907 metų vasario 15 dieną, „Vilniaus žinios“ pranešė: „Peterburgo karės apskričio teismas pasmerkė kareivį Lianą visų tiesų atėmimui ir ištrėmimui už caro kaliojimą laiške namiškiems ir vieno atsišaukimo egzempliorio persiuntimą.

„Jei prarastume savo valstybę, visi dabartiniai politikai atrodytų geri“, – sako Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentas Algirdas JAKUBČIONIS. Istorikas kviečia džiaugsmingai švęsti Vasario 16-ąją ir rečiau prisiminti kančias. Ar Vasario 16-oji reikšmingesnė už Kovo 11-ąją? O gal abi valstybės nepriklausomybės atkūrimo datos vienodai reikšmingos? Mano nuomone, Vasario 16-oji reikšmingesnė. Aišku, kiti gali ginčytis.

2009 m. birželio 12 d., penktadienį, 15 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140) atidaroma paroda „Kelias į laisvę“. Paroda pirmą kartą buvo pristatyta 2008 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seime per  tarptautinę konferenciją „Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus“, vėliau eksponuota Latvijos Respublikos Seime, Latvijos tautos fronto institute, Lietuvos ambasadose, Europos Parlamente Briuselyje.

Maskva ketina sustiprinti Rusijos vaidmenį buvusios SSRS erdvėje. Dūma rengiamu įstatymo projektu siūloma kontroliuoti naująsias nepriklausomas valstybes, kad šios „nesumanytų reabilituoti nacizmo ir nacistinių nusikaltėlių“. Už kitą požiūrį - kalėjimas Rusijos baudžiamajame kodekse (BK) turi atsirasti straipsnis, kad už tokį nusikaltimą baudžiama 3-5 metų laisvės atėmimo bausme. Iš visko sprendžiant, už grotų bus galima įkišti ir Rusijos, ir užsienio piliečius.

Aktyvistai, pradėję parašų rinkimo akciją, ragina eurokomisarę Dalią Grybauskaitę dalyvauti prezidento rinkimuose. Aktyvistai, save vadinantys iniciatyvine piliečių grupe, siūlo išreikšti paramą eurokomisarei socialiniame tinkle facebook.com ir specialiai sukurtoje svetainėje uzgrybauskaite.lt. Pastarojoje svetainėje skelbiamais duomenimis, šeštadienio popietę pasirašiusiųjų buvo apie 850. Kaip teigiama pranešime, iniciatyvą palaiko signataras Zigmas Vaišvila, istorikas Algirdas Jakubčionis.

Seimas šiandien atleido Dalią Kuodytę iš Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro (LGGRTC) vadovės pareigų, taip pašalindamas kliūtis jai būti Seimo nare. „Balsas.lt“ žiniomis, naujuoju LGGRTC vadovu gali būti siūlomas Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentas Algirdas Jakubčionis. D. Kuodytė patvirtino, kad jis yra „vienas iš galimų variantų“, tačiau plačiau komentuoti atsisakė. „Per ankstyvos kalbos.

Ketvirtadienį, rugsėjo 13 d., 17 val., Vilniuje, „Skalvijos“ kino teatre bus pristatytas istorinis dokumentinis filmas „Ilgas kelias namo“.„Ilgas kelias namo“ – tai filmas apie lietuvių tremties kelius nuo pirmųjų trėmimų iki šių dienų.

Nuo balandžio vidurio Lietuvoje vėl pasirodys laikraštis „Komsomolskaja pravda“. Nepaisant leidėjų deklaracijų, kad tai bus ne iš sovietinių laikų žinomas ideologinis leidinys, o bulvarinio pobūdžio laikraštis, politologai jo pasirodymą mūsų šalyje vertina ir kaip Rusijos ketinimus per žiniasklaidą skleisti savo ideologines pažiūras. „Komsomolskaja pravda“ Rusijoje leidžiama nuo 1919 m. Įvairiuose jos regionuose ir Nepriklausomų valstybių sandraugoje šiuo metu kasdien išleidžiama iki 30 mln.