algimantas variakojis

„Barclays“ atėjimas į Lietuvą buvo reikšmingas žingsnis ir signalas investuotojams. Tačiau dabar, pranešus apie maždaug trečdalio darbuotojų atleidimą, kyla paprastas klausimas – kodėl? Analitikų nuomonės išsiskiria, tačiau tikinama, kad jei nerasime atsakymo, tokiu keliu gali pasukti ir kitos įmonės. „Barclays“ išplatintame pranešime konkrečių priežasčių, kodėl mažinami veiklos mastai Lietuvoje, nenurodyta. Kalbama tiesiog apie struktūrinius pokyčius optimizuojant veiklą.

Naujosios „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės sprendimas pakeisti visų antrinių bendrovių valdybas, paskiriant į jas žmones be konkurso, kai kuriems korporatyvinio valdymo ekspertams sukėlė abejonių. Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžia, kad valdybos yra laikinos ir vėliau bus formuojamos pagal geriausią korporatyvinio valdymo praktiką.

Verslo įkūrimui ar plėtrai pats pirmasis impulsas atsiranda iš entuziazmo. Vis dėlto karšti norai turi būti suderinti su šalta analitika. Lietuvos pradedančiojo verslo sektoriuje to kol kas trūksta, o priežasčių ieškoti reikia dar mokyklos suole. Kaip portalui tv3.lt pasakojo „Verslo angelų fondo I“ partneris Algimantas Variakojis, norint ne tik patraukti investuotojų dėmesį, bet ir finansavimą, reikia užsidegimą savo verslu pagrįsti verslo plane.

  Laura Juozaitytė Ketvirtadienio vakarą Vilniaus Rotušėje naujienų portalo ir savaitraščio „Ekonomika.lt“ rengiamuose „Verslo švyturių“ apdovanojimuose jau trečią kartą pagerbti verslo sėkmingiausieji.   „Labai džiaugiuosi, kad šiandien Lietuvos verslo bendruomenėje nušvis dar šeši nauji švyturiai. Vieni iš nugalėtojų versle nėra labai matomi, tačiau jų kuriamais produktais kiekvienas mūsų naudojasi kone kasdien.

Sėkmingiausiai veikiantys pasaulio verslininkai vienbalsiai trimituoja, kad svarbiausia versle – gera idėja. Tačiau vien idėja sotus nebūsi, o norint šią paversti turtu neišvengiamai prireiks investicijų. Čia ir prasideda verslas. Nevertėtų stebėtis, kad vienas pagrindinių sveikos ekonomikos indikatorių – aktyvus verslo noras skolintis. Prekybos aktyvumui keliant sparnus, kyla ir noras plėsti veiklą, o norams apyvartinių lėšų pakanka ne visada.

 Verslo angelų fondas I (Fondas) paskelbė, kad kartu su verslo angelu investavo į „Brolis Timber“. Šios įmonės pagrindinė veikla – prekyba medienos apdailos gaminiais. „Investavome į šeimyninę įmonę. Sužavėjo šiltas bendravimas su klientais, jaukios medienos gaminių krautuvėlės Vilniaus ir Klaipėdos senamiesčiuose ir aišku – plėtros galimybės“, teigia fondo valdytojas Algimantas Variakojis. Įmonės veiklos kryptis – ekologiški apdailos gaminiai namams ir gyvenamąjai aplinkai.

Verslo angelai – tai investuotojai, kurie padeda verslininkams įgyvendinti savo idėjas. Anot vieno iš Verslo angelų fondo valdytojų Algimanto Variakojo, verslo angelu gali būti kiekvienas žmogus, padedantis verslininkui ne tik finansiškai, bet ir patarimais, savo žiniomis ar patirtimi. Investavimo procesas prasideda nuo įmonės ar verslo idėjos, ieškančios investicijų. Jame taip pat dalyvauja žmogus – verslo angelas, ieškantis patrauklios investicijoms įmonės.

Praėjus pusmečiui nuo banko „Snoras“ nacionalizavimo tai vis dar bene dažniausiai žiniasklaidoje minima istorija. Tačiau banko kreditoriams tai aiškumo nesuteikia. Jie skundžiasi informacijos trūkumu ir nerimauja liksiantys prie skilusios geldos. Buvo stengiamasi banką „Snoras“ nacionalizuoti greitai ir nuolat paneigti sklandančius gandus, tačiau susibūrę į asociaciją banko kreditoriai skundžiasi informacijos trūkumu.

Gražiai nupiešei ateitį, parašei kelias nieko nauja nesakančias strategijas ir uždirbai šimtus tūkstančių litų. Eilinio lietuvio galvoje verslo konsultanto portretas turbūt piešiamas būtent taip. „Teisininkė ateina kartą per savaitę į kontorą, kelias valandas pabūna ir mėnesio pabaigoje už tai gauna 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų)”, – pasipiktinusi pasakojo kolegė. Pikta turbūt ne tik jai, bet verslo pasaulyje toks patyrusių konsultantų uždarbis – norma.

Vertybinių popierių komisija (VPK) paskelbė, kad finansų maklerio įmonės (FMĮ) pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 18,5 mln. litų nuostolių. Antrasis pusmetis makleriams kol kas nieko gero nežada. Pernai per pusmetį makleriai uždirbo 12,2 mln. litų pelno. Tačiau tendencijos apsivertė aukštyn kojomis, ir pasaulinė biržų griūtis pelną padarė beveik neįmanomą. Pirmojo pusmečio pabaigoje FMĮ turtas siekė 116,6 mln. FMĮ akcininkų nuosavybė pirmąjį pusmetį sumažėjo 2,6 mln. litų - 3,9 proc.

„Apranga" metinėje finansinėje ataskaitoje skelbiama, kad visiems valdybos nariams pernai priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė beveik 1,93 mln. litų. Daugiausiai iš jų uždirbo Rimantas Perveneckas, „Aprangos" generalinis direktorius. Ponui Perveneckui pernai taip pat buvo priskaičiuota 87.661 Lt dividendų. Ilonos Šimkūnienės, „Aprangos" valdybos narės ir pirkimų direktorės atlyginimas pernai sudarė 582.313 litus.

2008 m. balandžio 26 d. Vilniuje, „Forum Palace“ salėje, įvyks verslo trenerių Aurimo Vietrino ir Dariaus Čibonio vedamas ypatingas interaktyvus seminaras studentams.

Birželį Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) planuoja pasiūlyti alternatyvią rinką, kurioje potencialiems emitetams taikomi mažesni reikalavimai nei reguliuojamoje rinkoje.

Stambiausius valstybei priklausančius objektus pernai privatizavęs Valstybės turto fondas (VTF) tik tris iš jų pardavė užsieniečiams, visus kitus nupirko lietuviai.Tarp stambių bendrovių, pernai atitekusių vietiniams investuotojams, yra "Vakarų skirstomieji tinklai" (VST), "Klaipėdos transporto laivynas", alkoholio gamybos bendrovės Kauno "Stumbras", "Vilniaus degtinė". "Privatizavimo konkursus laimi tas, kas pasiūlo didesnę kainą.

Dar kartą apie pensijų reformą - ar pensiją kaupti tradicinėje “Sodroje”, nedidelėse pensijų fondų valdymo įmonėse ar didžiuosiuose bankuose? Antradienį (10.28) 28 d. 11.05 val.

Kompensacijoms už negrąžintą nekilnojamąjį turtą skirtos "Lietuvos telekomo", Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų bendrovių bei "Lietuvos jūrų laivininkystės" (LJL) akcijos žmonėms perduodamos pamažu ir nesukėlė pasiūlos šoko finansų rinkoje. Valstybės turto fonde (VTF) dabar dirbama su gautais prašymais, tvarkomi reikalingi formalumai. Pirmajam kompensavimo etapui, kuris truks iki birželio pabaigos, fondas yra gavęs 1,252 tūkst.

Vienos didžiausių Lietuvos finansų maklerio įmonių "Finasta" vadovų ir maklerių teigimu, pernai vertybinių popierių rinkoje investuotojams buvo lengviau uždirbti nei patirti nuostolių. Šiemet taip pat prognozuojamas rinkos augimas. "Pernai biržos centrinėje rinkoje daugiau nei du kartus išaugo 8 emitentų akcijų kaina, brangusių akcijų buvo daugiau nei pigusių, bendras akcijų portfelis taip pat augino pelną", - džiaugėsi "Finastos" direktorius Dalius Kaziūnas.