Gražiai nupiešei ateitį, parašei kelias nieko nauja nesakančias strategijas ir uždirbai šimtus tūkstančių litų. Eilinio lietuvio galvoje verslo konsultanto portretas turbūt piešiamas būtent taip.
„Teisininkė ateina kartą per savaitę į kontorą, kelias valandas pabūna ir mėnesio pabaigoje už tai gauna 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų)”, – pasipiktinusi pasakojo kolegė. Pikta turbūt ne tik jai, bet verslo pasaulyje toks patyrusių konsultantų uždarbis – norma.
Milijoniniai komisiniai
„Anksčiau komisinis atlygis už sandorius kartais siekdavo 0,5–1 mln. litų. Tai normalu. Tokia suma – nedidelė viso sandorio dalis. Viskas priklauso nuo sukauptos patirties. Pavyzdžiui, tavęs klausia, ar verta pirkti kompaniją. Viską apsvarstęs pamatai, kad naudingiau įsigyti kitą bendrovę, arba sandoriui randi finansavimą. Tokiu atveju sumos gali būti pakankamai didelės“, – patirtimi dalijosi Algimantas Variakojis.
Anksčiau vyras konsultavo įmonių bei akcijų pirkimo ir pardavimo, akcijų vertės nustatymo, kompanijos perėmimo organizavimo klausimais.
Šiandien A. Variakojis – vienas iš Verslo angelų fondo I valdytojų.
Pasak jo, verslo konsultantui nuo perkamos įmonės vertės gali nubyrėti 1–5 proc., o patariant įmonės vidaus klausimais už vieną valdybos posėdį galima uždirbti ir 1 tūkst. eurų (3,45 tūkst. litų).
Investicijų banko „Evli Securities“ valdybos pirmininkas Aidas Galubickas pasakojo, kad jų veiklos srityje už konsultavimą perkant ir parduodant įmonę nustatoma ne mažesnė kaip 150 tūkst. eurų (517,5 tūkst. litų) minimali atlygio riba.
„Procesas dažnai trunka ne mažiau kaip pusmetį. Iš tokių sandorių daugiausia esame uždirbę kelis milijonus eurų“, – teigė jis.
Lanksti kainodara
Verslo konsultantai aiškaus kainoraščio neturi. Kaip pasakojo audito, mokesčių ir konsultacijų paslaugas teikiančios bendrovė „KPMG Baltics“ Finansinių konsultacijų skyriaus vadovas Povilas Akstinas, yra nusistovėjusi tradicija numatyti valandinius specialistų įkainius atsižvelgiant į jų patirtį ir užimamą poziciją.
„Tie įkainiai daugiau teoriniai. Norint įvertinti darbą, jo apimtį numatoma, kokių specialistų reikės, kiek laiko užtruks procesas, ir skaičiuojamas teorinis biudžetas. Tada vertinama, ką siūlo konkurentai, ar esame labai užsiėmę ir atitinkamai taikome nuolaidas. Tai priklauso nuo įvairių vidinių ir išorinių veiksnių”, – teigė jis.
A. Variakojis sakė, kad darbo užmokestis priklauso nuo konsultacijos sudėtingumo: „Atsižvelgiama, ar pateiki sprendimą su pagalbiniais veiksniais, ar tik pasidaliji nuomone. Gal pasiūlai originalią idėją. Manau, nėra sudėtinga už vieną pristatymą gauti 100 tūkst. litų.“
Nenori mokėti
Esant tokiai situacijai sunku sudaryti aiškią sutartį, įpareigojančią verslininkus tinkamai atsiskaityti už konsultantų darbą. Be to, dalis jų mano, kad patarimai turi būti duodami nemokamai.
„Lietuvoje verslininkai nepratę už tai mokėti pinigus ir mano, kad šios paslaugos turi būti teikiamos veltui, – pasakojo A. Variakojis. – Sunkiausia yra gauti uždirbtus pinigus. Pasitaikė atvejų, kai įvykdžius kelis didelius sandorius ir nupirkus bendroves teko pakovoti dėl uždarbio. Kai pradėjau domėtis savo uždirbtais pinigais, klientai atsakė, kad anksčiau patys buvo pagalvoję apie mano pasiūlytą variantą.“
Verti pinigų
Yra tekę girdėti ne vieną istoriją, kaip Lietuvos valdininkai samdo šimtus tūkstančių litų kainuojančius konsultantus, daugelio nuomone, abejotinos reikšmės darbams atlikti. Pavyzdžiui, sumokėjome 0,5 mln. litų garsiam ženklodaros specialistui Wally Olinsui ir jo bendrovei „Saffron Brand Consultants“ už Lietuvos įvaizdžio strategiją.
Ignalinos atominės elektrinės korporatyvinių reikalų direktorius Osvaldas Čiukšys piktinasi jėgainėje dirbančiais 25 konsultantais, turėjusiais tapti uždarymo projektų realizavimo garantu. Šiems konsultantams jau sumokėta 45 mln. eurų (155,25 mln. litų), o per dieną jie uždirba 1,3–2,7 tūkst. eurų (4,5–9,3 tūkst. litų).
Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Nocius tikino, kad konsultantų darbo rezultatas priklauso nuo darbdavio: „Tas, kuris pateikia užsakymą, turi reikalauti rezultato. Konsultantas problemų neišspręs, jis tik gali padėti tai padaryti. Jeigu konsultantui tinkamai suformuluota užduotis, rimtai ir atsakingai su juo dirbama, galima pasiekti gerų rezultatų. Konsultantai dirba kartais daugiau nei paima pinigų.“
Prieš keletą metų Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai, kuriai vadovavo M. Nocius, bendrovė „Ernst & Young“ už 0,5 mln. litų parengė užsienio investicijų pritraukimo ir eksporto skatinimo strategiją. Šiai pasirodžius kilo šurmulys, kad joje nieko nauja – tik susisteminta visiems žinoma informacija.
„Teko girdėti nemažai šios strategijos kritikos, – pasakojo M. Pocius. – Tačiau apie pasiteisinimą reikėtų kalbėti remiantis rezultatais – jie neblogi. Teko girdėti gerų atsiliepimų iš vakariečių. Mūsų pagrindinis taikinys – Vakarų bendrovės. Turėdami „Ernst & Young“ studiją deramės lengviau.“
Anot „Investuok Lietuvoje“ vadovo, jei tuos pačius visiems žinomus faktus būtų išdėsčiusi agentūra ar vietos konsultacijų bendrovė, būtų buvę žymiau sunkiau derėtis su „Barclays“, „Western Union“ ar kitomis panašaus lygio bendrovėmis.
FAKTAI: Konsultantų uždarbis
„Lietuvos energijos“ reorganizavimo ir privatizavimo patarėjui Kanados banko „CIBC World Markets“ vadovaujamam konsorciumui už paslaugas buvo pažadėtas maždaug 4 mln. litų atlygis. Po metų papildomai paprašyta apie 8 mln. litų. Negavęs pinigų konsorciumas nutraukė sutartį su Vyriausybe.
Už 860 tūkst. litų „Ernst & Young“ parengė Lietuvos elektros energetikos sektoriaus pertvarkymo ir optimizavimo planą.
Valstybės valdomai „Klaipėdos naftai“ JAV bendrovės „Fluor“ patarimai atsieis 38,6 mln. litų. Amerikiečiai ketverius metus konsultuos dėl suskystintų dujų terminalo statybos.
Lietuvą dėl būsimos atominės elektrinės statybos projekto konsultavusiam tarptautiniam konsorciumui, vadovaujamam investicijų banko „NM Rothschild & Sons“, sumokėta 1,5 mln. eurų (5,175 mln. litų). Konsorciumas negavo 2 mln. eurų (6,9 mln. litų) sėkmės mokesčio, nes nebuvo rastas strateginis investuotojas.
