Verslo angelai – tai investuotojai, kurie padeda verslininkams įgyvendinti savo idėjas. Anot vieno iš Verslo angelų fondo valdytojų Algimanto Variakojo, verslo angelu gali būti kiekvienas žmogus, padedantis verslininkui ne tik finansiškai, bet ir patarimais, savo žiniomis ar patirtimi.
Investavimo procesas prasideda nuo įmonės ar verslo idėjos, ieškančios investicijų. Jame taip pat dalyvauja žmogus – verslo angelas, ieškantis patrauklios investicijoms įmonės. Šiame etape daugiausiai darbo turi įdėti Verslo angelų fondas, nes per jį vyksta tiek įmonių, tiek verslo angelų paieška. Verslininkai, norintys sulaukti investicijų, privalo turėti aiškią ir konkrečią idėją, kuri būtų paremta bent jau apytiksliais skaičiavimais.
„Pats geriausias verslo planas yra išdėstytas ant puslapio ar pusės puslapio – trumpai, aiškiai ir logiškai, koks tas verslas. Po to mes, be abejo, jau gilinamės į tikslesnius skaičiavimus, aptariame riziką, išsiaiškiname. Ir tai išsivysto į didesnį aprašymą“, – pasakoja A. Variakojis. Jis taip pat priduria, jog fondui ne ką mažiau rūpi entuziastų tikėjimas idėja ir tai, ar jie turi suformavę savo komandą.
Globoja eksportui gaminančias įmones
Minimali investuojama suma prasideda nuo 100 000 Lt. Fondas investuoja pusę investuojamos sumos, kita pusė investicijų atkeliauja iš verslo angelo. Pats fondas dalį finansinių lėšų gauna iš europinių fondų, dalį investuoja patys fondo valdytojai. Tai reiškia, jog jie rizikuoja ir savo asmeninėmis lėšomis.
A. Variakojis teigia, jog fondas orientuojasi į tas įmones, kurios gamina prekes eksportui. „Lietuvos ir Pabaltijo rinkos yra per mažos. Norint, kad kompanija smarkiai augtų, ji turi bent jau ateityje orientuotis į eksportą. Bet vis dėlto labiausiai traukia naujosios technologijos“, – sako Verslo angelų fondo valdytojas. Jo teigimu, bankai nefinansuoja naujų technologijų, nes nėra užtikrinti dėl naujovių perspektyvumo. Tuo metu ten, kur reikalingas rizikos kapitalas, Verslo angelų fondas kaip tik ir mato perspektyvą.
Pirmoji įmonė Lietuvoje, pritraukusi verslo angelų investicijas, buvo ART21, užsiimanti informacinių technologijų pritaikymu žemės ūkyje. Įmonės vadovas Augustas Alešiūnas teigia, kad informacinės technologijos šiame sektoriuje dar buvo nepritaikytos, todėl niša tokiai veiklai atrodė labai patraukli. Bendradarbiavimas su fondu prasidėjo nuo pažįstamų. „Bet mums reikėjo dar daugiau kapitalo. Taigi pirmasis angelas sėkmingai išėjo su norima grąža ir atėjo kitas. Jis yra daugiau strateginis investuotojas, tiksliau sakant, finansinis investuotojas, stengiasi atsišlieti nuo operacinių sprendimų priėmimo ir dalyvauja tik strateginiame valdyme“, – sako A. Alešiūnas.
Angelai sargai mėgsta naujoves
Kita įmonė, bendradarbiaujanti su verslo angelais, yra „Probiosanus“. Ji gamina valymo priemones, paremtas biotechnologijomis – įmonės produkcijoje naudojami mikroorganizmai. Kompanijos „Probiosanus“ vadovė Rasa Vogelius pasakoja, kad jų gaminamos priemonės yra skirtos namų buičiai ir įvairioms patalpoms. Tai – naujos kartos aukštų technologijų priemonės, kurios, pasak įmonės direktorės, padeda spręsti šiandien pasauly aktualią problemą – infekcijas sukeliančių bakterijų kontrolę ir plitimą.
„Vis daugiau tiek mokslininkai, tiek gydytojai kalba, kad dezifekantai, iki šios dienos mums žinomi antibakteriniai valikliai, nebepadeda suvaldyti šitos eigos ir visokių infekcinių ligų plitimo. Naujausia mokslo idėja yra ta, kad vis dėlto reikėtų atsigręžti į pačią gamtą, kaip ji pati tvarkosi, tą naudoti ir žmonėms. Būtent gerųjų bakterijų paskleidimas paviršiuje, kur jos apsigyvena, kontroliuoja ir neleidžia daugintis blogosioms bakterijoms“, – paaiškina R. Vogelius. „Probiosanus“ įmonės verslo angelas Tomas Andrijauskas tikina, kad investuoti būtent į šią įmonę paskatino perspektyvi ūkio šaka. Jo teigimu, „Probiosanus“ produktas yra revoliucinis, visiška naujovė, kuri turi puikias perspektyvas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Lietuvoje ypač aktualus pasitikėjimo klausimas. R. Vogelius teigia, kad įvairų baimių, jog verslas gali nepasisekti, visada yra. Kai kurių dalykų esą neįmanoma padaryti vienam, todėl reikalingi papildomi partneriai. „Manyčiau, kad jeigu mes norime būti konkurencingi, ypač tokių aukštų technologijų srity, po vieną mes kažkokiame garažėly to nepasieksime. Sujungus protus, jėgas ir finansus galima pasiekti, išeiti [į rinką] ir tapti konkurencingais pasaulinėje rinkoje“, – sako ji.
Ieškantis investicijų verslas gali būti sėkmingas
Kaip teigia ART21 įmonės vadovas A. Alešiūnas, verslo angelai yra skirti rizikingesniems projektams, kuriems finansinių lėšų nesutinka suteikti nei bankas, nei rizikos kapitalo fondai. Pasak A. Alešiūno, gauti pinigų iš verslo angelų yra sunkiau negu iš rizikos kapitalo fondų „Ypač Lietuvoje. Todėl, kad dalis rizikos kapitalo fondų investuoja arba perskolina ne savo asmenines arba ne savo investuotojų lėšas, bet įvairių Europos Sąjungos instrumentų lėšas“, – tvirtina A. Alešiūnas, kurio įmonė yra globojama verslo angelų.
Anot A. Variakojo, Lietuvoje yra susiformavęs klaidingas požiūris, jog tas verslas, kuris ieško investicijų, būtinai turi būti nesėkmingas, nes antraip jam nereikėtų papildomų finansinių išteklių. „Po truputį, kartu su kitais fondais, su kitais investuotojais, mokiname įmones prisitraukti įvairų kapitalą. Ypač kalbant apie krizes, nes tada geriau turėti ne banko paskolą, o turėt stiprų partnerį, akcininką“, – sako Verslo angelų fondo valdytojas.
Donatas SOVA
