akiračiai

Netrukus sostinės ir Lietuvos gyvenimą praskaidrins vienas svarbiausių ir laukiamiausių metų kultūrinių renginių – Vilniaus knygų mugė. Jau tryliktąjį kartą vyksiančio renginio ilgaamžiškumas, populiarumas ir masiškumas paneigia mitą, kad knygoms šiuolaikinėje visuomenėje vietos lieka vis mažiau. Atvirkščiai – tai įrodymas, kad lietuviai myli, skaito ir perka knygas, nepaisydami sunkmečio. Jau ne pirmus metus Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija – neatskiriama Vilniaus knygų mugės dalis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas ir kandidatas į premjero postą Andrius Kubilius teigia siūlysiąs partijai paremti eurokomisarės Dalios Grybauskaitės kandidatūrą į prezidento postą, jei ji sutiks kandidatuoti. Tai A.Kubilius BNS sakė penktadienį po susitikimo Vilniuje su D. Grybauskaite. Pasak jo, svarstymus dėl galimos pozicijos ir galimų kandidatūrų į prezidento postą TS-LKD turėtų pradėti dar iki šių metų pabaigos.

Formuojamos centro dešinės koalicijos kandidatas į premjero postą žada nenaikinti dabartinės kūdikius auginančių tėvų finansinio skatinimo tvarkos. „Pabrėžiu - taupymas neturi paliesti svarbiausių socialinių išmokų. Galiu drąsiai pasakyti, kad jaunos motinos turėtų drąsiai gimdyti vaikus - dvejų metų atostogos tikrai liks ir apmokamos motinystės atostogos liks“, - Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai“ penktadienį sakė Andrius Kubilius.

Būsimasis centro dešinės koalicijos premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui šį sezoną dar nebus atsisakyta, tačiau ateityje tai bus padaryta. „Reikia atsisakyti lengvatų, paliekant jų labai nedaug. Pavyzdžiui, nenorime liesti PVM lengvatos šildymui, nors socialine prasme jos nėra teisingos - jos atpigina šildymą ne tik tiems, kurie gyvena sunkiau, bet ir visiems - tame tarpe ir Seimo nariams, ir verslininkams, uždirbantiems po 100 tūkst.

Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Jono Prapiesčio skundą dėl galimo trukdymo teisėjams nagrinėti Darbo partijos ir Artūro Zuoko bylas. J.Prapiestis į Generalinę prokuratūrą kreipėsi spalio pradžioje.

Vakar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis žengė netikėtą žingsnį: paragino LAT teisėjus kreiptis į Liustracijos komisiją ar Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šios institucijos patvirtintų arba paneigtų, jog teisėjų elitas sovietmečiu bendradarbiavo su sovietų saugumu (KGB). J.Prapiestis įsitikinęs, kad tai būtų natūrali reakcija į žiniasklaidos ne kartą skelbtus kaltinimus teisėjams, esą praeityje kai kurie jų yra bendradarbiavę su...

Pilietinės demokratijos partijos (PDP) pirmininkas, Seimo narys Algimantas Matulevičius pasiūlė Seimui kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti viešai paskelbtas žinias apie esą vykstančias derybas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo. Panašų prašymą generaliniam prokurorui pirmadienį išsiuntė ir AT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis.

Jau prasidėjo olimpinės kovos. Turbūt nebus klaida pasakyti, kad lietuviams daugiau kaip pusę olimpiados reikšmės sudaro mūsų krepšininkų pasirodymas. Bet daliai sąmoningų lietuvių rūpi dar ir Tibetas, bet tokių turbūt nedaug. Ko gero, tyliosios daugumos nuomonę išreiškė toks Seimo narys Alfredas Pekeliūnas, kažkada ciniškai pasakęs: „Lietuvos verslininkų, prekiaujančių su Kinija, yra daug daugiau, nei tų, kuriems rūpi Tibeto problema.

Po nesenai Alantoje pasibaigusios „Santaros-Šviesos“ kasmetinės konferencijos, kurioje diskusijų įkarštis pranoko šiam kultūriniam sambūriui būdingus turinio ir formos standartus, spaudoje pasirodė nemažai komentarų, iš kurių vienas itin primygtinai pareikalavo, kad visi dar bent kiek bandantys turėti ir ginti savo nuomonę turi išeiti į pensiją. „Lietuvos žiniose“ ir portale „Balsas.

Antradienį po švenčių, kai visa Europa jau eina į darbą, mes „švenčiame“ tinginių Velykas. Galų gale ši Seimo liaudžiai suteikta laisvadienių griūtis verčia pamąstyti truputį kitaip negu iki šiol. Regis, tai nebuvo vien populizmas. Kaip rodo ir šis povelykinis antradienis, ir kiti atvejai, Seimo nariai patys išsijuosę klaidino ir įtikinėjo savo rinkėjus, kad išeiginių dienų reikia daugiau, negu priklauso. Tai jau pranoksta populizmo ribas.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigia, kad Premjero inicijuota komisija buvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybėms tirti yra reikšminga, nepaisant kai kurių teisėsaugininkų kritikos. Kalbėdamas Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai“ vienas komisijos narių V. Landsbergis teigė, kad komisijos tikslas bus išsiaiškinti ne patį incidentą, bet kontekstą iki jo. „Iniciatyva, kuri dabar ateina iš Vyriausybės, gali būti naudinga.

Kodėl tyčines žmogžudystes organizavę ir vykdę nusikaltėliai anksčiau laiko išeina iš įkalinimo įstaigų? Kodėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vieno iš vadovų ryšius su „Vilniaus brigada“ mūsų Seimas toleruoja? Lietuvos radijo laidoje „Akiračiai“ diskutavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas, šio komiteto narė konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė, generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, Generalinės prokuratūros Valstybini...

Apie Rusiją pradėsiu su kvapais, kuriuos pastebėjau ne aš, o ten gyvenantieji:„Penktoji imperija“ aplink mus visur – kiekvienoje akimirkoje, kiekvienoje kovo mėnesio Rusijos oro molekulėje. Žiema traukiasi, ateina šviesos pavasaris, „Penktosios imperijos“ kvapas visur (...). Mes – valstybininkai iki kaulo smegenų. Visu savu tikėjimu, visa aistra, visomis žaizdomis, kurios liudija mūsų kovą.

Dėl prelato Mykolo Krupavičiaus pomirtinio apdovanojimo Šiemet sueina 120 metų nuo prelato Mykolo Krupavičiaus gimimo (1885-10-01, Balbieriškis) ir 35 metai nuo jo mirties (1970-12-04, Čikaga). 1992 m. gegužės 30 d. Vilniuje, baigiamajame Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) suvažiavime, Lietuvos valstybės vardu buvo padėkota šiai organizacijai, kuri 48 metus atstovavo pavergtai Lietuvai, kalbėjo jos vardu, gynė Lietuvos laisvės bylą.

Kai tik pradėjau suprasti, ką rašo laikraščiai, iškart pasijutau kariamas kaip tas legendinis bevardis šuo iš priežodžio. Nuo to laiko mane pakorė jau šimtus kartų, bet vis tiek niekaip nepriprantu, vis bandau nusigraužti virvę ir išsilaisvinęs grįžti Baskerviliu visų nedorėlių gąsdinti. Šiomis dienomis mane ir vėl bandė karti, ir vėl paaiškėjo kažkas nemalonaus, ką aš nutylėsiu apie savo šalį per atostogas murkdamas juodaakei padavėjai.

Nuo sovietinės destrukcijos mašinos savame kiaute ilgai slėpęsis laisvasis Lietuvos intelektualinis gyvenimas tik dabar, praėjus daugiau nei dešimtmečiui po Nepriklausomybės atkūrimo, pradeda lįsti lauk į dienos šviesą. Jauną šalį krečiančios politinės krizės subrandino naują trisdešimtmečių intelektualų kartą, kuri palikusi patogias universitetų auditorijas išeina į viešumą ir pradeda skleisti intelektualinę mintį už didmiesčių sienų.

Bendros išminties lobynui priklauso posakis, kad dažniausiai žmonės nesusišneka tada, kai tą patį sako skirtingais žodžiais arba kai vartoja tokias pat kategorijas, bet joms suteikia skirtingas reikšmes. Norėdami to išvengti, susitarkime dėl žodžių. Per keletą pastarųjų metų Lietuvos politiniame gyvenime gerokai sutirštėjo nesusikalbėjimo ir nesusipratimo košė. Žinia, tokia košė yra beveik privalomas patiekalas bet kurios laisvos visuomenės meniu. Tačiau košė nelygu košei.

Jau kuris laikas kalbama apie mokslo ir studijų sferos, arba bent jau aukštojo mokslo reformos reikalingumą. Pastaruoju metu apie tai prabilta ir iš aukščiausių valstybės tribūnų. Imtis reformos šioje srityje ragina pats Respublikos Prezidentas.

Pastaruoju metu įvairiuose visuomenės sluoksniuose vis dažniau prabylama apie tai, kad Lietuvai pasiekus svarbiausius tikslus, tapus ES ir NATO dalimi, stinga tolesnės valstybės ateities vizijos. Sakoma, kad naujos vizijos nelabai gali pasiūlyti ne tik politikai, bet ir intelektualai, iš kurių visuomenė laukia idėjų. Kaip yra iš tikrųjų? „Akiračių“ 5-ajame numeryje Vytauto Rubavičiaus ir filosofo prof. Arvydo Šliogerio pastabos.

Profesorius Vytautas Landsbergis atsako į mėnraščio „Akiračiai“ klausimus. Ar Sąjūdžio metais jūsų turėta nepriklausomos Lietuvos vizija ir šiandienos Lietuva daug kuo skiriasi? Kuo? Vizija buvo bendresnė - laisvės galimybių ir kūrybinės potencijos Lietuva. Žinoma, tikėjomės kur kas geresnių teisingumo prielaidų, didesnių padorumo vertybių. Šiandiena tuo ir skiriasi, kad svarbiausių vidinių dalykų turime mažiau, negu manyta.