senatvės pensija

Kiekvienais metais Lietuvoje yra indeksuojamos senatvės ir kitos pensijos. Dėl to politikai ir valdininkai kasmet giriasi, kiek jos padidėjo. Vis dėlto atidžiau pažiūrėjus, kas buvo žadėta šiems metams, ir kas iš tikrųjų yra, gali kilti klausimas: kur dingo 5 eurai kiekvienam pensininkui? Kur dingo 5 eurai? Beveik prieš metus, tvirtinant „Sodros“ biudžetą ir su juo susijusius teisės aktus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žadėjo, kad šiais metais vidutinė senatvės pensija sieks 605 eu...

Du kartus per metus „Sodra“ perskaičiuoja ir kiekvieno darbuotojo asmeninėje paskyroje paskelbia, kiek jis iki šiol yra sukaupęs pensijų stažo ir apskaitos vienetų. Antradienį buvo paskelbti atnaujinta informacija pagal šių metų liepos mėnesio duomenis. Nuo minėtų dydžių priklausys, kokio dydžio senatvės pensiją, perskaičiuotą į eurus, kiekvienas gyventojas gaus pabaigęs savo darbinę karjerą. Kaip žinoma, senatvės pensiją sudaro bendrosios ir individualiosios dalių suma.

Jau daug metų iš eilės gyventojai „Sodrai“ sumoka daug daugiau pinigų, negu ji išmoka jiems. Ypač didelis perteklius yra sukauptas iš pensijų socialinio draudimo lėšų. Tačiau daugiau yra paimama nei išmokama ir draudžiamiems kitomis draudimo rūšimis: ligos, motinystės, nedarbo. Valdžios įstaigos nėra pelno organizacijos. Jos neturėtų siekti paimti kuo daugiau pinigų iš žmonių. Dėl to būtų nuoseklu, kad arba „Sodra“ mokėtų daug didesnes išmokas, arba įmokos būtų sumažintos.

Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Vakarų šalių, visuomenės senėja. Jose gimsta vis mažiau vaikų, tad darbingo amžiaus žmonių skaičius traukiasi, o vis daugiau gyventojų, sulaukusių pensinio amžiaus, toliau dirba. Kita vertus, daugėja ir tų, kurie dėl įvairių priežasčių išeina į pensiją net nesulaukę pensinio amžiaus. Jie priversti tenkintis kur kas mažesnėmis išankstinėmis pensijomis nei tie, kurie išdirba iki pensinio amžiaus. Išankstinė pensija padidėjo 71 proc.

Jau aišku, kaip pensijos didės nuo 2025 m. pagal galiojantį įstatymą, tačiau naujas Seimas gali priimti ir naujų įstatymų. Vien senatvės pensijų gavėjų Lietuvoje yra 600 tūkst. ir kasmet jų daugėja. Be to, pridėjus ir kitų pensinių išmokų gavėjus, susidarytų gerokai per 1 mln. gyventojų. Daugelis jų yra politiškai aktyvūs ir dalyvauja kone visuose rinkimuose. Taigi, Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos stengiasi atkreipti jų dėmesį ir laimėti prielankumą.

Senatvės, našlių pensijos, taip pat joms prilygintos vienišo asmens išmokos kiekvienais metais didinamos priklausomai nuo to, kiek gyventojų oficialiai dirba ir kokį gauna oficialų uždarbį, nuo kurio skaičiuojamos „Sodros“ įmokos. Sprendžiant, kaip sparčiai kelti algas, vertinamas ne tik ankstesnių metų atlyginimų augimas, bet ir prognozės, kaip jie keisis artimiausius metus. Trečiadienį Finansų ministerija pristatė naujausias tokias prognozes.

Du trečdaliai šios vasaros praėjo ir belieka tik paskutinis jos mėnuo rugpjūtis. Artėjant naujiems mokslo metams dėl vaikų ar anūkų daug kam bus papildomų išlaidų. Dėl to naudinga žinoti, kada galima tikėtis gauti pinigų. Trečiadienį „Sodra“ kaip tik skelbia, kada pensijas ir įvairias išmokas perves rugpjūčio mėnesį. Pirmųjų pinigų gyventojai turėtų sulaukti jau kitą savaitę.

Senatvės pensijos ir papildomų išmokų iš antrosios pakopos pensijų fondų tikslas yra pakeisti buvusias darbines pajamas, kurių netenkama baigus darbinę karjerą. Kuo didesnę dalį atlyginimo sudarys išmokos po išėjimo į pensiją, tuo lengviau bus verstis iš esmės pasikeitus gyvenimui. O tai tikrai bus aktualu daugeliui kaupiančių, kurių dabar yra apie 1,4 mln.

Kas geriau gyvena: našlė, gaunanti 1 tūkst. eurų pensiją, vieniša mama, kuriai skirta 1 tūkst. eurų motinystės išmoka, ar bedarbė su 1 tūkst. eurų nedarbo išmoka? Visos jos „Sodros“ įmokas moka nuo vienodo dydžio ir taip pat apmokestinamų pajamų. Dėl to, regis, ir vienoda jiems skiriamų išmokų suma turėtų būti apmokestinama taip pat.

Ketvirtadienį Finansų ministerija paskelbė naujausią ekonominės raidos scenarijų su pagrindinių rodiklių prognozėmis. Atsižvelgiant į vieną iš jų, nuo kitų metų pradžios turėtų būti didinamos senatvės ir kai kurios kitos pensijos. Jeigu ministerijos prognozės išsipildys, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje kitąmet turėtų išaugti mažiausiai 61,5 euro. Tai yra kiek didesnis augimas, nei buvo galima numatyti vadovaujantis ankstesnėmis Finansų ministerijos prognozėmis.

Dirbančių šalies gyventojų poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1 041 euro pensija, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, rašoma banko pranešime žiniasklaidai. Per metus vidutinis gyventojų pageidaujamos pensijos dydis išaugo apie 15 proc. Šiuo metu vidutinė pensija šalyje turint būtinąjį stąžą sudaro apie 640 eurų. Norima pensijos suma išaugo 15 proc.

Senatvės pensijos Lietuvoje turėtų būti apmokestintos, o pensinį amžių reikėtų sieti su ilgėjančią gyvenimo trukme. Kitaip mūsų šaliai nepavyks išlaikyti dabartinio pensijų lygio ar jas didinti. Taip yra įsitikinę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai, penktadienį pristatę naujausias rekomendacijas Lietuvai. Jos nėra privalomos, tačiau anksčiau ar vėliau bent dalį TVF ir kitų tarptautinių organizacijų Lietuva įgyvendina.

Liko vos mėnesis tūkstančiams gyventojų nuspręsti, ar jie nori būti įtraukti į papildomą pensijos kaupimą II pakopos pensijų fonduose. Už tuos, kurie nieko nedarys, automatiškai bus sudarytos pensijų kaupimo sutartys su fondų valdymo bendrovėmis. Dėl to iki pensijos jie gaus mažesnį darbo užmokestį, mat dalis jo bus kiekvieną mėnesį nuskaitoma ir pervedama į asmeninę sąskaitą pensijų fonde.

Baigus darbinę karjerą dažnam gyventojui senatvės pensija tampa bene vienintelėmis pajamomis. Šiuo metu vidutinė pensija siekia vos pusę vidutinės algos, tad daug kam tenka gerokai pasispausti su mažesniais pinigais. Vis dėlto ir Lietuvoje yra žmonių, kurie gauna, galima sakyti, europietišką pensiją, siekiančią 2 tūkst. eurų per mėnesį. „Sodra“ paaiškino, ką tokie gyventojai darė, kad dabar gauna tiek pinigų. Daug dirba ir nukelia pensiją Šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia 596 eurus.

Nepaisant gražių valdžios kalbų ir pažadų, kai kuriems šalies gyventojams pensija šiemet pakilo vos 5 eurais arba 1 procentu. Tačiau politikai vis tiek žeria skaičius, kad vidutinė pensija didėjo greičiau, o palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 metų, dabar pensininkai gauna 6 kartus didesnes pensijas.

Įprasta manyti, kad sulaukę pensijos daugelis gyventojų meta darbus ir džiaugiasi visu laisvu laiku – skiria jį pomėgiams ar padeda vaikams auginti anūkus. Tačiau taip toli gražu nėra. Daugybė lietuvių ir sulaukę pensijos dirba toliau. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad 2023 m. daugiau nei trečdalis (35,6 proc.) 50–74 metų gyventojų gavo valstybinę socialinio draudimo pensiją.  Didžioji dalis (90,4 proc.

„Sodra“ jau skelbia kiekvienam darbuotojui pagal individualius duomenis perskaičiuotą sukauptą būtinąjį stažą ir apskaitos vienetus. Nuo šių dydžių priklausys, kokią pensiją gausite senatvėje. „Sodros“ skelbiami individualūs duomenys, kuriuos galima pamatyti prisijungus prie asmeninės paskyros, leidžia suprasti, kiek laiko dar reikės dirbti, kol bus sukauptas būtinasis stažas senatvės pensijai. Taip pat, maždaug kokio dydžio ji bus.

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė naujausias pagrindinių ekonomikos rodiklių prognozes. Atsižvelgiant į vieną iš jų, turėtų būti didinamos ir senatvės pensijos.  Jeigu ministerijos prognozės išsipildys, vidutinė pensija Lietuvoje kitais metais turėtų išaugti mažiausiai 57 eurais. Kokios bus pensijos nuo 2025 m. Įstatymas numato – kasmet pensijos yra indeksuojamos, t. y. keliamos tam tikru dydžiu, kuris yra susietas su visų šalies darbuotojų darbo užmokesčio fondo pokyčiu.

Kiekvienais metais senatvės pensijos Lietuvoje nustatyta tvarka yra indeksuojamos arba didinamos. Politikai ir valdininkai mėgsta žadėti ir girtis, kiek pensininkams pridedama pinigų ar kiek didėja vidutinė pensija. Tačiau penktadienį, „Sodrai“ paskelbus duomenis apie sausį gyventojams išmokėtas jau indeksuotas pensijas, paaiškėjo, kad jos nedidėjo tiek, kiek žadėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Estijos socialinių reikalų ministerija pateikė siūlymą valstybės mokamas pensijas nuo balandžio 1 dienos padidinti vidutiniškai 10,6 proc., pranešė jos spaudos tarnyba. Sulaukus suinteresuotų institucijų pritarimo ir vyriausybės patvirtinimo, vidutinė senatvės pensija didėtų nuo 700 iki 774 eurų. Toks augimas valstybės iždui papildomai atsieitų 212,3 mln. eurų per metus, tačiau jį pajustų maždaug 325 tūkst. pensininkų.

Šiuo metu pensijų ir atlyginimų santykis mūsų šalyje yra nedidelis, tačiau ateityje jis dar mažės. Tad vidutinė pensija sudarys vis mažesnę dalį vidutinės algos, o tai nėra socialiai tvaru. Dėl paimtų paskolų Lietuva turės daugiau pinigų skirti palūkanoms už jas mokėti, tad mažiau lėšų liks socialinei apsaugai. Taigi, mūsų šalyje turės būti didinami mokesčiai ir surinktas lėšas teks leisti efektyviau.

Neseniai paskelbtas tyrimas rodo, kad ateityje lietuvių pensijos, palyginti su gaunamu atlyginimu, bus vienos mažiausių tarp visų išsivysčiusių šalių. Tačiau ekonomistas Raimondas Kuodis yra įsitikinęs, kad tokias liūdnas prognozes lemia netinkamas pensijų vertinimas ir jų apmokestinimas. Pensijos pasirodytų didesnės, jeigu būtų įvertinta, kad pensininkai dažniausiai gyvena nuosavame būste. Be to, jie išleidžia mažiau maistui, nes baigę karjerą nepietauja kavinėse ar restoranuose.

Nuo sausio 9 d. „Sodra“ pradeda mokėti po indeksavimo padidintas pensijas. Pirmiausia didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, netekto darbingumo pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Negalią turintiems senjorams šiais metais bus skirtos didesnės senatvės pensijos – jos bus išmokėtos ne vėliau kaip iki šių metų liepos. Kiek padidėjo pensijos? Visų rūšių pensijos, kaip ir kasmet, padidėjo dėl indeksavimo. 2024 metais vidutinis vidutinės pensijos augimas siekia 65 eurus.

Daugelis darbuotojų kas mėnesį gauna mažiau algos, nes dalis jos pervedama pensijos kaupimui II pakopos fonduose. 2023 m. jų investicinė grąža pernai siekė 14,2 proc., o turto vertė, skaičiuojant ir naujai pervedamas įmokas – 27,3 proc. iki 7,1 mlrd. eurų, rodo preliminarūs Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenys.

Tūkstančiai darbuotojų nuo 2024 m. pradžios yra įtraukiami į pensijos kaupimą II pensijų pakopoje. Dėl to dalis jų darbo užmokesčio bus pervedama į pensijų fondus ir į rankas žmonės gaus mažiau pinigų. Jeigu gyventojai nieko nedarys, mažesnę algą gaus per visą darbinę karjerą iki pat to laiko, kai išeis į pensiją.

Iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet bus ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas. Šie terminai tiek vyrams, tiek ir moterims Lietuvoje nuo kelių mėnesių iki pusmečio bus ilginami ir nuo 2024 m. Nors Lietuvoje palaipsniui ilginamas pensinis amžius ir būtinasis pensijų stažas, šie reikalavimai kai kuriose šalyse jau dabar yra gerokai didesni.

Pensijos yra sugalvotos tam, kad, sulaukęs senatvės ir neturėdamas sveikatos ar nepajėgdamas dirbti, žmogus neliktų be pinigų. Dėl to, sprendžiant apie pensijų adekvatumą ir žmonių gebėjimą išgyventi iš jų, skaičiuojamas senatvės pensijos ir pajamų, gautų iki išeinant į ją, santykis. Kuo jis didesnis, tuo senatvės pensija yra artimesnė buvusiam darbuotojo atlyginimui ir tuo jam lengviau išgyventi pabaigus darbinę karjerą.

Lietuvoje pensijos indeksuojamos arba didinamos kiekvienais metais. Tačiau lietuviškos pensijos yra mažesnės, nei kai kuriose kitose ES šalyse. Be to, išaugus kainoms, pensijų perkamoji galia mažėja – už tą pačią sumą išeina mažiau prekių ir paslaugų. Vis dėlto yra visiškai teisėtas ir oficialus būdas, kaip pensiją būtų galima pasididinti papildomai. Žmogui tereikia paprašyti, kad pensija būtų pradėta mokėti bent metais vėliau. Už tai pensija padidinama 8 proc.

Vyriausybė nepritaria demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių siūlymui nustatyti sąlygas, kada išankstinę pensiją pasirinkusiems gyventojams vėl galėtų būti mokama nesumažinta jiems priklausanti senatvės pensija. Tokia Vyriausybės išvada bus teikiama Seimui. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisomis siūloma, kad senatvės pensija kas mėnesį būtų mažinama tiek pat, kiek dabar – 0,32 proc.

Maždaug 1,4 mln. Lietuvos gyventojų kaupia papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose. Į juos kiekvieną mėnesį pervedama dalis žmonių atlyginimo. Dėl to darbuotojai į rankas gauna mažiau pinigų. Tačiau, baigę darbinę karjerą, jie gali tikėtis papildomų išmokų prie įprastų senatvės pensijų – jos siekia nuo 9,1 iki 348 eurų. Šie priedai vadinami pensijų anuitetais, o lapkritį juos gavo 2729 gyventojai. Vidutinis anuitetas, jiems mokėtas lapkričio mėnesį, buvo 64,58 euro.

Senatvės pensijų gavėjai šiomis dienomis sulauks paskutinių pinigų 2023 metais. „Sodra“ žada visas pensijas išmokėti iki Kalėdų. Pirmiausia pinigus gaus tie pensininkai, kuriems pensijos yra pervedamos į sąskaitas bankuose. Vėliau jos bus pristatomos į namus, arba pensijas bus galima atsiimti pašte. Kada „Sodra“ moka pensijas Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijas gauna 619,4 tūkst. asmenų. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 538,5 euro.

Gyventojai, dirbę užsienyje ir sulaukę pensinio amžiaus, apie svetur įgytą stažą turi pranešti „Sodrai“. Tada jiems skiriamos dvi pensijos: vieną moka Lietuva, o kitą – šalis, kurioje žmogus dirbo. Vis tik kartais surinkti ir suskaičiuoti duomenis užtrunka, tad pensijos gali tekti palaukti keletą mėnesių ar net metų. Dirbo ir Anglijoje Portalo tv3.lt skaitytoja Violeta pasakojo, kad po mėnesio sulauks pensinio amžiaus. „Noriu jau kreiptis į „Sodrą“ dėl pensijos.

Vidutinė senatvės pensija Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 18,7 proc. didesnė nei prieš metus – 711 eurų per mėnesį, pranešė Estijos statistikos departamentas. Vidutinė mėnesio pensija, įskaitant išmokas dėl neįgalumo ir panašias, išaugo 18,3 proc. iki 702 eurų. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) abu rodikliai nežymiai sumenko.

Nemažai Lietuvos darbuotojų kaupia papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose. Į juos kiekvieną mėnesį pervedama dalis žmonių atlyginimo. Dėl to darbuotojai į rankas gauna mažiau pinigų. Tačiau, baigę darbinę karjerą, jie gali tikėtis papildomų išmokų prie įprastų senatvės pensijų – jos siekia nuo 9,1 iki 348 eurų. Šie priedai vadinami pensijų anuitetais, o juo gauna 2,6 tūkst. gyventojų.

Kasmet Lietuvoje tūkstančiai gyventojų sulaukia pensinio amžiaus ir, jei tik nori, gali mesti darbus ir išeiti į pensiją. Vis dėlto laikas, kada galima prašyti pensijos, vis tolsta. Palyginti su kitomis šalimis, lietuviai iki pensijos dirbs tikrai ne trumpiausiai, nors pasigirti ilga gyvenimo trukme negali.

Nemažai jaunų žmonių nesitiki sulaukti senatvės ir apie ją negalvoja, tačiau dauguma jos vis dėlto sulaukia. O tada senatvės pensija yra tampa aktuali kiekvienam, nes nuo jos dydžio priklausys pragyvenimo kokybė baigus karjerą ir negaunant įprastinio darbo užmokesčio. Vis tik pensijų skaičiavimas dažnam lietuviui yra nesuprantamas arba ne iki galo aiškus.

1 tūkst. eurų ar didesnę pensiją gauna daugiau kaip 14 tūkst. šalies gyventojų. Tačiau absoliuti dauguma turi tenkintis gerokai mažesnėmis „Sodros“ išmokomis už daugelio metų darbą. Lyginant skirtingų savivaldybių duomenis, akivaizdu, kad didžiausias pensijas gauna didžiųjų, kurortinių miestų ir Visagino savivaldybės. Tuo metu mažiausiomis sumomis turi tenkintis gyvenantys pasienio regionuose. O skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių pensijų viršija 200 eurų.

Spalis buvo ilgesnis mėnuo, o išeiginės lapkričio pradžioje, kapų lankymas, susitikimai su giminėmis, prasidėjęs šildymo sezonas pareikalauja papildomų išlaidų. Gaunantiems fiksuotas pajamas, pavyzdžiui, pensijas ar išmokas, svarbu žinoti, kada jie gali sulaukti papildomų pinigų. Antradienį „Sodra“ kaip tik paskelbė, kada gyventojams bus išmokėtos pensijos ir išmokos lapkričio mėnesį.

Ne visiems užtenka sveikatos dirbti tol, kol sueina pensinis amžius, juolab, kad kiekvienais metais jis ilgėja. Lietuvoje galima gauti išankstinę senatvės pensiją. Bet dėl jos galima ir pasigailėti, mat vėliau paprasta senatvės pensija nebus tokio dydžio, kokio būtų neprašius išankstinės. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu išankstinę senatvės pensiją mūsų šalyje gauna 7,5 tūkst. gyventojų. Vidutinis jos dydis siekia 432,1 euro.

Daugelio gyventojų vienintelis pajamų šaltinis pabaigus darbinę karjerą yra senatvės pensija. Jos dydis priklauso ne tik nuo sumokėtų įmokų dydžio, bet ir laiko, kiek metų jos buvo mokamos. Socialinio tinklo oficialioje paskyroje „Sodra“ paaiškino, kaip skaičiuojamas pensijų draudimo stažas ir kaip nuo jo priklauso pensijos dydis.

Seimo opozicijoje gimė siūlymas dar greičiau didinti senatvės pensijas iš perteklinių „Sodros“ lėšų. Esą iš 700 milijonų eurų planuojamo šių metų „Sodros“ pertekliaus išmokoms atiteks 47 milijonai, visi kiti, pagal valdžios planus, keliaus į rezervą. Dėl to pavieniai Seimo nariai siūlo šią sumą bent padvigubinti: iš pertekliaus skirti nors 100 milijonų eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad pensijos kitąmet ir taip didės pakankamai.

Paprastai jeigu žmogus dirba ilgiau, tai ir jo pensija būna didesnė. Tačiau, net ir sukaupę būtinąjį stažą, tūkstančiai gyventojų gauna ne ką didesnes pensijas nei tie, kurie dirbo trumpiau ir reikiamo stažo neturi. Ketvirtadienį oficialioje socialinio tinklo „Facbook“ paskyroje „Sodra“ pasidalijo duomenimis apie tai, kiek gyventojų, kokio dydžio senatvės pensijas gauna priklausomai nuo to, ar jie turi būtinąjį stažą, ar jo neturi.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams, numatantiems pensijų skaičiavimo pokyčius senjorams, turintiems negalią. Pagal juos, sunkiausią negalią turintys senjorai nuo 2024 m. pradžios galės gauti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims su negalia, jeigu jiems bus nustatytas 70–100 proc. netektas dalyvumas. Šie siūlymai – viena iš Negalios reformos, kurią jau priėmė Seimas, naujovių.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė kitų metų Valstybinio socialinio draudimo arba „Sodros“ biudžeto ir jį lydinčių teisės aktų projektams. Juose numatomas senatvės ir kitų pensijų, taip pat įvairių išmokų didinimui. Planuojama, kad kitais metais „Sodra“ iš darbuotojų ir darbdavių surinks daugiau kaip 7,6 mlrd. eurų įmokų, o išmokės kiek daugiau nei 7 mlrd. eurų pensijų ir kitų išmokų. Numatoma, kad kitąmet pinigų bus surinkta 577 mln. daugiau, nei išleista.

Didelė dalis gyventojų senatvės pensiją kiekvieną mėnesį gauna į banko kortelę. Tačiau tūkstančiams ji pristatoma ir gyvai į namus ar kitu nurodytu adresu. Taip pensijas dažniausiai pristato Lietuvos pašto laiškininkai. Tačiau netrukus trečdalis jų bus atleisti. Vadinasi, vietoje atleistų darbuotojų dalį pensijų į namus nešios kiti laiškininkai.

Prasidėję naujieji mokslo metai ir rudens sezonas paprastai pareikalauja ir didesnių išlaidų. Tad kai kuriems gyventojams, ypač gyvenantiems iš fiksuoto dydžio pensijų ir išmokų, veikiausiai jau baigiasi pinigų atsargos. Penktadienį „Sodra“ kaip tik skelbia, kokiomis dienomis spalio mėnesį numatoma pervesti pensijas ir išmokas į bankų korteles, kada jos bus pristatytos į namus ar kada pinigus bus galima atsiimti pašto skyriuose.

Vyriausybė dar nepristatė kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų, kuriuose numatomos lėšos pensijoms ir kitoms išmokoms. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketvirtadienį paskelbė, kiek pinigų nuo 2024 m. pradžios pridės pensininkams ir kitų išmokų gavėjams. Sprendžiant iš ministerijos pateiktos informacijos, nuo kitų metų pradžios vidutinė senatvės pensija Lietuvoje bendrai didės 12,2 proc. arba 66 eurais – nuo dabartinių 539 eurų iki 605 eurų.

Dalis gyventojų, dirbę visą gyvenimą ir sukaupę reikiamą darbo stažą, norėtų išeiti į pensiją anksčiau. Tačiau privalo laukti pensinio amžiaus arba rinktis išankstinę pensiją. Lenkijos politikai siūlo sukaupus reikalingą darbo stažą žmones išleisti į pensiją anksčiau. Ar toks siūlymas sulauktų palaikymo Lietuvoje? Ekonomistai abejoja, ar reikėtų į pensiją anksčiau išleisti žmones. Tuo metu patys gyventojai norėtų anksčiau išeiti  užtarnautą poilsį.

Kiekvienais metais senatvės pensijos Lietuvoje yra indeksuojamos, t. y. didinamos priklausomai nuo to, kiek gyventojų dirba ir kiek jie uždirba. Nepaisant to, bent pagal vieną rodiklį, mūsų pensijos yra mažiausios iš visų. Paprastai naudojami keli būdai pensijų dydžiams palyginti. Pats paprasčiausias – tai vidutinė senatvės pensija eurais ar kita valiuta.