Oficiali statistika rodo, kad tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra didžiausia dalis gyventojų, kurie sulaukę brandaus amžiaus ir toliau dirba.
Kam dirbti sulaukus pensijos?
Praėjusiais visoje ES atliktas darbo jėgos tyrimas, kurio rezultatus skelbia „Eurostat“, parodė, kad dauguma gyventojų nedirbo (22,4 proc.) arba nustojo dirbti (64,7 proc.) per 6 mėnesius nuo to laiko, kai gavo pirmą senatvės pensiją. Tik 13 proc. dirbo toliau.
Iš tų gyventojų, kurie toliau dirbo, maždaug pusė dirbo taip, kaip ir anksčiau, o kita pusė darbo pobūdį pakeitė – susirado kitą darbą, dirbo mažesniu krūviu, toliau dirbo papildomą darbą, o pagrindinį metė.
Įdomu tai, kad visos trys Baltijos šalys atsidūrė viršūnėje pagal tai, kokia dalis pensijos sulaukusių gyventojų dirbo toliau.
Estijoje jų dalis siekė 54,9 proc., Latvijoje 44,2 proc., o Lietuvoje 43,7 proc. Nemaža dalis gyventojų toliau dirbo ir Skandinavijos šalyse.
Mažiausia toliau dirbusių gyventojų dalis fiksuota Rumunijoje (1,7 proc.), Graikijoje (4,2 proc.) ir Ispanijoje (4,9 proc.).
Paprašyti įvardyti priežastis, dėl ko sulaukę senatvės pensijos dirba toliau, dažniausiai gyventojai nurodė, kad jiems patinka dirbti ir būti produktyviems (36,6 proc.) arba darė tai dėl finansinės būtinybės (28,6 proc.).
Tarp nurodytų priežasčių tyrimo dalyviai taip pat nurodė socialinę integraciją (11,2 proc.), finansinį patrauklumą (9,1 proc.).
Danijoje (61 proc.), Nyderlanduose (59,6 proc.) ir Italijoje (51,7 proc.) buvo didžiausia dalis tų, kurie dirba toliau, nes tai daryti patinka. Rečiausiai šią priežastį įvardijo Ispanijos (17,9 proc.), Kipro (19,1 proc.) ir Slovakijos gyventojai (20,4 proc.).
Daugiausia priverstų toliau dirbti dėl finansinių priežasčių buvo Kipre (68,8 proc.), Rumunijoje (54,3 proc.) ir Bulgarijoje (53,6 proc.).
Kalbant tik apie lietuvius, sulaukę pensijos daugiausia jų dirba dėl to, kad finansiškai būtina (30,5 proc.), kad mėgsta darbą ar būti produktyvūs (29,2 proc.) ir, kad finansiškai tai yra patrauklu (28,2 proc.).
Kokios pensijos Lietuvoje ir kitur
Pasidomėjus, kokio dydžio pensijos Lietuvoje ir kitose šalyse ir koks prekių ir paslaugų kainų lygis, gali būti aiškiau, kodėl nemaža dalis pensininkų dirba dėl to, kad finansiškai tai yra būtina.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 598 eurai, Latvijoje – 570 eurų, o Estijoje – 789 eurai.
O štai, pavyzdžiui, Vokietijoje praėjusiais metais vidutinė senatvės pensija buvo kartais didesnė ir siekė 1555 eurus, Skandinavijos šalyse jos dar didesnės.
Europos mastu „Eurostat“ skaičiuoja senatvės pensijų išlaidas vienam gyventojui. Tai naujausiais skelbiamais duomenimis (2021 m.) visoje ES vidurkis buvo beveik 1300 eurų, nors Lietuvoje nesiekė 400 eurų.
Įdomu tai, kad dirbančių pensininkų dalis Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje koreliuoja su kainų lygiu trijose Baltijos šalyse.
Pernai Estijoje jos sudarė 98 proc. ES lygio, Latvijoje – 87 proc., o Lietuvoje – 82 proc.
Panašu, kad už prekes ir paslaugas mokėti beveik ar ir visai europietiškas kainas gaunant lietuviškas, latviškas ar estiškas pensijas tikrai pavyksta toli gražu ne kiekvienam Baltijos šalių pensininkui.
