Dienos pjūvis

Per dešimt metų – milijardas eurų palūkanų. Tiek sumokėtų Lietuva, jei gynybą stiprintų skolintais pinigais. Tokia žinia nuskambėjo premjerei Ingridai Šimonytei į pasitarimą susikvietus politinių partijų, verslo atstovus. Tačiau esminė žinia – iš kur paimti pinigų – vis dar nenuskamba. Šimonytė ginasi, kad tik norėjo išgirsti kitų politikų ir verslo pasiūlymus. Opozicija atkerta, kad plano neturi pati premjerė, visgi ir oponentai idėjomis nežiba.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus tikslus sukurti sausumos diviziją, kuriai reikalingas tankų batalionas, pasirengti vokiečių brigados dislokavimui mūsų šalyje su šeimomis, kasmet didinti šauktinių skaičių ir pereiti prie visuotinio šaukimo bei padidinti ir tinkamai parengti aktyvųjį rezervą, tam reikia papildomų lėšų.

Vokietijos nuogąstavimai, kad Rusija gali pradėti visuotinį karą, yra pagrįsti, teigia buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas Europoje, kuris mano, jog Vladimiras Putinas padarys neįsivaizduojamą dalyką, jei įtars, kad NATO yra nepasirengusi. O į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas sako manantis, kad jei valstybės nežiūrės į Rusijos keliamą grėsmę „rimtai“ ir nesiims veiksmų „išvien“, tai Trečiasis pasaulinis karas gali išsivystyti jau po 18 mėnesių.

Būsimų pensijų dydžio santykis su darbo užmokesčiu Lietuvoje – mažiausias tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalių. Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Sovietų okupacijos žala Lietuvai praktiškai neišmatuojama, ypač jei įvertinsime ir dvasinius praradimus. Norma tapęs alkoholizmas ir vagystės darbe, nepasitikėjimas valdžia ir aplinkiniais, slapukavimas ir gyvenimas su dvigubu dugnu.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Suvažiavę į Vilnių tūkstančiu traktorių, ūkininkai jau mitinguoja prie vyriausybės. Aidint sirenoms ir būgnams 3 tūkstančiai žemdirbių piktinosi jiems nepalankiais valdančiųjų sprendimais. Mitinge pasirodę žemės ūkio ir aplinkos ministrai jau mėgina slopinti įtampą, žada tartis su ūkininkais, kaip suderinti jų finansinius poreikius ir aplinkosaugos reikalavimus. Tačiau ūkininkai politikų aiškinimais nepatenkinti.

Į Vilnių sugužėjo kone tūkstantis ūkininkų su traktoriais ir miškovežiais. Dėl sunkinamų ūkininkavimo sąlygų valdžią keikiantys žemdirbiai ir miško savininkai sustatė savo techniką po Seimo ir vyriausybės langais. Protestuotojams pajudėjus link Vilniaus, vyriausybė ėmė žadėti naikinti savo įvestus kai kuriuos ribojimus žemdirbiams. Žada leisti laisvai naudoti žymėtąjį dyzeliną ir sumažinti didžiausią pasaulyje naftos dujų akcizą.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Vokietijos nuogąstavimai, kad Rusija gali pradėti visuotinį karą, yra pagrįsti, teigia buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas Europoje, kuris mano, kad Vladimiras Putinas padarys neįsivaizduojamą dalyką, jei įtars, kad NATO yra nepasirengusi. Į atsargą išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas sako manantis, kad jei valstybės nežiūrės į Rusijos keliamą grėsmę „rimtai“ ir nesiims veiksmų „išvien“, tai Trečiasis pasaulinis karas gali išsivystyti jau po 18 mėnesių.

Jei prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, didžiausio gyventojų palaikymo sulauktų dabartinis vadovas Gitanas Nausėda, rodė „Spinter tyrimai“ apklausa. Jos duomenimis, lapkritį už G. Nausėdą balsuotų 22,5 proc. apklaustųjų, spalį jo palaikymas siekė 19,3 procento. Artimiausi dabartinio prezidento varžovai, kaip rodo apklausa, yra premjerė Ingrida Šimonytė, advokatas Ignas Vėgėlė ir Socialdemokratų partijos lyderė, Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė.

Į Lietuvą iš anksto neviešinto vizito atskridęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko padėkoti Lietuvai už paramą kariaujantiems ukrainiečiams ir tartis dėl tolesnės paramos. Tiesa, Zelenskio vizitas nepadėjo susivienyti mūsų politikams. Prezidentūra į susitikimą su Ukrainos prezidento delegacija nepakvietė Gabrieliaus Landsbergio.

Būsimų pensijų dydžio santykis su darbo užmokesčiu Lietuvoje – mažiausias tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalių. Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Sovietų okupacijos žala Lietuvai praktiškai neišmatuojama, ypač jei įvertinsime ir dvasinius praradimus. Norma tapęs alkoholizmas ir vagystės darbe, nepasitikėjimas valdžia ir aplinkiniais, slapukavimas ir gyvenimas su dvigubu dugnu.

Viena patikimiausių investicijų lietuviams – nekilnojamas turtas (NT). Dalis gyventojų būsto ieško kurortuose, tačiau ne Lietuvos, bet užsienio. Šiuo metu gyventojai būsto ieško Ispanijos pagrindinėje dalyje ar tokiose salose, kaip Tenerifė. NT specialistai skaičiuoja, kad būstui svetur lietuviai išleidžia nuo 60 tūkst. eurų iki milijonų eurų.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi karui su Rusija. Vokiečių žiniasklaida, remdamasi slaptais dokumentais, paskelbė scenarijų, kuriame nurodo, kaip NATO gintų Baltijos šalis, jei Lietuvą užpultų Rusija. Krašto apsaugos ministras skuba raminti gyventojus: esą tokie scenarijai – pratybų kasdienybė. O Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad tai aiški žinutė, kurią vokiečiai siunčia Putinui.

Jei kauniečiai neseniai mėgavosi dailiuoju čiuožimu arenoje, vilniečiai čiuožė ant ledo sostinės gatvėse. Keičiantis orams sostinėje pasipylė automobilių avarijos, į skubios pagalbos skyrius sugūžėjo šimtai rankas, kojas bei kitas kūno vietas susižalojusių vilniečių. Žmonės lieja apmaudą, kad nesaugu išeiti net į parduotuvę, nes nežinai, ar grįši sveikas.

Jei prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, didžiausio gyventojų palaikymo sulauktų dabartinis vadovas Gitanas Nausėda, rodo ketvirtadienį paskelbta naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Jos duomenimis, lapkritį už G. Nausėdą balsuotų 22,5 proc. apklaustųjų, spalį jo palaikymas siekė 19,3 procento.

Prezidentūra siūlo keisti Užsienio reikalų ministerijos (URM) vykdomą ambasadorių skyrimo tvarką. Prezidentūra pokyčius siūlo tęsiantis nesutarimams dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su vyriausiuoju prezidento patarėju Frederiku Jansonu – apie „valstybininkus“ ir prezidento nesutarimus su konservatorių lyderiais.

Paskutiniame Seimo sesijos posėdyje parlamentarai po nepavykusios nuteistojo Vytauto Gapšio apkaltos dažnai minėjo žodį „gėda“. O gėda politikams, kad, išmetus Gražulį iš Seimo, kalėjime sėdintis Gapšys mandatą išsaugojo. Visgi valdantieji džiaugiasi, kad pavyko priimti šių šalies biudžetą, bet pripažįsta – kai kurie svarbūs klausimai tiesiog įstrigo.

Jungtinių Valstijų vyriausybė 2023-uosius pabaigė suteikdama, kaip pati sakė, paskutinį likusį ginklų paketą Ukrainai. Tolesnė parama – JAV Kongreso, kuris vėl susitiks sausio 8 d., rankose. Ir kol kas niekas iš tikrųjų negali prognozuoti, ar, kiek ir kokia apimtimi JAV galėtų atnaujinti savo paramą Ukrainai.

Jei kauniečiai mėgaujasi dailiuoju čiuožimu arenoje, vilniečiai čiuožia išgyvenimo privalomą programą ant ledo sostinės gatvėse. Keičiantis orams jau nuo vakar vakaro sostinėje pasipylė automobilių avarijos, į skubios pagalbos skyrius sugūžėjo šimtai rankas, kojas bei kitas kūno vietas susižalojusių vilniečių. Nemažai daliai jų prireikė gultis ir ant operacinio stalo. Žmonės lieja apmaudą, kad nesaugu išeiti net į parduotuvę, nes nežinai, ar grįši sveikas.

Į Lietuvą iš anksto neviešinto vizito atskrido Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Atvyko padėkoti Lietuvai už paramą kariaujantiems ukrainiečiams ir tartis dėl tolesnės paramos. Anot Zelenskio – šie metai fronte bus lemiami. Tiek Ukrainai, tiek Lietuvai, tiek ir visam vakarų pasauliui. O Daukanto aikštėje stojęs sakyti kalbos Lietuvos žmonėms, prabilo ir lietuviškai. Tiesa, Zelenskio vizitas nepadėjo susivienyti mūsų politikams.

Pareigūnai trečiadienį ryte apklausė mergaitės pagrobimu Kaune įtariamą vyrą, šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas, patikino policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Anot R. Požėlos, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl vaiko pagrobimo, tačiau tyrimo eigoje „gali atsirasti kitų straipsnių“. Policijos generalinis komisaras nekomentavo, ar įtariamasis pripažįsta savo kaltę.

Pareigūnai trečiadienį ryte apklausė mergaitės pagrobimu Kaune įtariamą vyrą, šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas, patikino policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Anot R. Požėlos, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl vaiko pagrobimo, tačiau tyrimo eigoje „gali atsirasti kitų straipsnių“. Policijos generalinis komisaras nekomentavo, ar įtariamasis pripažįsta savo kaltę.

Trečią parą tęsiasi dingusios 9-metės paieškos. Šimtai policijos pareigūnų ir savanorių šukuoja teritorijas, peržiūrinėja vaizdo kamerų įrašus. Viena iš pagrindinių dingimo versijų, kad mergaitė galėjo būti pagrobta. Policija paskelbė tarptautinę mažametės paiešką, tačiau dingusių asmenų šeimoms padedanti Arūnė Bernotaitė stebisi, kodėl apie dingimą nepaskelbta visose paieškos sistemose.

Trečią parą tęsiasi dingusios 9-metės Agotos paieškos. Šimtai policijos ir savanorių šukuoja teritorijas, peržiūrinėja vaizdo kamerų įrašus. Viena iš pagrindinių dingimo versijų, kad mergaitė galėjo būti pagrobta. Paskelbta ir tarptautinė mažametės paieška. Po šio sukrečiančio įvykio gyventojai patys ėmėsi raganų medžioklės ir pradėjo savavališkai tikrinti automobilius, laužtis ir tikrinti gyventojų namus ir garažus.

Jungtinių Valstijų vyriausybė 2023-uosius pabaigė suteikdama, kaip pati sakė, paskutinį likusį ginklų paketą Ukrainai. Tolesnė parama – JAV Kongreso, kuris vėl susitiks sausio 8 d., rankose. Ir kol kas niekas iš tikrųjų negali prognozuoti, ar, kiek ir kokia apimti JAV galėtų atnaujinti savo paramą Ukrainai. Maža to, politikos užkulisiuose girdėti vis daugiau kalbų apie Vakarų nusiteikimą karą baigti derybomis, o ne triuškinančia pergale.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, o jei sumažės palūkanos, tai šeimos sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl PVM lengvatos panaikinimo teks daugiau mokėti ne tik už maistą kavinėse, brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Pasirodžius žinioms, kad porai paauglių, besimokančių rusų tautinės mažumos Vilniaus Naujamiesčio mokykloje, dėl politinių pažiūrų apšaudžius bendraklasį pneumatiniu ginklu, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad tokios situacijos kyla dėl sudėtingos šios tautinės grupės integracijos Lietuvoje. Todėl politikas ieško teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.

Pranešimai apie tragiškame gaisre Vilniuje žuvusį vaiką pasitvirtino. Ugniagesiai gelbėtojai žvalgydami butus iš lauko aptiko dingusio 7-erių metų berniuko kūną. Vakar dienos pavakarę gelbėtojai pradėjo pjaustyti konstrukcijas, kurios greičiausiai ir buvo prispaudusios berniuką. Iš namo ištrauktas ir senolio kūnas, o pasak gelbėtojų, kyla grėsmė, kad namas gali įgriūti.

Prezidentūra siūlo keisti Užsienio reikalų ministerijos (URM) vykdomą ambasadorių skyrimo tvarką. Prezidentūra pokyčius siūlo tęsiantis nesutarimams dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo. Prezidentūros kanclerė antradienį raštu kreipėsi į URM kanclerę, prašydama pateikti prezidentui Gitanui Nausėdai dokumentaciją apie URM vykdytus kandidatų į Lietuvos diplomatinių atstovybių, tarp jų ir ambasados Lenkijoje, vadovus atrankos konkursus.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, jei sumažės palūkanos, tai šeimoms sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl augančių akcizų brangs dyzelinas ir alkoholis bei tabakas. O daugiau mokėti teks ne tik už maistą kavinėse – dėl PVM lengvatos panaikinimo brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Šiais metais daug diskusijų Seime sukėlė tos pačios lyties santykius reglamentuojantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Ar galima tikėtis, kad kitais metais jis bus priimtas, naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Šiemet kaip niekad daug diskusijų sukėlė krašto gynyba ir ką reikėtų daryti, norint apsisaugoti nuo Rusijos grėsmės. Nuomonių, diskusijų ir kritikos būta daug.  Apie tai, kaip Lietuvoje įsikurs vokiečių brigada bei kaip keisis privalomojo šaukimo tarnyba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Buvo įvairių diskusijų apie vokiečių brigadą Lietuvoje.

Seimas prieš didžiąsias metų šventes baigė rudens darbus ir išsiskirstė iki pavasario. Paskutiniame posėdyje parlamentarai po šios savaitės apkaltų maratono dažniausiai minėjo žodį „gėda“. O gėda politikams, kad, išmetus Gražulį iš Seimo, kalėjime sėdintis Gapšys mandatą išsaugojo. Bet chaoso rudenį buvo ir daugiau, kai kurie parlamentarai net kalbėjo, jog darbas buvo tikrų tikriausia kančia.

Dauguma ekonomistų sutinka, kad reikia didinti gynybos finansavimą, tačiau nesutaria, ar tam reikia atskiro mokesčio. Kai kurie BNS kalbinti ekspertai mano, kad turint dideles ambicijas stiprinti saugumo, gynybos ir atgrasymo pajėgumus, vien skolintomis lėšomis kliautis nepavyks. Kiti atskiro mokesčio idėją sieja su populizmu ir mano, kad tam būtinos lėšos turi būti surenkamos per bendrą mokesčių sistemą.

Ar Lietuva nebebus lyderė Europoje pagal kalinių skaičių? Ar šalyje augs pasitikėjimas teismų sistema? Ar kitais metais bus priimtas Civilinės sąjungos įstatymo projektas? Naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbiname teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Belgijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Michelis Hofmanas įspėja, kad po Ukrainos Rusija gali užpulti Moldovą ir Baltijos šalis. Apie tai, kokia yra Rusijos strategija, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Ar Rusijai apsimoka kovoti su NATO valstybėmis? L. Kojala: NATO esminis tikslas yra atgrasymas.

Siekiama mažinti paramą, skiriamą jaunoms šeimoms regionuose. Finansinės paramos teikimo modelis keičiamas siekiant efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas bei skatinant prie paramos labiau prisidėti savivaldybes. Apie tai, kodėl taip daroma, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

Besiskundžiantiems dėl didelių eilių pas gydytojus, šie siūlo pacientams visų pirma atsigręžti į save. Tiek gydytojai, tiek poliklinikų vadovai sutartinai pabrėžia, kad užsiregistravę pas specialistą, tačiau negalėdami atvykti ir to neatšaukę asmenys dirbtinai išpučia eiles taip iš kitų atimdami brangaus vizito pas gydytoją laiką. Nors atšaukti vizitą įpareigoja jau trejus metus galiojantis įstatymas, dar kone 10–15 procentų nesivargina to daryti.

Už grotų sėdintis Vytautas Gapšys triumfavo – jis lieka tautos išrinktuoju. Per apkaltą parlamentarams slaptu balsavimu pritrūko net dešimties balsų, kad nuteistas Gapšys netektų mandato. Dalis seimūnų įtaria, kad „darbiečiai“ suorganizavo mainus – pagelbėjo valdantiesiems iš Seimo išmesti Petrą Gražulį, kad išgelbėtų Gapšį. Abi partijos tai neigia. Pats Gapšys jau turi planą – vėl prašys teismo stabdyti bausmę ir bandys Seimo nariu dirbti iš kalėjimo.

Už grotų sėdintis ir į Seimo posėdį konvojuotas Vytautas Gapšys triumfiavo – jis lieka tautos išrinktuoju. Per apkaltą parlamentarams slaptu balsavimu pritrūko net dešimties balsų, kad politinės korupcijos byloje nuteistas Gapšys netektų mandato. Dalis seimūnų įtaria, kad „darbiečiai“ suorganizavo mainus – esą pagelbėjo valdantiesiems iš Seimo išmesti Petrą Gražulį, kad išgelbėtų Gapšį. Darbo partija ir konservatoriai tai neigia.

Visuomenėje daug aistrų kyla dėl kertamų medžių. Ar mūsų miškai yra pavojuje? Kada bus parengta tvarka, kaip turėtų atrodytų slėptuvės pastatuose? Kaip mažinsime taršą ir kovosime su klimato krize? Naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbiname aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Politiko Petro Gražulio kelionė Seime, kuri tęsėsi beveik trisdešimt metų, baigta. Parlamentarai slaptu balsavimu pašalino jį iš Seimo apkaltos proceso tvarka už Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą, o tai reiškia, kad politikas 10 metų negalės būti renkamas į pareigas, kur reikia prisiekti Lietuvos valstybei. P. Gražulis, sužinojęs šią naujieną, neslėpė liūdesio, o štai skandalingajam Seimo nariui peklą užkūręs Tomas Vytautas Raskevičius džiūgavo.

Siekiant taikliau ir efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, labiau skatinti savivaldybes prisidėti finansiškai prie valstybės teikiamos jaunų šeimų įsigyti būstus paskatos, keičiamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis. Tai kaip reikiant apkarpytų paramą jaunoms šeimoms.

Petro Gražulio kelionė Seime, kuri tęsėsi beveik trisdešimt metų, baigta. Parlamentarai slaptu balsavimu išmetė jį iš darbo vos kelių balsų persvara, o kad maža nepasirodytų, dar 10-iai metų uždraudė kandidatuoti į Seimą. Gražulis, sužinojęs šią naujieną, neslėpė liūdesio, o štai skandalingajam Seimo nariui peklą užkūręs Raskevičius džiūgavo. Beveik 30 metų Seime prabuvęs Gražulis sako, kad bandys likti politikoje ir toliau.

Amerikos Senate respublikonai padarė tai, ką ir žadėjo – užblokavo paramos Ukrainai skyrimą. Bidenas prieš pat balsavimą dar kreipėsi į politinius oponentus siūlydamas susitarti ir nepasiduoti Putinui, bet tai nepadėjo. Amerikiečiai paramą dar gali patvirtinti, bet Kyjivo atsargos nenumaldomai senka. Ukrainiečiai lieja apmaudą, o Kremlius dėl to neslepia džiaugsmo.

Ar Rusijos kultūra grįš į savo senąsias pozicijas taip, kaip po truputį grįžta šalies agresorės sportininkai? Kada Lietuvos kultūros sektoriuje bus adekvatūs atlyginimai? Ko laukti iš Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje?  Naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbiname kultūros ministrą Simoną Kairį. Tarptautinis olimpinis komitetas leido Paryžiaus olimpiadoje dalyvauti pavieniams Rusijos ir Baltarusijos sportininkams.