Dienos pjūvis

Pabradės poligone dingus keturiems JAV kariams vis dar vyksta sudėtinga gelbėjimo operacija. Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis tvirtina, kad rastame karių šarvuotyje esantis aukšto slėgio dujų vamzdis kelia tiesioginį pavojų tiek galimai gyviems kariams viduje, tiek gelbėtojams iš išorės. Tai leidžia manyti, kad kariai gali būti žuvę, tačiau neatmetama, kad kariai yra ne šarvuočio viduje.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba antradienį beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, pranešė premjeras Gintautas Paluckas. Ko galime tikėtis kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „PwC“ vadovaujantis partneris Nerijus Nedzinskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prieš kelias dienas JAV prezidentas Donaldas Trumpas, duodamas interviu svetainės „Outkick“ steigėjui Clay‘jui Travisui, pareiškė, kad „būtų puiku“ užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, pabrėždamas, kad padėtis, susijusi su konflikto sureguliavimu, yra „daugmaž kontroliuojama“. Apie tai, kaip gali keistis karo eiga po naujo derybų etapo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologė Margarita Šešelgytė ir istorikas Algimantas Kasparavičius.

Europa nesutaria, kaip reikia ruoštis galimai grėsmei. Briuselio biurokratai kalba apie būtinybę ruoštis karui ir taip atgrasyti Putiną. Šiuos žodžius lydi paskelbtas 800 milijardų eurų vertės planas. Tiek Europos Komisija (EK) numatė Europos ginklavimuisi, tačiau po įspūdingais planais slepiasi nepagražinta realybė – pasirodo, kad viskas, ką EK pasiūlė, tai pusantro šimto milijardo lengvatinių paskolų fondą.

Prancūzijos prezidentui prakalbus apie „branduolinio skėčio“ idėją, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad atsiradus siūlymams branduolinius ginklus ar jų komponentus dislokuoti Lietuvoje, gali tekti koreguoti Konstituciją. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda sako, esą niekas net nesvarsto apie galimybę Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.

Lenkija svarsto sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų arba sumažinti darbo dienos trukmę iki septynių valandų per dieną. O Lietuvoje kai kuriose įmonės darbuotojai ir taip dirba 4 dienas per savaitę. Pasak įmonių, tai padidina produktyvumą ir mažina stresą. Ekonomistai skaičiuoja, kad toks sprendimas Lietuvai kainuotų šimtus milijonų eurų, maža to, brangtų prekės ir paslaugos.

Nors Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino telefoninio pokalbio turinys visuomenei nėra aiškus, tačiau jo nuotrupos rodo, kad viskas nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtų amerikiečiai. Daliai visuomenės baiminantis, kad JAV nustos padėti Ukrainai, kyla klausimas – ar taip nenutiks ir su Baltijos regionu? Politologas Vladimiras Laučius ramina ir sako, kad lyginti Lietuvos ir Ukrainos negalima, nes pastaroji nėra NATO valstybė.

Lietuva jau senokai paskelbė, kad didins finansavimą gynybai, tačiau vis dar ieškoma iš kokių pinigų tai darysime. Valdantieji turi įvairiausių mokestinių pasiūlymų – nuo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio iki cukraus mokesčio. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad pirmiausia reikėtų susitvarkyti su valstybės išlaidomis.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Marius Dubnikovas ir Seimo narys Tomas Tomilinas.

Valdantieji skuba derinti mokesčių pakeitimus ir ginčijasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Šiuo metu nekilnojamojo turto mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, tačiau valdantieji svarsto šią kartelę nuleisti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Ernestas Einoris. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų įvesti papildomo mokesčio lankantis pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Pažymima, kad tai yra taikoma kitose šalyse, tarp jų – ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas antradienį susitarė, kad Ukrainoje vykstančiame kare turėtų būti paskelbtos 30 dienų „energetikos ir infrastruktūros paliaubos“, o platesnės derybos dėl ugnies nutraukimo turėtų būti pradėtos nedelsiant, pranešė Baltieji rūmai. Tačiau anot leidinio „Politico“, pusantros valandos trukusio pokalbio su D. Trumpu metu V. Putinas padarė mažiausią įmanomą nuolaidą.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane yra siūloma ne tik įvesti mokestį saldiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, bet ir apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto (NT), didinti pajamų mokestį (GPM) daugiau uždirbantiems ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Prancūzijos prezidentui kovo pradžioje prakalbus apie „branduolinio skėčio“ idėją, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad atsiradus siūlymams branduolinius ginklus ar jų komponentus dislokuoti Lietuvoje, gali tekti koreguoti Konstituciją. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokių diskusijų išvis nereikia pradėti, esą niekas net nesvarsto apie galimybę Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) nutraukus Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą, politikas grįžo į Jonavos mero kėdę. Negana to, jis svarsto dalyvauti balandį vyksiančiuose Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose. Ekspertų vertinimu, LAT išteisinimas M. Sinkevičiui gali kaip reikiant pasitarnauti vidinėje kovoje ir atverti kelius į dar aukštesnius postus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė Europą apsaugoti prancūzišku „branduoliniu skėčiu“. Tokie svarstymai sulaukė įvairių reakcijų tiek Europoje, tiek ir pačioje Lietuvoje. Tačiau ekspertai sako, kad tokias Prancūzijos prezidento kalbas vertinti rimtai yra dar per anksti. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologas Linas Kojala ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane yra siūloma ne tik įvesti mokestį saldiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, bet ir apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto (NT), didinti pajamų mokestį (GPM) daugiau uždirbantiems ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Seimas su trenksmu pradėjo pavasario sesiją, kurioje žada daugybę mokesčių pakeitimų. Valdantieji ruošia visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris apims daugiau NT savininkų, maža to – didesni mokesčiai gresia verslui ir turtingiesiems. Dėl naujų mokesčių jau dabar skiriasi valdančiųjų nuomonės, kritikos negaili ir opozicija, ir verslas. Kai kurie sako, kad valdantieji taip vis tiek nesprendžia esminio dalyko – gynybos finansavimo.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) nutraukus Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą, politikas grįžta į Jonavos merus. Negana to, jis svarsto dalyvauti balandį vyksiančiuose Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose. Ekspertų vertinimu, LAT išteisinimas M. Sinkevičiui gali kaip reikiant pasitarnauti vidinėje kovoje ir atverti kelius į dar aukštesnius postus.

Pasitikėjimas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įsipareigojimais Europoje mažėja ir kelia vis daugiau klausimų nei atsakymų. Dar visai neseniai buvęs Didžiosios Britanijos MI6 žvalgybos agentūros vadovas Johnas Sawersas teigė, kad Rusija gali net įsiveržti į Baltijos valstybes, kad išbandytų NATO 5-ojo straipsnio veikimą.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane yra siūloma ne tik įvesti mokestį saldiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, bet ir apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto (NT), didinti pajamų mokestį (GPM) daugiau uždirbantiems ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad, atsižvelgdama į Rusijos keliamą grėsmę, Prancūzija yra pasirengusi aptarti galimybę panaudoti savo branduolinius ginklus, kad apgintų savo partnerius Europoje. Ką tai reiškia? Ar jau ruošiamasi JAV įsipareigojimų nevykdymui? Daugiau apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Estijoje tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.

Vis labiau šąlant santykiams tarp Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) nuogąstaujama, kas toliau laukia Ukrainos ir viso Senojo žemyno. Anot ekspertų, Amerikai Europa yra vis dar gyvybiškai svarbi, tačiau tai nereiškia, kad europiečiai gali sau leisti nieko nedaryti. „Europai laikas suaugti, iš paauglio tapti brandžiu vyriškiu ar moteriške“, – sako buvęs užsienio reikalų ministras, Seimo narys Audronius Ažubalis.

Išankstinei mėnesio infliacijai Lietuvoje vasarį siekiant 0,5 proc., o metinei – 3,2 proc. – ekonomistai perspėja, kad gyventojams ir verslui teks susitaikyti su aukšta infliacija, kuri vyraus iki vasaros, o artimiausiu metu mėnesio kainų indeksas gali kilti iki 4 procentų.  Tad kokių kainų pokyčių ir kada sulauks gyventojai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Pricer.

Jungtinėms Valstijoms peržiūrint karių dislokavimą Europoje, prezidentas Donaldas Trumpas svarsto favoritizuoti valstybes, kurios skiria daug lėšų gynybai, pranešė amerikiečių transliuotojas NBC, remdamasis esamais ir buvusiais aukšto rango pareigūnais. Ką reiškia naujas Trumpo planas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Remigijus Motuzas ir politologė Dovilė Jakniūnaitė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, kad stabdo karinę paramą Ukrainai, šią paramą suskubo stiprinti Europos lyderiai. Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pristatė penkių dalių planą, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą Ukrainai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalboje Kongrese antradienį pareiškė, kad Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis jam pranešė, jog Kyjivas yra pasirengęs deryboms su Rusija ir sudaryti susitarimą dėl Ukrainos iškasenų. Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova sako, kad jokio asmeninio laiško D. Trumpui niekas nesiuntė ir kad omenyje D. Trumpas tikriausiai turėjo V. Zelenskio įrašą socialiniuose tinkluose.

Išankstinei mėnesio infliacijai Lietuvoje vasarį siekiant 0,5 proc., o metinei – 3,2 proc. ekonomistai perspėja, kad gyventojams ir verslui teks susitaikyti su aukšta infliacija, kuri vyraus iki vasaros, o artimiausiu metu mėnesio kainų indeksas gali kilti iki 4 procentų. Tad, kokių kainų pokyčių ir kada sulauks gyventojai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Pricer.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį susitikimo metu Vašingtone susiginčijo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, taip pat ir JAV viceprezidentu J.D. Vance'u. Per neeilinį viešą kivirčą D. Trumpas prieš įjungtas kameras Baltuosiuose rūmuose pareiškė Ukrainos prezidentui rimtų kaltinimų, sakydamas, kad jis „žaidžia su Trečiuoju pasauliniu karu“ ir reikalaudamas iš V. Zelenskio dėkingumo.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pastarojo meto pareiškimai, vienašališkos derybos su rusais kaip reikiant supykdė dalį europiečių. JAV nebenorint būti pagrindiniu saugumo garantu Europai ir Ukrainai, Paryžius jau ėmė svarstyti galimybę dislokuoti savo naikintuvus su branduolinio ginklo užtaisais Vokietijoje, taip pakeičiant JAV ir užtikrinant Europos žemyno saugumą.

Preliminarūs Vokietijos rinkimų rezultatai patvirtino, kad juos laimėjo pagrindinės srovės konservatoriai, vadovaujami Friedricho Merzo, o į antrą vietą iškilo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Rinkimus laimėjęs F. Merzas pareiškė, kad būdamas vyriausybėje Europos gynybos stiprinimą laikys „absoliučiu prioritetu“. Apie tai, ar naujoji Vokietijos vyriausybė išgelbės nusivylusius vokiečius bei ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose stipriai susiginčijo su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, todėl pastangos užbaigti karą su Rusija pakibo ant plauko. Baltieji rūmai pranešė, kad spaudos konferencija atšaukta, o susitarimas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų nepasirašytas.

Nauji mokesčiai lietuviams – jau greitai. Socialdemokratai nori kartoti įstrigusį konservatorių žygį ir bandys daugiau žmonių apmokestinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas visus kolegų teiginius vadina nepagrįstais gandais, kartu su Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu aiškina, kad sprendimai dar nepriimti, ir pasakoja, kad konkretūs mokesčių projektai gims naujoje darbo grupėje. Šiuo metu NT apmokestinamas nuo 150 tūkst. eurų ribos.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas trečiadienį koalicinės tarybos posėdžio metu pristatė planuojamus mokestinius pakeitimus, tačiau neatskleidė, kas tiksliai buvo aptarta. Premjero teigimu, diskusija dėl mokesčių toliau tęsis mažojoje darbo grupėje, kurią sudarys koalicijos partneriai.

Perrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo administracijos pastarojo meto pareiškimai, vienašališkos derybos su rusais kaip reikiant supykdė dalį europiečių ne tik Ukrainoje, Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje. JAV nebenorint būti pagrindiniu saugumo garantu nei Ukrainai, nei visam žemynui Paryžius jau ėmė svarstyti galimybę dislokuoti savo naikintuvus su branduolinio ginklo užtaisais Vokietijoje, taip pakeičiant JAV ir užtikrinant Europos žemyno saugumą.

Preliminarūs Vokietijos rinkimų rezultatai patvirtino, kad juos laimėjo pagrindinės srovės konservatoriai, vadovaujami Friedricho Merzo, o į antrą vietą iškilo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Per rinkimų kampaniją dominavo susirūpinimas didžiausios Europos ekonomikos stagnacija ir spaudimas apriboti migraciją. F. Merzas pastarosiomis savaitėmis ragino laikytis griežtesnės pozicijos imigracijos klausimu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas puolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, pavadinęs jį „diktatoriumi be rinkimų“. Karo baigtis yra nenuspėjama, o Europos lyderiai vis dar nėra radę vieningo susitarimo gynybos klausimais.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį Saudo Arabijoje susitiko su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. Pradėtos plataus masto diskusijos, kurių epicentre – karas Ukrainoje. Deja, nei pačios Ukrainos, nei Europos šalių atstovų prie tariamų derybų stalo nebuvo. Diplomatas Albinas Januška sako, kad puikiu derybininku save vadinantis Donaldas Trumpas tiesiog pateko į Vladimiro Putino spąstus.

Į Trumpo pareiškimą, kad pradėjo taikos derybas su Putinu, sureagavo Lietuvos vadovai – prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad karo nutraukimo sąlygos neskamba kaip taika, tam pritarė ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. O premjeras Gintautas Paluckas tikino, kad panikuoti nereikia – rusai mūsų esą neužpuls nei per pusmetį, nei per metus. Tokį ministro pirmininko raminimą sukritikavo tiek opozicija, tiek ir ekspertai.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as prieš savaitę pareiškė, kad Europa privalo stiprinti savo gynybą, jog Vašingtonas galėtų sutelkti dėmesį į grėsmes kitose pasaulio dalyse, o visai neseniai viceprezidentas gyrė Donaldo Trumpo siekį užbaigti karą Ukrainoje. D. Trumpo kritika Europos politikus privertė pykti, verkti ir net kalbėti apie draugystės tarp JAV ir Europos pabaigą.

Suomijos europarlamentaras Mika Aaltola vasario 19-ąją savo „X“ paskyroje parašė, kad D. Trumpo administracija „davė Europai tris savaites sutikti su Ukrainos pasidavimu“. Kitaip, anot jo, D. Trumpas pagrasino išvesti JAV kariuomenę iš Europos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo, kad Trečiasis pasaulinis karas yra „ne taip jau toli“, bet sako, kad jo prezidentavimo laikotarpiu jis neįvyks, rašo CNN. D. Trumpas pažėrė aršios kritikos Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris nepripažįsta amerikiečių derybų dėl taikos su Rusija be Ukrainos. Tiesa, vieną gerą žinią lietuviams D. Trumpas praneša: neigia gandus, kad iš Europos atitrauks amerikiečius karius ir priduria, kad to jo dar niekas neprašė.

Vyraujant žiemiškiems orams aukštumose tebesilaiko ir elektros kainos. Štai praėjusį penktadienį didmeninė elektros kaina biržoje Baltijos šalyse buvo pati didžiausia, siekė 27 centus už kilovatvalandę, o su visais mokesčiais viršijo 40 ct. Vidutinė vasario elektros kaina yra beveik dvigubai didesnė už sausio ir gruodžio.

Tarptautinėje žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali nusileisti Vladimiro Putino sąlygoms ir netgi atitraukti amerikiečių karius iš Baltijos šalių. Be to, Europą neramina ir tai, jog D. Trumpas dažnai menkina NATO bei Europos saugumo pagrindą. Buvęs JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris Europos saugumo klausimais nėra nusiteikęs optimistiškai.

Tarptautinėje žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimai, kad Donaldas Trumpas gali nusileisti Vladimiro Putino sąlygoms ir netgi atitraukti amerikiečių karius iš Baltijos šalių. Be to, Europą neramina ir tai, jog D. Trumpas dažnai menkina NATO bei Europos saugumo pagrindą. Apie tai, kas artimiausiu metu laukia Europos ir pasaulio, išskirtinėje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja JAV generolai Benas Hodgesas ir Herbertas Raymondas McMasteris.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas jokiais kompromisais būsimose taikos derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Anot analitikų, oficialiame Kremliaus pranešime teigiama, kad V. Putinas Donaldui Trumpui nurodė, jog reikia „šalinti pagrindines karo priežastis“, ir sutiko su derybomis.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį pareiškė, jog Europa privalo stiprinti savo gynybą, kad Vašingtonas galėtų sutelkti dėmesį į grėsmes kitose pasaulio dalyse. Negana to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tęsdamas aštrią kritiką tradicinių sąjungininkių atžvilgiu, pareiškė, kad Europa praranda savo teisę į žodžio laisvę ir kad jai sunku dorotis su imigracija.

Nemažai gyventojų Lietuvoje skundžiasi didelėmis maisto kainomis. Specialistai prognozuoja, kad per kelis pirmuosius šių metų mėnesius maisto kainų augimas „suvalgys“ visą praeitų metų atlyginimų augimą. Apie tai, ko augant maisto ir degalų kainoms tikėtis artimiausiais mėnesiais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Pricer.lt maisto krypties vadovas, kainų specialistas Petras Čepkauskas ir Lietuvos laisvosios rinktos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimus beveik 80 proc. balsų gavęs 43 metų Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai rodo permainų partijoje poreikį. Per atvirus TS-LKD pirmininko rinkimus už L. Kasčiūną balsavo 13 tūkst. 488 arba 78 proc. partijos narių ir rėmėjų.

Grupė Seimo konservatorių siūlo į kovo 10 d. prasidėsiančios parlamento pavasario sesijos darbų programą įtraukti aštrius politinius ginčus praėjusioje kadencijoje kėlusį Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Apie tai, ar kultūriniai karai vėl sugrįš į Lietuvą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo konservatorius Matas Maldeikis ir socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas.