Daugiau apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Estijoje tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.
Buvęs Didžiosios Britanijos MI6 žvalgybos agentūros vadovas Johnas Sawersas teigia, kad Putinas ne tik tęs konfliktą Ukrainoje, bet ir toliau atakuos Vakarų infrastruktūrą ir taip pat gali įsiveržti į Baltijos šalis, kad išbandytų 5-ąjį NATO straipsnį – ar NATO veikia. Kaip jūs galvojate, ką reiškia šie žodžiai?
V. Malinionis: Tą ir sako, kad mes visi vaikštome ant plono ledo. Čia nieko naujo jis nepasakė. Todėl mums primena dar kartą, kad reikia Europos lyderiams veikti greitai. Kuo greičiau atšaldysim tuos 200 milijardų eurų įšaldytų Rusijos resursų Europoje ir panaudosim juos Ukrainos gynybai, tuo geriau. Tie išbandymai jau dabar vyksta to NATO 5-ojo straipsnio, tik kitomis priemonėmis. Reakcijas mūsų jau seniai tikrina, jau ne vieni metai – ir tie kabeliai nutraukti Baltijos jūroje, aš jau nekalbu apie ankstesnius įvykius su nunuodijimais ir t.t.
O apie įsiveržimą, apie kažkokį masinį įsiveržimą, tai sunku sakyti. Dabar va turbūt bus „Zapad“ pratybos, šiais metais turėtų būti rudenį, didelės, Baltarusijos teritorijoje, kur Rusijos pajėgos [bus]. Jeigu ten kažkokios pratybos, tai kažkur šalia reiškia turi būti ir NATO valstybių pratybos. Aš tikiu, kad tokie dalykai yra žiūrimi ir atsvaros organizuojamos, bet aš nemanau, kad artimoje ateityje kažkokia rizika yra, nes kažkokių pajėgų arti mūsų sienų nėra. Bet situacija tikrai nėra paprasta ir reikia ruoštis bet kokiam scenarijui.
Bet „Zapad“ pratybos išties yra akylai stebimos ir, jeigu kas būtų ne taip, apie tai būtų informuota?
V. Malinionis: Taip. Bet aš kaip ir sakiau, jeigu priešiška valstybė organizuoja pratybas, tai pagal procedūrą už kitos sienos irgi vyksta pratybos. Tai čia yra atsvara, tai aš tikiu, kad šitie dalykai yra žiūrimi ir planuojami. Ir, aišku, Rusija yra labai nustekenta valstybė, Ukrainai sunku, visiems sunku, bet Rusijai irgi. Jie jau nebegeba atstatyti savo ir gyvosios jėgos praradimų, aš jau nekalbu apie techniką, ir tai parodo jų nusilpusį intensyvumą mūšio lauke.
Per paskutinius pusantro, du mėnesius jie iš tikrųjų nieko didelio nepasiekė ir tai daugiau primena Pirmąjį pasaulinį karą, kai nei viena pusė negali padaryti jokio proveržio. Kaip tame romane „Vakarų fronte nieko naujo“, tai taip ir čia dabar – fronte nieko naujo.
O kaip dėl D. Trumpo spaudimo Ukrainai, kad jis gautų didesnį kąsnį nuo tos naudingųjų iškasenų sutarties? Ar pavyks susitarti ir eiti link tų paliaubų? Ir jeigu būtų paliaubos, kas gali vykti toliau?
T. Jermalavičius: Trumpas siekia perkrauti santykius su Rusija ir perkonstruoti pasaulio tvarką taip, kad tvarkysis trijulė, – JAV, Rusija ir Kinija – kur viena kitą balansuos, atsvers, kai kada konkuruos, kai kada bendradarbiaus. Ir visiškai jam nesvarbu, kokia čia Europos nuomonė, interesai, kokia Ukrainos nuomonė, svarbu tik tai gauti iš šitos situacijos maksimumą naudos ir jis iš tikrųjų yra apsėstas tų retųjų metalų – ir Grenlandija, kur jų potencialas didelis, ir Kanada, ir dar pirmosios kadencijos metu Afganistanas, ir Ukraina. Visur tie retieji metalai, nes tai yra labai svarbu toje technologinėje konkurencijoje su Kinija, nes jie reikalingi aukštųjų technologijų pramonei. Tai jis bandys išspausti maksimalią naudą, bet jam tikrai nerūpi Ukrainos interesai ir Europos saugumo interesai. Ir ta interesų asimetrija tarp mūsų ir JAV tik labiau ryškės. Tas susitarimas kažkoks bus rėminis, bet aš ukrainiečių vietoje būdamas sakyčiau – šiandien pasirašėm, rytoj išmetėm pro langą, jeigu jis taip žiūri į susitarimus, tai kodėl mes čia turėtumėm gerbti. Jie iš esmės dabar bandys išlošti laiko.
O dėl Trumpo ir NATO aš pasakysiu tiesiog savo asmeninę nuomonę. Mano klausimas tiems, gyvenantiems fantazijų šalyje, toje „La la land“, kur gyveno Steinmeieriai visokie, kai kalbėjome apie Rusiją, tai dabar mano klausimas toks pats tiems, kurie gyvena tokioje pat šalyje, kai kalbame apie Trumpą. Ar tikrai žinant Trumpo priešiškumą Europai, sąjungininkams, norą išeiti iš NATO, deklaruojamą nuo 1987 metų straipsniuose Amerikos spaudoje ir beveik pavykusį 2018 metais, apie nuoseklų vengimą kritikuoti Putiną ir kalbėjimą jo naratyvais, ar tikrai galima neabejoti jo įsipareigojimu? Geriausiu atveju priklausys nuo jo nuotaikų, nuo jo impulsų, nuo kontekstų, blogiausiu atveju Putinas tikrai sukurs tokią situaciją, kur Trumpo akyse atrodysim kaip kaltieji dėl Rusijos agresijos, atseit išprovokavom, kur mus tiesiog spaus susitarti su Rusija, atiduoti tai, kas neva priklauso Putinui, nes Trumpas nepradės Trečiojo pasaulinio karo dėl kažkokių šalių, kurios net neturi, ką pasiūlyti kažkokiame dideliame sandoryje ir panašiai.
Tai mano tokiu cinišku požiūriu, tie JAV batalionai Lietuvoje yra labai svarbūs kaip atgrasinimo instrumentai, bet jie tiesiog per naktį gali tapti šantažo ir spaudimo priemone Lietuvai. Tai čia toks mano požiūris. Ir tikrai tas planas B dėl Europos gynybos galbūt kitokios konfigūracijos, ne Europos Sąjungos rėmuose, o platesnės Europos rėmuose, be Vengrijos ir Slovakijos, tikrai ta rekonfigūracija gali būti reikalinga. Arba mažiausiai NATO europinizacija – tai pakeitimas JAV įnašo į NATO vadovavimo ir valdymo struktūrą europiečiais.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
