Daugiau apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Estijoje tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.
Ką reiškia tokios E. Macrono kalbos?
V. Malinionis: Tai parodo, kad Amerika dabar nebeturi tiek daug pasitikėjimo kreditų, bent dabar palyginus su anksčiau, todėl grįžtama prie šitų kalbų. Aš manau, kad E. Macrono kaip branduolinės valstybės prezidento šitos mintys yra labai teisingos, nes branduolinis ginklas yra reikalingas tam, kad vykdytume efektingą atgrasymą. Mūsų Europos valstybės, ir dar kitos NATO valstybės, kurios yra šalia, neturi to ginklo, be Jungtinės Karalystės (JK). Na, bet Prancūzija yra Europos Sąjungos (ES) valstybė, JK ne, bet vienaip ar kitaip su JK mes kalbamės.
Tai dabar labai gerai, kad prasidėjo tos kalbos. Tik kaip techniškai bus įgyvendinta, tai čia techninis klausimas, gal kažkiek užims laiko, bet kad apie tai yra kalbama, tai jau irgi yra atgrasymas tam tikras. Tai rodo ryžtą, kurį reikia demonstruoti. Tiek agresorius turi matyti ryžtą, tiek mūsų visuomenės turi matyti ryžtą, kad tas branduolinis atgrasymas nėra juokas.
Kitas dalykas, mes negalime lyginti branduolinio arsenalo, kurį turi Rusija ar Jungtinės Amerikos Valstijos, ir tą, ką turi JK su Prancūzija, nes tai yra dviejų skirtingų koncepcijų dariniai. Tai Prancūzijos branduolinis arsenalas yra skirtas reaguoti į karą, kai yra, sakykim, atliekami kažkokie branduoliniai smūgiai į Europą, o jie atsako. O Rusijos ir Amerikos branduolinis arsenalas yra skirtas ir eliminuoti paleidimo taškus priešininko teritorijoje. Nors dabar technologijos keičiasi, galima, pasirodo, eliminuoti branduolinio paleidimo aikšteles ir su taikliomis raketomis, tik jų reikia turėti.
Taip kad viskas keičiasi, bet nežiūrint į tai, kad tas arsenalas yra žymiai mažesnis negu Rusijos, bet tai yra vis tiek branduolinė galia ir, jeigu mes pasižiūrėtume į tokį žemėlapį, kuriame parodytos Rusijos gyventojų susitelkimo vietos, tai iš esmės visa Rusija yra tuščia, bet yra du taškai – virš Maskvos didelė piramidė ir truputį mažesnė piramidė virš Sankt Peterburgo. Tai Rusija be galo pažeidžiama kaip valstybė dėl to, kad pagrindiniai gyventojų susitelkimo taškai yra tik dviejose vietose.
O kokios yra techninės galimybės realiai tai turėti Europoje?
T. Jermalavičius: Tai nėra nauja idėja. E. Macronas ją jau buvo iškėlęs prieš kurį laiką, kad reikia pradėti diskusijas dėl europinio atgrasinimo stulpo ir kad Prancūzija galėtų čia reikšmingesnį vaidmenį vaidinti. Skirtingai nei JK, technologiškai Prancūzijos branduolinis arsenalas ir nešančios sistemos yra visiškai nepriklausomos nuo JAV, Britanijos „Trident“ raketos yra iš esmės amerikietiška technologija ir jų palaikymas kovinėje parengtyje labai priklauso nuo bendradarbiavimo su JAV, Prancūzija visada vengė tokios priklausomybės. Prancūzijos nešančios priemonės yra truputėlį įvairesnės <...>, todėl labiau diversifikuota, didesnis išgyvenamumas, pavadinkim, tokio arsenalo. Bet jis pakankamai kuklus savo dydžiu, lyginant su amerikiečių ir Rusijos arsenalu.
Kitas dalykas, jeigu prancūzai norėtų plėsti tą bendradarbiavimą šioje srityje, tai reikėtų sertifikuoti įvairių šalių kaip Lenkija, Vokietija ir t.t. lėktuvus, kad jie galėtų nešti tą branduolinį ginklą, būtent sparnuotąsias raketas su branduolinėmis galvutėmis. Turi atsirasti konkrečios pratybos, kur prancūzai nori, kad tiesiog dalis šalių prisijungtų prie branduolinių pratybų. Ir techniškai tas viskas galima, bet reikia sukurti reikiamus susitarimus, rėmus bendradarbiavimo tarp ES valstybių, priemones pritaikyti ir, na, manau, prancūzai jau patys pradeda labiau mąstyti, kaip dar labiau praplėsti tą branduolinių priemonių spektrą, kad būtų įvairesnės galios ir didesnis spektras nešančiųjų priemonių.
Tai bet kokiu atveju demonstruoja, kad pasitikėjimas galbūt, kaip ir Vaidotas sakė, JAV branduoliniu atgrasinimu yra susilpnėjęs ir ruošiamas planas B, jeigu NATO branduolinio atgrasinimo politika, kuri beveik 100 proc. priklauso nuo JAV dalyvavimo, <...> kad dingus tam JAV norui ar įsipareigojimui ginti Europą karo atveju, kad būtų kažkoks rimtas planas B. Ir aiškiai tai demonstruoja, kad Prancūzija savo strateginius, gyvybinius interesus sieja ne tik su savo sienų ir savo teritorijos gynyba, bet ir visos ES teritorijos gynyba, kas iš tikrųjų yra irgi rimtas signalas, kad gynybos prasme ES profilis vis labiau ryškėja ir galbūt net kažkuriuo metu bus lygiavertis ir NATO.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
