Tad kokių kainų pokyčių ir kada sulauks gyventojai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas, kainų specialistas Petras Čepkauskas ir Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Kalbant apie maisto prekių kainas, kokia yra dabartinė situacija?
P. Čepkauskas: Nuo praėjusių metų lapkričio–gruodžio mėnesio turime brangimą, kuris iš praeitų metų smagiai perėjo į šiuos metus. Sausį pigiausių prekių krepšelio kaina brango apie 3 proc. Dabar už vasario mėnesį brango apie puse procento, bet tai nereiškia, kad brangimas sumažėjo. Praėjusių metų vasarį buvo šioks toks kainų šoktelėjimas. Praeitais metais kažkur iki rudens buvo pigimas, po to įsijungė brangimas.
Tai mes dabar turėsime tokią situaciją, kad irgi iki rudens turėsim 5–8 galbūt net iki dviženklio skaičiaus procentų brangstantį maistą. Situacija nėra gera. Prie to prisideda brangstančios žaliavos, pabrangę degalai, pabrangusi darbo jėga, prisideda padidėjęs apetitas. Taip pat prisideda elektros šuoliai, neapibrėžtumas, kurio neturi tiek gyventojai, tiek verslas, nes valdžia aiškiai nekomunikuoja, kas bus. Dar valdžia ruošiasi stebėti maisto kainas, tai verslui kyla natūrali reakcija – užmetam truputėlį daugiau negu reikia į priekį, nes maža ką. Na, ir visas tas kamuoliukas po to susivynioja į didesnes kainas lentynose.
Dabar prekybininkai spėja, kad jau greitai lentynose maisto kainos pastebimai brangs. Ką jūs manot apie tai?
P. Čepkauskas: Ne tuoj didės, o jau ir didėja. Kol vartojimas tęsiasi, tol verslas, mažmeninė maisto prekyba jaučia galimybę kelti kainas. Nors iš tikrųjų rinkos konjunktūra rodo, kad gyventojas ieško pigesnių kalorijų – kavinių, restoranų apyvartos krenta. Tai reiškia, kad žmonės šios paslaugos atsisako, eina tas kalorijas į darbą pasiimti prekybos tinkluose sumuštinio pavidalu.
Na, o maisto prekybos verslui tas gerai. Serbija, Kroatija netgi boikotus darė. Vokietijoje tam tikras šokoladukas kainuoja 4,19 euro, Egipte – 3,95 Eur., Lietuvoje – 6,5, o Kroatijoj ir Serbijoje tas pats šokoladukas – apie 8 eurus. Na, turbūt, kai pas mus kainos dar 20 proc. užkils, tada žmonės pradės protestuoti, o kol kas perka ir yra gerai.
Kokia yra Lietuvos situacija su maisto produktų kainomis?
I. Genytė-Pikčienė: Turėjome labai akivaizdų ir neekonominės prigimties kainų šoką 2022–2023 metais, kada Rusija paskelbė karą ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai, energetinį karą. O pokovidinį tiekimo grandinių žaliavų rinkų disbalansą dar labiau įkaitino ir energetikos kainų šuolis. Tai tuo metu stebėjome vidutiniškai trečdaliu pabrangusį maisto krepšelį, vėliau tą maisto kainų infliaciją dar labiau kaitino ir atlyginimų kilimas, kuris tęsėsi tikrai labai ilgai bei energetikos nešėjų kainų augimas.
2024 metai buvo tam tikras atokvėpis, kalbant apie infliacijos tendencijas. Ir šiemet mes matome pakankamai didelį neapibrėžtumą, nes, panašu, kad kainų augimas tikrai atsities ir žemos infliacijos laikas yra pasibaigęs.
Bet dabar pasaulyje prasidėjo prekybos karai, muitai, kuriais žvangina Jungtinės Amerikos Valstijos, – tai irgi prisidės prie pasaulinės žaliavų rinkos išbalansavimo ir atitinkamai dėl to susidarys lokalūs deficitai arba lokalus tam tikros produkcijos perteklius ir natūralu, kad tai vienaip ar kitaip gali toliau paveikti kainų dinamiką. Tad, matyt, teks susitaikyti, kad infliaciją turėsime aukštesnę, kad ji, kalbant apie bendrą vartotojų prekių ir paslaugų krepšelį, šiemet nusistovės 3,6–4 proc. koridoriuje.
Ir galbūt galime šiek tiek nusiraminti, kad pajamų pusė Lietuvoje yra pakankamai dinamiška ir pajamos auga tikrai sparčiai ir žemiausias pajamas uždirbantys gyventojai negali skųstis, nes minimali mėnesinė alga buvo pakelta tikrai daug, palyginus su kitomis šalimis, net daugiau nei 12 procentų. Taip pat kilo pensijos ir kiti socialiniai dydžiai, kurie šiek tiek niveliuoja šį infliacinį spaudimą ir kurie padeda neirti ir nesinaikinti perkamai galiai šalyje.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
