Gyventojai stebisi kainų skirtumais parduotuvėse: tas pats gėrimas – 10 eurų brangesnis

Verslas aiškina, kad sausį milžiniškus alkoholio kainų skirtumus lemia ir įsigalioję nauji akcizai, ir skirtingi antkainiai. O pirkėjai lieja pyktį ir kaltina verslininkus godumu. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Gyventojai negali patikėti šių prekių kainų šuoliu po Naujųjų metų – vardija, ką išvydo lentynose

Sviesto kainos – neregėtose aukštumose: „Tepi ant duonos ir bijai valgyt“

„Ryanair“ neapsikentė girtų keleivių: reikalaus riboti alkoholio vartojimą oro uostuose

Po Naujųjų, kai Lietuvoje įsigaliojo nauji akcizai, parduotuvėse galima išvysti tokį vaizdą: vienas litras viskio viename prekybos tinkle kainuoja beveik 34 eurus, o kitame prekybos tinkle lygiai toks pats butelis kainuoja gerokai pigiau – 20,49 euro.

Prekybos tinklas, kuriame pirkėjai fiksuoja didesnę viskio butelio kainą, aiškina, kad prieš naujuosius metus tas pats alkoholis kainavo mažiau.

„Iki sausio pradžios tas minimas alkoholinis gėrimas mūsų lentynose kainavo 19,99. Gruodžio mėnesį paprastai alkoholinių gėrimų pardavimai stipriai išauga, todėl mes alkoholinio gėrimo likučius pardavėme už tą mažesnę kainą. Išpardavus likučius, mes dabar perkam gėrimą jau kita kaina. Natūralu, kad kaina pasikeitė ir lentynose“, – komentuoja „IKI“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. 

„Naujas akcizas įsigaliojo sausio pirmą dieną, gali taip nutikti, kad prekyboje dar yra produkcijos senesniu akcizo tarifu apmokestintos ir dėl to ji bus pigesnė“, – teigia Alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka. 

Nuo naujųjų pakilo alkoholio akcizai, dėl to stipraus gėrimo puslitris pabrango maždaug 69 centais, brango ir degalai, gamintojams galėjo padidėti ir kitos išlaidos. 

„Jei alaus kaina keičiasi keliasdešimt centų, tai stipriųjų alkoholinių gėrimų kainas galima jau skaičiuoti eurais, priklauso ir nuo tūrio, ir nuo stiprumo“, – sako G. Kitovė.

„Jeigu kalbame apie stiprųjį alkoholį, tai daugiau nei pusę kainos sudaro akcizo mokesčiai, tada yra pagaminimo, logistikos kaštai, pardavėjo marža, pardavėjo pirkėjui marža. Kai sudedame visus skaičius, čia jau atskirų derybų klausimas, kiek vienas prekybos tinklas ar parduotuvė susidera su tiekėju už kokią kainą tą produktą pirks ir po to parduos galutiniam vartotojui“, – teigia M. Zakarka.

Prekybininkai užsideda skirtingus antkainius

Rinkos ekspertai pabrėžia, kad tų pačių prekių kainos skirtingose prekybos tinkluose skiriasi dažnai ir ne tik alkoholio skyrių lentynose.

„Nereikia alkoholio, ta pati situacija ir su šokoladukais, štai „Depo“ – 1,14 euro. Kitur – 2,39 euro ir ten reguliari kaina, ir ten reguliari kaina“, – teigia Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas. 

Pasak P. Čepkausko, Lietuvoje yra daug atvejų, kai skirtingi prekybininkai užsideda skirtingus antkainius. Dėl to pirkėjams ir bado akis akivaizdūs skirtumai. 

„Vartotojui, nežinančiam realios kainos, bandoma parduoti užkelta kaina. Ne pagal sąnaudas, ne pagal dar kažką – taip, kaip paėmė, pasirodė, atsirodė ir taip, kaip man atrodo, ir kad aš galvoju, kad parduosiu. Neparduosiu, aš sumažinsiu“, – sako P. Čepkauskas. 

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje trūksta bendros sistemos, kur pirkėjas lengvai galėtų palyginti tų pačių prekių kainas skirtingose parduotuvėse.

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.