33 min. su Artūru Anužiu

Institucijoms vis dar vargstant su nelegaliais migrantais, bandančiais patekti į Lietuvą, tūkstančiai atvykėlių čia patenka ir legaliai. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažįsta, kad toks migrantų antplūdis į šalies darbo rinką yra tikras iššūkis valstybei, todėl dabar yra siekiama sugriežtinti atvykimo dirbti sąlygas. Apie tai ministrė kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje jau įrengta virš 3800 priedangų, tačiau kai kuriose savivaldybėse jų vis dar per mažai. Nerimo dėl esą per mažo dėmesio civilinei saugai daliai žmonių kelia ir net kai kuriose sostinės dalyse negirdimos pavojaus sirenos. Tačiau nors naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Iki prezidento rinkimų liekant vis mažiau laiko, atrodo, kad jie dar net neįsibėgėjo. Politologė Rima Urbonaitė sako, kad rinkimų kampanija vangi dėl to, nes daugelis tiki prezidento Gitano Nausėdos pergale – net jo konkurentai.  Visą Gitano Nausėdos kadenciją ir jo rinkiminę kampaniją politologė aptarė naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Nors Lietuvos prezidento rinkimai jau ant nosies, daugelis pasigenda kandidatų aktyvumo.

Iki prezidento rinkimų liko mažiau nei trys savaitės, o rinkimai atrodo tik įsibėgėja. Tačiau politologė Rima Urbonaitė sako, kad rinkimų kampanija vangi dėl to, kad daugelis tiki prezidento Nausėdos pergale – net jo konkurentai. Štai pagal apklausas premjerė Ingrida Šimonytė kovoja dėl patekimo į antrą turą ir pergalė jai neprognozuojama. Politologė sako, kad premjerė susigadino savo gerą įvaizdį, o dabar daugelis ją mato pavargusią ir neretai piktą.

Kalbant apie galingiausias pasaulio šalis, Vakarų akys dažniausiai pakrypsta JAV, o ne Europos didžiųjų valstybių pusėn. Tačiau anot karo istoriko Valdo Rakučio, Senasis žemynas jau eina teisinga linkme ir pamažu randa vis didesnį vaidmenį geopolitikoje. Iki šiol Europą esą silpnino papročių atsisakymas ir nykstančios šeimos, dėl ko kaltas ir stipriai sumažėjęs gimstamumas. Apie tai V. Rakutis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Nors dabar stebimės, kad pasaulyje daugėja karų, tai nėra jokia naujiena, ypač kai jie anksčiau užtrukdavo šimtmečiais. Kaip ir ne naujiena, jog keičiasi pasaulio galingiausios valstybės, o tai veda prie pasaulio tvarkos griūties. Karo istorikas Valdas Rakutis sako, kad dabar pasaulio dėmesys turėtų būti nukreiptas į JAV rinkimus, nes baiminasi, kad Amerika gali patekti į pilietinį karą.

Vakarams vis garsiau kalbant apie galimo karo su Rusija grėsmę, NATO šalys – tarp jų ir Lietuva – ima skatinti savo visuomenes ruoštis. Tiesa, anot išgyvenimo kursus vedančio atsargos majoro Alberto Daugirdo, mūsų valdžia vis dar stengiasi negąsdinti žmonių. Pasak buvusio kariškio, kampanija „LT72“, aiškinanti, kaip pasiruošti trims paroms, yra klaidinanti, nes karo atveju be valstybės paramos gali tekti išgyventi net kelis mėnesius.

Nors daug kalbame apie Lietuvos per lėtą pasirengimą gynybai ir aplaidumą darant namų darbus, atsakomybės už tai nenori prisiimti nei politikai, nei valdininkai, per du metus nesugebantys susivokti, kaip reikia ruošti visuomenę ir valstybę Rusijos agresijai. Atsargos majoras Albertas Daugirdas tikina, kad grėsmė didžiulė, ypač kai priešas šalia, o mes nelabai kontroliuojame savo teritoriją. Ukraina skaičiuoja jau daugiau nei dvejus metus plataus fronto karo su Rusija.

Ukrainai pavyzdingai ginantis nuo Rusijos oro atakų, dalis karininkų ir ekspertų pasigesta didesnio dėmesio priešlėktuvinei gynybai ir mūsų šalyje. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų vadas Saulius Guzevičius sako, kad Lietuvai dabar reikia galvoti ne apie tankus, o apie tai, kuo juos apgintų nuo oro smūgių, kuriais prasideda kiekvienas šio amžiaus karinis konfliktas. Apie tai S. Guzevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Kol Ukraina kaunasi už savo išgyvenimą, Putinas imasi grasinimų ir kitoms kaimynėms. Daugiausiai jų sulaukia Baltijos šalys. Tačiau ekspertai sutaria, kad bene didžiausias pavojus gresia Lietuvai. Mūsų šalis turi ne tik sausumos koridorių su Lenkija, bet ir istorinę atmintį.

Baimindamiesi karo su Rusija visą dėmesį esame sutelkę į kariuomenės pasirengimą, tačiau atrodo užleidome kitą ne mažiau svarbią sritį – sveikatos apsaugą. Medikų sąjūdžio pirmininkė tvirtina, kad prasidėjus karui būtų baisus chaosas, nes šioje srityje nėra jokio pasirengimo. Ligoninėse medikamentų rezervai kaupiami kaip kas išmano, o gydytojai neturi nei planų, nei pratybų, kaip gydyti sužalotus žmones. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

2022 metais Putinui plačiu frontu užpuolus Ukrainą, vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierių Oskaras Koršunovas nedelsdamas pasmerkė Rusiją ir Putino režimo sukeltą karą. Tačiau ne visi Lietuvos menininkai skubėjo tą padaryti. Apie tai O. Koršunovas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Vienas iš iškiliausių teatro režisierių, neseniai šį pasaulį palikęs Rimas Tuminas, taip pat nukentėjo dėl darbo Rusijoje.

Vakarus kaip didžiausią savo priešą matanti Putino Rusija su jais kovoja ne tik griaudama ir žudydama Ukrainą. Rusijos propaganda kovai su Vakarais sumaniai išnaudoja ir meną bei kultūrą, sėkmingai plaudama smegenis savo ir kitų šalių piliečiams. Ne išimtis ir Lietuva, kurios menininkai ne vienerius metus dirbo Rusijoje. Vienas žymiausių mūsų režisierių Oskaras Koršunovas sako, kad lietuvių pasirinkimui dirbti Rusijoje didelę įtaką turi pinigai.

Daugiau nei metus Ukrainoje karo instruktoriumi dirbęs Andrejus Šildiajevas teigia, kad apart pačio karo, Ukrainoje yra dar trys didžiulės problemos. Viena jų – dalies gyventojų negalvojimas apie karą ir jo situacijos ignoravimas. Apie tai A. Šildiajevas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Andrejaus Šildiajevo teigimu, karo Ukrainoje fronte iniciatyvą visada valdė ir tebevaldo Rusija.

Daugiau nei metus Ukrainoje karo instruktoriumi dirbęs Andrejus Šildiajevas neigia mitus apie Rusijos kariuomenės silpnumą ir išsekimą. Karą fronte iš arti matęs buvęs karys tikina, kad Rusijai vis agresyvėjant, susiimti turėtų ir Lietuva, mat hibridinės ginkluotos atakos tikimybė didelė, o NATO pagalbos tektų palaukti.

Pagalbą ukrainiečių kariams į priešakines fronto linijas vežiojantis ir karo žiaurumą iš arti matantis visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius stebisi mūsų valdžios aplaidumu ir vadina tai kolaboravimu su priešu. Esą mes visiškai nesirūpiname naujų slėptuvių statymu ir įrengimu, o negana to, nepasirūpiname kaip išvešime žmones iš sostinės, kuri yra neapginama ir neevakuojama.  Apie tai Š. Jasiukevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Pagalbą ukrainiečių kariams į priešakines fronto linijas vežiojantis ir karo žiaurumą iš arti matantis Šarūnas Jasiukevičius stebisi mūsų valdžios aplaidumu ir vadina tai kolaboravimu su priešu. Rusai raketomis su žeme lygina nekaltų žmonių daugiabučius, o mes esą visiškai nesirūpiname naujų slėptuvių statymu ir įrengimu. Negana to, nepasirūpiname kaip išvešime žmones iš sostinės, kuri yra neapginama ir neevakuojama.

Pirmieji vokiečių kariai Lietuvoje turėtų įsikurti po metų. Valdžia sako, kad iki to laiko spėsime pastatyti visą reikiamą infrastruktūrą, tačiau kai kurie aukšto rango karininkai tuo stipriai abejoja. Nekilnojamojo turto milžinės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis mano, kad koją pakišti gali biurokratija. Apie tai A. Avulis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Sostinės taryba pritarė nacionalinio stadiono projekto pakeitimams, o tai reiškia, kad amžiaus statyboms uždegta žalia šviesa. Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad statybas perėmusios nekilnojamojo turto milžinės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis susikraus pasakiškus turtus, tačiau pats bendrovės valdytojas atkerta: jeigu galite pastatyti pigiau, ateikite, aš užleidžiu vietą.

Kol dalis lietuvių piktinasi, kad užplūdus imigrantams iš Baltarusijos sostinėje vargiai galima kur išgirsti kalbant lietuviškai, laidų vedėjas Algis Ramanauskas kelia kitą problemą. Pasak jo, valstybė padarė didelį nusikaltimą įsileidusi tiek daug imigrantų ir neužtikrinusi tinkamos jų atrankos ir integracijos. Ramanauskas teigia, kad atvykę baltarusiai vangiai integruojasi ir vengia mokytis lietuviškai, o mes neturime savigarbos su jais nekalbėti rusiškai.

Lietuvoje migrantų skaičius perkopė 220 tūkstančių, daugumą jų sudaro atvykėliai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Nacionalinio saugumo temas nagrinėjantis laidų vedėjas Algis Ramanauskas sako, kad Lietuvai pavojingiausi Baltarusijos piliečiai ir tikina, kad valdžia padarė nusikaltimą leidusi didžiulę imigraciją. Pasak Ramanausko, didelę grėsmę kelia ir vietinė penktoji kolona, ir mūsų tautinės mažumos, galinčios bet kada prieš lietuvius atsukti ginklą prasidėjus Rusijos invazijai.

Jau keletą savaičių valdantieji kartu su opozicinėmis partijomis bando rasti išeitį, kaip padidinti kariuomenės finansavimą, mat Rusijos grėsmė Lietuvai tik auga. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad mūsų politikai galėtų pasitelkti ir mūsų šalies gyventojus, ir verslininkus, kurie daug aukodami Ukrainai galėtų susimesti ir Lietuvos kariuomenei. Šių metų biudžete žmonių gerovei kelti Vyriausybė numatė net 1,7 milijardo eurų, o krašto apsaugai dabar ieškome pusės milijardo eurų.

Nors Rusijos karas su Ukraina vyksta jau kelerius metus, Vakarų Europos šalys tik dabar pradeda po truputį sukrusti ir galvoti apie gynybą ir apie savo saugumą. Tačiau išlipti iš duobės nebus lengva, mat didžiųjų šalių kariuomenės nustekentos, o žmonių noro mokėti daugiau tiesiog nėra. Karo istorikas Robertas Petrauskas sako, kad šiuo atžvilgiu Europa yra tiesiog beviltiška, jos laukia karas, tačiau šį kartą europiečiai neturi nei valios, nei galios.

Aukšto rango užsienio karininkai ir politikai įspėja, kad NATO turėtų ruoštis karui su Rusija. Analitikai prognozuoja, kad jis laukia po 2-5 metų. Tačiau karo istoriją tyrinėjantis Robertas Petrauskas įsitikinęs, kad Putinas nebenori gaišti laiko, Europą laiko beviltiška ir silpna, tad pulti Baltijos šalis gali būti pasirengęs dar šiemet.

Karui Ukrainoje tęsiantis, vis aštrėja kalbos apie galimą pavojų Lietuvai ar net visiems Vakarams. Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad grėsmė išliks tol, kol Vakarai galutinai nesupras, kad ji reali, tačiau tai, deja, gali įvykti tik tada, kai patys „gausime tiesiai į akį“. Apie tai V. Landsbergis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Visai šalia siaučiant karui, kovos, regis, vyksta ir mūsų šalies viduje. Tiesa, politinės.

Lietuvos svarbiausiems politikams stumdantis alkūnėmis dėl valdžios, atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis tvirtina, kad dėl tokių konfliktų, mūsų priešui tik naudingiau. Politikos veteranas sako, konservatorių Vyriausybė dirba gerai, o žmonės ir politiniai oponentai neįvertina partijos lyderių dėl to, kad naudojama tam tikra technika – mušti galvą.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Lietuvos politikams paskelbus apie didžiulius planus stiprinti mūsų gynybą ir saugumą, buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas šiuos užmojus mala į miltus. Generolas tikina, kad pirmiausia reikia pilnai apginkluoti savo kariuomenę ir rezervą, užuot planavus tankų pirkimus, vokiečių brigados įkūrimą ir kitus daug pinigų reikalaujančius projektus.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi buvęs kariuomenės vadas Vytautas Žukas.

Aukščiausiems Lietuvos politikams nesutariant, kokia gi yra reali grėsmė šalies saugumui, Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška sako, kad karui reikia ruoštis bet kuriuo atveju – vien tam, kad jo nebūtų. Apie tai A. Januška kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Albinas Januška teigė, kad dabartinė Vyriausybė padarė tikrai daug šalies gynybos vardan – pavyzdžiui, iš esmės padidino finansavimą. Tačiau anot signataro, to vis tiek nepakanka.

Įsiplieskus ginčui tarp prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, prezidentūra apkaltino buvusį Valdo Adamkaus patarėją Albiną Janušką vėl norint atgaivinti „valstybininkų“ klaną ir užvaldyti valstybę. Januška tvirtina, kad jokio klano nėra, o tokie kaltinimai rodo, kad prezidentūra nuolat meluoja ir laiko mus idiotais.

Iki dabartinės Vyriausybės kadencijos pabaigos liko mažiau nei metai, o dalis visuomenės vis garsiau skundžiasi, kad valdantieji nieko nenuveikė ir nebendrauja su žmonėmis. Buvęs ministras pirmininkas, ilgametis konservatorius Andrius Kubilius nesutinka su šia kritika ir sako, kad kalbos apie aroganciją yra neracionalios. Apie tai A. Kubilius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Įsiplieskus dar vienam konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos nesutarimui dėl ambasadorių skyrimo, buvęs konservatorių partijos pirmininkas Andrius Kubilius įsitikinęs, kad prezidentas per šį konfliktą rodo nepagarbą žmonėms ir dirbtinai sureikšmina save. Pasak Kubiliaus, prezidentas per kadenciją esą nieko nenuveikė, tad bando girtis Vyriausybės darbais.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Į Lietuvą atvyksta vis daugiau migrantų, tad dalis visuomenės pradėjo abejoti, ar jie gebės integruotis – ypač, kai daugelis nemoka ir nenori mokytis lietuviškai. Emigraciją nagrinėjantis politikas ir politologas Vytautas Sinica tikina, kad lietuviams reikia atsikratyti vergiško mąstymo ir kelti imigrantams griežtesnius reikalavimus. Apie tai V. Sinica kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvoje daugėjant migrantų skaičiui pasigirsta klausimų, ar šalis gali sugebėti integruoti tokį didelį skaičių žmonių. Be to, ar jie iš viso integruosis į visuomenę, kai daugelis nemoka ir nenori mokytis lietuviškai. Emigraciją nagrinėjantis politikas ir politologas Vytautas Sinica tikina, kad lietuviams reikia atsikratyti vergiško mąstymo ir kelti imigrantams griežtesnius reikalavimus. Prasidedant naujiesiems metams, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min.

Nors Lietuvai ir Baltijos šalims Rusijos grėsmė tik auga, Vyriausybės biudžete labiausiai auga socialinės išmokos. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad biudžetas rinkiminis, tad ir Vyriausybė reaguoja į žmonių norus. O tai rodo, kad lietuviai nesupranta karinės grėsmės ir visuomenė yra gerokai palepinta.  Besibaigiant metams naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ svečiuojasi ekonomistas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Besiruošiant didžiausioms metų šventėms, lietuviai skundžiasi, kad kasmet paruošti šventines vaišes vis sunkiau, mat maisto produktų kainos darosi neįkandamos. „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis teigia, kad didžiausia aukštų kainų priežastis yra ne kas kitas, o gamintojams ir prekybininkams kliūnantys mokesčiai. Apie tai verslininkas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Šventiniu laikotarpiu bene daugiausiai išleidžiame maistui ir švenčių stalui, o šiemet maisto kainos buvo kaip niekada aktualios. Mat per pastaruosius kelerius metus kainos Lietuvoje augo kaip ant mielių. „Norfos“ prekybos tinklo savininkas Dainius Dundulis pripažįsta, kad Lietuvoje kai kur beveik nėra konkurencijos, tad ir kainos aukštos, o prie jų prisideda ir dideli mokesčiai.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Artėjant prezidento rinkimams jau turbūt visi galimi kandidatai paskelbė sieksiantys šalies vadovo posto. Didžiausia kova prognozuojama tarp Gitano Nausėdos ir Igno Vėgėles. Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas tikina, kad šioje dvikovoje gali pasikartoti per apkaltą nušalinto prezidento Rolando Pakso scenarijus.

Tarp Lietuvos baltarusių vis labiau plinta litvinizmas – teorijos, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) yra dabartinių baltarusių protėvių sukurta valstybė – ir teritorinės pretenzijos Lietuvai. Bene žymiausias lietuvių istorikas Alfredas Bumblauskas sako, kad savintis kunigaikštystės negalime, tačiau litvinistai taip pat ignoruoja svarbius faktus.  Apie tai A. Bumblauskas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvai sunerimus dėl didžiulės emigracijos iš Rytų, mūsų saugumiečiai susirūpino dėl baltarusių emigrantų mūsų šalyje ir aktyvios Lukašenkos KGB veiklos Lietuvoje. Be to, jau ne kartą esame girdėję apie tarp baltarusių plintantį litvinizmą ir teritorines pretenzijas Lietuvai. Tad kiek baltarusiai turi teisių į mūsų istoriją ir ar jų teritorinės pretenzijos į Vilnių pagrįstos, kalbame su žymiausiu Lietuvos istorijos profesoriumi Alfredu Bumblausku.

Aukščiausiems Lietuvos politikams vis prasitariant apie Rusijos puolimo scenarijus, ekspertai ragina ne kalbėti, o imtis veiksmų ir sparčiau ruoštis gynybai. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, jog net karščiausiu tašku galinčiame tapti Vilniuje pasiruošimas yra kone neegzistuojantis. Apie tai V. Malinionis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Vieniems svarbiausių šalies politikų kalbant, kad Lietuvai gresia egzistencinis pavojus, valdantieji veiksmų nesiima ir biudžeto keisti neketina. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad kol kas valdžios elitas nesupranta tikrosios Rusijos grėsmės ir gynybai ruošiasi per lėtai ir neužtikrintai. Apie tai V. Malinionis kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Ukrainai sulaukiant vis mažiau Vakarų valstybių ginkluotės ir vis dažniau kalbant apie galimas derybas su Rusija, ekspertai tikina, kad dėl to labiausiai turėtų sunerimti Baltijos šalys. Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad tada Rusija atsigaus per kelerius metus ir gali atsisukti į Lietuvą, tad ruoštis gynybai turime kuo skubiau, mat šiandieniniai sprendimai yra valstybės išlikimo klausimas.   Naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min.

Ekonomistas, premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Raimondas Kuodis teigia, kad viešasis sektorius jau yra ant žlugimo ribos. Svarbiems pokyčiams esą pritrūksta politikų valios ir galios, kuri iš tiesų yra lobistų rankose. Apie tai ekonomistas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Vis daugiau lietuvų skundžiantis prastai dirbančiu viešuoju sektoriumi, ekonomistas Raimondas Kuodis rėžia tiesiai šviesiai – jis yra ant žlugimo ribos.

Lietuvoje kasmet vis daugiau žmonių skundžiasi vis prasčiau dirbančiu viešuoju sektoriumi – ligoninėmis, mokyklomis ar policija. O šios institucijos išgyvena savo krizę – vis mažiau žmonių renkasi mokytojo ar pareigūno specialybę, trūksta slaugių ir gydytojų. Ekonomistas Raimondas Kuodis tvirtina, kad tai vienas iš žlungančios valstybės požymių ir už tai atsakingi valios neturintys ir rinkėjams meluojantys politikai.  Naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min.

Nors teisininkas Ignas Vėgėlė oficialiai dar nepaskelbė apie dalyvavimą prezidento rinkimuose, jis – vienas apklausų favoritų. Į aktyvią politiką įsitraukęs teisės profesorius sulaukia nemažai kritikos dėl kai kurių savo pasisakymų, o tai esą paliečia ir jo šeimą. Apie tai buvęs advokatų tarybos pirmininkas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Ignas Vėgėlė su žmona Lina augina 3 vaikus.

Prasidėjus oficialiai prezidento rinkimų kampanijai partija viena po kitos skelbia savo kandidatus. Tačiau du apklausų favoritai Gitanas Nausėda ir Ignas Vėgėlė dar delsia. Teisės profesorius Vėgėlė sako jau apsisprendęs ir tikrai nepaves savo bendražygių, įtikinėjusių kandidatuoti prezidento rinkimuose.  Šį kartą naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min. su Artūru Anužiu“ svečias – buvęs advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Kritikams kartojant, kad krašto gynybai skiriama per mažai lėšų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina prisiminti, kad mes jau smarkiai padidinome finansavimą – per pusantrų metų gynybos biudžetas paaugo dvigubai. Apie tai ministras kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Krašto apsaugos ministerija ne kartą sulaukė kritikos, kad esą dirba per lėtai.

Rusijai užpuolus Ukrainą, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sulaukia nemažai kritikos, esą ministerija krašto gynyba ir kariuomenės finansavimu rūpinasi per lėtai ir per mažai. Kaip ir kyla klausimų dėl rezervistų rengimo, ginkluotės įsigijimo ar visuotinės karinės tarnybos. Tačiau ministras tvirtina, kad mes per daug nuvertiname savo kariuomenę ir neįvertiname to, ką padarėme. O Rusijai užpuolus Lietuvą, ginti Tėvynę su ginklu reikėtų visiems.

Laisvės partija savo idėjomis ir tikslais ne kartą audrino konservatyvesnę šalies visuomenės dalį. Pastaroji tokia „audra“ – gyvenimo įgūdžių programa mokyklose, kuria pasak kai kurių tėvų, jų vaikams į galvas bus brukama LGBT propaganda. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad nieko panašaus programoje nėra ir siūlo tėvams ją paskaityti. Laisvės partijos pirmininkė bei ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė apie tai kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.