Verslas

Būsto Europos Sąjungoje kainų indeksas 2023-iaisiais, palyginti su 2022 metais, smuktelėjo 0,3 proc., skelbia Eurostatas. Kainų kritimas užfiksuotas pirmąkart nuo 2013-ųjų, po šuolio 7,7 proc. užpernai ir 8,4 proc. ankstesniais metais. Labiausiai būstas pernai atpigo Liuksemburge (9,1 proc.) ir Vokietijoje (8,4 proc.), o labiausiai pabrango Kroatijoje (11,9 proc.), Bulgarijoje (9,9 proc.), Lietuvoje (9,8 proc.), Lenkijoje (8,8 proc.), Portugalijoje (8,2 proc.

Penktadienio trišaliame susitikime tarp Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų delegacijų šalių atstovai sutarė, kad negalima leisti Rusijai naudojantis Ukrainos pasienyje kilusia grūdų krize destabilizuoti Europos rinką. Tai, pasak šalių atstovų, galima padaryti ieškant bendrų sprendimų tiek dėl ukrainietiškų grūdų įvežimo, tiek dėl rusiškų grūdų importo draudimo Europos Sąjungos (ES) lygiu. „Grūdų kainos yra kritusios visame pasaulyje, todėl žemdirbiams nelengva.

Nepaisant gerokai sumažėjusio Ukrainos grūdų gabenimo per Lenkiją, šios šalies valdžios ir žemdirbių atstovai nežada, kad protestai šalyje greitai baigsis. Vis dėlto abi pusės bando ieškoti būdų, kaip išspręsti problemą, o vienas jų – gabenti per Klaipėdos uostą.

Mėsos kainos Europos Sąjungoje vasarį buvo vidutiniškai 3,3 proc. didesnės nei prieš metus, penktadienį skelbia Eurostatas. Kiauliena per metus pabrango 5,7 proc., aviena ir ožkiena – 4,5 proc., jautiena ir veršiena – 3 proc., tuo tarpu paukštiena – atpigo 1,6 procento. Labiausiai mėsos kainos išaugo Bulgarijoje (8,2 proc.), Rumunijoje (7,7 proc.), Kroatijoje (7,1 proc.). Kainų kritimas užfiksuotas trijose ES valstybėse narėse – Čekijoje (5,1 proc.), Suomijoje (2,2 proc.

Lietuvoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, taip pat ir bendrijos sostinėje Briuselyje, pastaruoju metu įvyko daug žemdirbių protestų. Vienas iš pasikartojančių skirtingų šalių ūkininkų reikalavimų – paprastesnės ir lankstesnės taisyklės, susijusios su jų veiklos kontrole ir aplinkosaugos reikalavimais. Panašu, kad Europos Komisija (EK) įsiklausė į šiuos žemdirbių reikalavimus ir ilgainiui jie bus įgyvendinti.

Generalinė prokuratūra prašo teismo iš valstybės ir Neringos savivaldybės priteisti daugiau nei 0,9 mln. eurų septynioms šeimoms, įsigijusioms būstus neteisėtai pastatytame ir griautiname jachtininkų viešbutyje Juodkrantėje.   Siekiant apginti viešąjį interesą prokuroras kreipėsi į Regionų administracinį teismą, penktadienį pranešė prokuratūra.

Nepaisant kovą fiksuoto kiek padidėjusio įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičiaus, vis dar atsiliekama nuo pastaruosius kelerius metus stebėto jų vidurkio, rodo Registrų centro duomenys. Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad kovo mėnuo įprastai būna aktyvesnis už pirmuosius metų mėnesius, kurie šiemet pasižymėjo rekordiniu pasyvumu rinkoje.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis dėkoja Lietuvai dėl jos iniciatyvos blokuoti rusiškų maisto produktų patekimą į Europos Sąjungos (ES) teritoriją. Jis pažymėjo tokios pozicijos svarbą, taip pat akcentavo, kad skatinant ryšius tarp Ukrainos ir Baltijos šalių svarus yra ir „Rail Baltica“ projektas. „Ukraina dėkinga Lietuvai dėl pozicijos blokuojant agro produkciją iš Rusijos ir Baltarusijos.

Šaltiniais remdamasis naujienų portalas lrytas.lt skelbia, kad užsienio reikalų viceministrą Egidijų Meilūną ketinama skirti ambasadoriumi Kanadoje, o Vyriausybės vicekancleris Rolandas Kriščiūnas turėtų tapti atstovybės prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovu. Neoficialiomis žiniomis, diplomatas E. Meilūnas turėtų pakeisti dabartinį ambasadorių Darių Skusevičių, o R. Kriščiūnas – Liną Viltrakienę.

Vilniaus savivaldybė nutarė prieš ketverius metus Naugarduko gatvėje pastatytus mobilius kiemelius perkelti į kitas miesto erdves. Po du atnaujintus kiemelius šįkart turės Šeškinės, Šnipiškių ir Naujamiesčio rajonai. Skelbiama, kad jie įsikurs Šeškinės visuomeninio ir prekybos centro teritorijoje, Lvivo gatvėje ir Panerių gatvėje, šalia buvusio „Lelijos“ fabriko.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva Ukrainai artimiausiu metu ketina nupirkti 3 tūkst. lietuviškų dronų. „Krašto apsaugos ministras mane informavo, kad artimiausiu metu Lietuva per Krašto apsaugos ministeriją už 2 mln. eurų nupirks apie 3 tūkst. papildomų lietuviškų fpv dronų Ukrainai, kurie tikimės, kad frontą pasieks dar šįmet“, – penktadienį po susitikimo su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu teigė I. Šimonytė.

Lietuvos bankas iš savo 2023 metų pelno į valstybės biudžetą pervedė 14,38 mln. eurų. Sprendimą dėl pelno paskirstymo priėmė Lietuvos banko valdyba, vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymu. Lietuvos banko valdybos patvirtintame 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinyje nurodoma, kad 2023 m. Lietuvos banko pelnas iš viso sudarė 23,64 mln. eurų.

Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, siekdamas iš Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narios Rimvydo Mitkaus priteisti lėšas, gautas kaip kompensaciją už degalus, pranešė prokuratūra. Kaip teigiama penktadienį prokuratūros išplatintame pranešime, prokuroras kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, siekiant iš R. Mitkaus priteisti beveik 10 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant neišmokėti valstybės įnašo žmogui dėl svarbių priežasčių anksčiau laiko pasitraukus iš pensijos kaupimo, ekonomistas Romas Lazutka sako, kad toks sprendimas pažeistų Konstituciją. Pasak jo, pagal Pensijų kaupimo įstatymą visas fonde esantis turtas priklauso žmogui, todėl jo negrąžinus ginčus spręstų teismai.    „Įstatyme atviru tekstu pasakyta, kad tai yra to asmens nuosavybė, nesvarbu, kokia kilmė, nieko nėra išskiriama.

Daugelis ekspertų gyventojus ragina nelaikyti pinigų paprastose sąskaitose. Kai viskas brangsta, dėl infliacijos taip laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja – už tą pačią jų sumą galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Dėl to patariama laisvus pinigus geriau investuoti. Pavyzdžiui, pirkti tokių vertybinių popierių, kaip akcijos. Tačiau investuoti neįgudę gyventojai, aklai pasitikėdami banko skelbiama informacija apie kai kurių akcijų pelningumą, gali patirti nuostolių.

Modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą siekianti LTG grupė geležinkelio pervažose testuoja naują technologiją. Pilotinio projekto metu vienoje Vilniaus pervažų sumontuota inovatyvi vaizdo kamera, paremta LIDAR technologija. Jos pagalba galima stebėti pervažą kertančių objektų padėtį, atstumą bei dydį realiu laiku.

Intensyviai prekių kainas mažinantis žemų kainų tinklas „Lidl“ nesustoja ir toliau: per metus šiame prekybos tinkle atpigo maždaug penktadalis prekių. Kai kurių prekių kainos sumažėjo pusiau. Žemas „Lidl“ kainas įrodo ir naujausias, kovo 19 d. paskelbtas, rinkos tyrimų įmonės „SeeNext“ slapto pirkėjo tyrimas. Tam tikrų prekių kainas „Lidl“ per metus sumažino net iki 50 proc. – tokių atpigimo pavyzdžių galima rasti įvairiose prekių kategorijose.

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus, kad 2023 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola – 38,3 proc., ekonomistai mano, kad tokie rezultatai yra geri, bet nerimą kelią potencialūs šių metų rezultatai.

Verslui kovo pabaigoje paskelbus iniciatyvą „4 procentai“, skatinančią politikus sutarti dėl 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tai vadina „reklama“. Jis taip pat sako iš Vyriausybės pasigendantis konkretumo, kur krašto apsaugos sistemoje būtų išleistos didesnės lėšos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija laikosi pozicijos, kad dėl svarbių priežasčių nutraukus pensijos kaupimo antroje pakopoje sutartį anksčiau laiko žmogui neturėtų būti išmokėta įmoka iš valstybės biudžeto. Pasak viceministro Martyno Šiurkaus, šios lėšos turėtų likti „Sodroje“, tačiau žmogus atgautų už jas sukauptą investicinę grąžą. „Pasiūlymuose bus, kad parama lieka valstybei.

Viena didžiausių žemės ūkio technikos ir paslaugų tiekėjų Lietuvoje „Lytagros“ grupė, pernai gavusi 7 proc. mažiau pajamų ir uždirbusi tris kartus mažiau pelno, šiemet tikisi dar 2 proc. mažesnių pardavimų ir beveik 40 proc. mažesnio ikimokestinio pelno.  Pernai grupės konsoliduotos pajamos siekė 284,9 mln. eurų (2022 metais – 306,4 mln. eurų), konsolduotas grynasis pelnas – 7,25 mln. eurų (24 mln. eurų), pelnas prieš mokesčius – 8,1 mln. eurų (27 mln.

Po apsilankymo pas gydytojus, operacijos ar kitų sveikatos paslaugų tikimasi, kad būklė pagėrės, tačiau net ir medicinos specialistai gali suklysti. O dėl jų klaidų sveikata gali tik dar labiau suprastėti arba pacientas gali net numirti.  Dėl to gyventojams yra suteikiama galimybė kreiptis dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ketvirtadienį pranešė, kad dabartinė jo vadovė Kristalina Georgieva yra vienintelė kandidatė vadovauti šiai Vašingtone įsikūrusiai finansų institucijai.

Daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų ir verslo įmonių ne tik vartoja elektrą, bet ir ją patys gamina, pavyzdžiui, įsirengę saulės ar kitas elektrines. Netrukus bent dalis jų tam tikrais atvejais galės kreiptis kompensacijos. Elektros tiekėjai paaiškino, kaip sužinoti, kokia kompensacija priklauso, ir ką daryti, jeigu jas klientai nori gauti pinigais, o ne nuolaida už ateityje suvartotą elektrą.

Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normas nustatantys pareigūnai yra vis labiau užtikrinti, kad infliacija pasieks 2 proc. tikslą, tačiau įžvelgia poreikį apsišarvuoti kantrybe, nors ir sutaria, jog palūkanų apkarpymo perspektyva stiprėja, ketvirtadienį parodė kovo 6-7 dienomis vykusio posėdžio protokolas. „Nariai išreiškė didesnį užtikrintumą, kad infliacija tvariai ir laiku pasieks 2 proc. infliacijos tikslą, – parodė protokolas.

Pastaruoju metu daugėja įvairių sričių, į kurias investuoja žmonės. Bet ar galėtumėte pagalvoti, kad investicija gali tapti prieš maždaug 30 metų išleista vinilinė plokštelė? Pasirodo, už triženkles sumas pardavinėjami net grupės „Foje“ vinilai. Gyvename laikais, kai staiga dauguma pradėjo vertinti senus dalykus. Dabar žmonės vėl nori fotografuoti su juostiniu fotoaparatu ir klausytis muzikos ne kur kitur, o romantiškai traškančiame patefone.

Lošimų organizatorei „Amber Gaming“ už lažybų statymų ribojimą skirta 15 tūkst. eurų bauda, pranešė Lošimų priežiūros tarnyba (LPT).   Bauda skirta neplanuotai patikrinus įmonę po to, kai LPT 2023 metų spalį gavo septynių lošėjų skundą dėl „Amber Gaming“ veiksmų ribojant lažybų statymus. Bendrovė už pažeidimą įspėta apie galimą licencijos organizuoti totalizatorių galiojimo sustabdymą bei įpareigota per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą.

Kelmės gyventojai piktinasi mieste vykstančiais kelio darbais. Valstybės lėšomis siaurinamos pagrindinės Kelmės gatvės, tačiau jau dabar jose neįsitenka žemės ūkio ir kita platesnė technika.  Dėl siaurinamų gatvių labiausiai nuogąstauja Kelmės rajono ūkininkų sąjunga (KRŪS). Jos pirmininkas Martynas Puidokas pasakoja, kad dar 2022 m. gruodį Kelmės rajono savivaldybė informavo jį apie planuojamus darbus. Savivaldybė pasiūlė ūkininkams susipažinti su projektu.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo beveik 0,7 mln. eurų, arba beveik 6 proc. padidinti parodų ir kongresų centro „Litexpo“ įstatinį kapitalą.  Jei tam pritars Vyriausybė, kapitalas bus didinamas pernai vasarą Vilniuje vykusiam NATO viršūnių susitikimui įsigytu 698 tūkst. eurų vertės turtu, išleidžiant 2,9 euro nominalios vertės akcijų.

Vienas didžiausių šalies bankų „Swedbank“ pernai uždirbo 344,6 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 2,6 karto daugiau nei 2022-aisiais (132,6 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje 2023 metų ataskaitoje. Bankas pernai gavo 736,7 mln. eurų audituotų pajamų – 2,2 karto daugiau (328,7 mln. eurų), jo grynosios palūkanų pajamos siekė 584,1 mln. eurų – 2,9 karto daugiau (198,3 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos – 121,6 mln. eurų, arba 8 proc. daugiau (112,8 mln.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad prasidėjo Nemenčinės plento rekonstrukcijos darbai. Pasak savivaldybės, rekonstrukcijos metu numatyta sutvarkyti 5,6 kilometrų plento ruožą nuo Kairėnų gatvės iki Vilniaus miesto ribos. Važiuojamoji gatvės dalis bus išplatinta nuo dviejų iki keturių juostų. Taip pat bus nutiestas dvipusis dviračių takas.

Lietuvos bankas panaikino reikalavimą, dėl kurio sutuoktiniai galėjo skolintis mažiau nei po vieną gyvenantys kredito įstaigų klientai. Kaip primenama pranešime žiniasklaidai, klientams, kurie susituokę ir kreipiasi asmeninei vartojimo paskolai, buvo taikomas reikalavimas turėti daugiausiai 20 proc. siekiantį įsiskolinimo ir pajamų santykį. Nuo balandžio pradžios šis santykis susituokusiems asmenims galės siekti 40 proc.

Pastarieji dveji metai Lietuvos gyventojams finansiškai nebuvo paprasti: iš pradžių rekordus mušė infliacija ir dėl jos augančios prekių bei paslaugų kainos, vėliau namų ūkių išlaidas didino pakilusios palūkanos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pensijų turto valdytojai pastebi, kad kartu ir į būsimą pensiją imta žiūrėti rimčiau: net 69 proc. šalies gyventojų šiemet sutinka, kad jai reikia pradėti taupyti kuo anksčiau, 12 proc. vis dar galvoja ir tik 19 proc. su tuo nesutinka.

Kai gyventojų klausiama, kokia didžiausia kasdienė Lietuvos problema, dar neseniai pagrindinis atsakymas buvo: kainų šuoliai. Bet kad tuos šuolius lemia tikra atlyginimų pasiutplokė, kažkaip dažnam gyventojui neatrodė problema. Nes loginė grandinėlė atrodo tokia: kyla kainos – turi kelt atlyginimus.

Netyla kalbos, kad nauja karinės amunicijos gamykla, kuri gamintų 155 mm sviedinius, iškils Lietuvoje. Vyriausybė palaimino įstatymų pataisas, kurios leistų per pusmetį supaprastinta tvarka, be iš anksto suderintų statybos leidimų bei kitų procedūrų, statyti amunicijos fabriką. O pagrindinis galimas investuotojas: vokiečių karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“, kuri, pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, per artimiausias savaites turėtų apsipręsti, ar jai verta investuoti Lietuvoje.

„Citadele“ banko vadovas ir valdybos pirmininkas Johanas Åkerblomas pranešė paliksiantis šias pareigas dėl asmeninių priežasčių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Banko valdybai J. Åkerblomas išreiškė dėkingumą už šešerius darbo metus „Citadele“ banke. „Tai yra sunkus, asmeninių priežasčių nulemtas sprendimas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teisėtai nustatė Klaipėdos suskystinų gamtinių dujų (SGD) terminalo mokestį 2023 metams, nusprendė pirmos instancijos teismas. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai praėjusį penktadienį atmetė didžiausios šalyje dujų vartotojos Jonavos trąšų gamyklos „Achema“ prašymą panaikinti 2022-ųjų lapkritį priimtą rinkos reguliuotojo nutarimą dėl nulinės papildomos saugumo dedamosios bei į ją įskaičiuotų 68,6 tūkst.

Viešose vietose neretai galima pamatyti įvairių pamestų daiktų. Pavyzdžiui, pirštinių ar šalikų, kurių tikrieji savininkai greičiausiai jau neras ir nesusigrąžins. Kiek neįprasta, nors daugeliui pažįstama iš pasakos apie Pelenę būtų istorija, kai vaikinas ieško merginos, kuri pameta batelį. Tik šiuo atveju viskas – kiek šiuolaikiškiau: vietoje pokylio – autobusų stotelė, vietoje batelio matavimo – įrašas socialiniame tinkle.

Lietuvos sostinė kitą savaitę pradeda naują maždaug 0,5 mln. eurų vertės reklamos kampaniją Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Vokietijoje bei kvies jų gyventojus sulaužyti stereotipus apie Vilnių.  Nuo balandžio 8 dienos pradedama kampanijos reklama „Expectations vs reality“ Vilnius bandys nusikratyti „buvusios sovietinės šalies“ etiketės.   „Nežino Vilniaus 60 proc. JK ir 40 proc. Vokietijos gyventojų, o iš tų, kurie žino, ketvirtadalis žino tik pavadinimą.

Trečius metus besitęsianti Kremliaus režimo agresija prieš Ukrainą, Kaliningrado ir Baltarusijos kaimynystė ne vieną lietuvį privertė pagalvoti: o kas būtų blogiausiu atveju, jei karas ateitų ir pas mus? Pasirodo, nei jei būtų atsargūs ir iš anksto apsidraustų turtą nuo sunaikinimo, karo atveju jiems patirtos žalos draudimas neatlygintų. O jeigu, pvz., būtų sunaikintas už paskolą paimtas turtas, tai grąžinti paskolą vis tiek reikėtų.

Kitą savaitę į Lietuvą pirmą kartą atvyks Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) prezidentė Odile Renaud-Basso.  ERPB vadovė susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, finansų ministre Gintare Skaiste, banko klientais, ketvirtadienį pranešė bankas.  O. Renaud-Basso su Lietuvos valdžios atstovais diskutuos apie investicijų galimybes į šalies privatų sektorių ir kapitalo rinką. Taip pat bus kalbama apie Baltijos šalių potencialą plėtojant atsinaujinančią energetiką.

Lietuvos oro uostai (LTOU) sako, kad „Wizz Air“ dar pernai pateikė informaciją apie planuojamos techninius orlaivių patikrinimus, kurie lėmė sumažėjusias veiklos apimtis. LTOU teigia, kad dėl to buvo sustabdyti skrydžiai iš Vilniaus į Reikjaviką bei iš Kauno į Bergeną, Alesundą ir Stavangerį.

 Lenkijos protestuotojai toliau blokuoja krovininio transporto eismą trijuose pasienio su Ukraina kontrolės punktuose – Rava-Ruskoje, Jahodynėje ir Uhrynive. Atitinkamą pareiškimą Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka padarė per nacionalinį naujienų telemaratoną. „Sienos blokada vykdoma trijuose kontrolės punktuose – Rava-Ruskoje, Jahodynėje ir Uhrynive.

„Swedbank“ suteikė 75 mln. eurų paskolą „Achemos grupės“ Pagėgiuose vystomam 264 megavatų (MW) galios apie 460 mln. eurų vertės vėjo parkui.  Parke pagaminta elektra bus panaudota grupės poreikiams, pranešė „Swedbank“. „Pagėgių vėjo parkas – svarbus mūsų stiprių tradicijų ir įsipareigojimų investuoti į atsinaujinančią energetiką tęsinys“, – pranešime teigė „Achemos grupė” valdybos pirmininkė Lidija Lubienė. 100 mln.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos institucijos nesiims mažų branduolinių reaktorių įrengimo. Jis pabrėžia, kad Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) šis variantas buvo pristatytas tik kaip viena iš galimybių, o pagrindu ir toliau išlieka atsinaujinanti energetika. „Strategija nėra apie atominė energetiką, ji yra apie atsinaujinančią energetiką (...) Branduolinė energetika joje įdėta kaip viena iš opcijų ir pasirinkimų.

Įpusėjo keturis mėnesius trunkantis kvietimas suskystintų naftos dujų balionus daugiabučiuose pakeisti kitais energijos šaltiniais ir pasinaudoti valstybės parama. Daugiabučių gyventojai, maisto gamybai tebenaudojantys dujų balionus kviečiami nedelsti ir teikti paraiškas finansavimui gauti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nuo 2025 m. trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami.

Vairuotojams siunčiamas svarbus priminimas, kad Seimas galutinai uždraudė keleiviam vežti atidarytus alkoholinius gėrimus, o taip pat ir juos vartoti. Seimas sugriežtino Administracinių nusižengimų kodeksą. Jei kelionės automobiliu metu norėsite atsigaivinti skardine šalto limonado ir sėdėsite keleivio vietoje, į jus policija dėmesio nekreips. Tačiau jei vaisvandenį pakeis alus, pareigūnai jus galės nubausti bauda iki 140 eurų.

Kai kuriems verslininkams toliau importuojant rusiškus grūdus į Lietuvą, advokatas Gintautas Bartkus mano, kad tokiai veiklai stabdyti reiktų imtis nacionalinių sankcijų. Anot jo, kadangi dalis Europos vyriausybių yra vis dar priverstos pirkti tam tikrus resursus iš Kremliaus režimo, susitarti Europos Sąjungos (ES) lygmeniu gali būti sudėtinga, o procesas gali užtrukti. „Aš sakyčiau, kad mes esame nepakankamai išradingi. Mes kažkaip labai linkę kliautis ES.

Energetikos ministerijai numačius Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių vystymo tikslus, ministras Dainius Kreivys sako, kad, visą reikalingą elektros energiją gaminant šalies viduje, būtų užtikrintas kainų stabilumas gyventojams.